Rašytojo kūrybinis portretas sudėliotas iš Teofilio Tilvyčio amžininkų, jo kolegų, literatūros kritikų, kraštotyrininkų, literatų, poeto artimųjų prisiminimų. Vieni faktai ir samprotavimai apie rašytoją paimti iš senų publikacijų, kiti parašyti pastaruoju metu ir niekur neskelbti. Skaitydami šią publikaciją pajausite skirtingus rašytojo palikimo vertinimus.

      Ne visa jo kūryba turėjo išliekamąją vertę. Tačiau, kad rašytojo kūryba neįtraukta į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros programą – keista. Iš kitos pusės, net Utenoje nuplėštos lentutės su Salomėjos Nėries gatvės pavadinimu, literatūriniai Anykščiai po mirties atstūmė Juozą Baltušį, bene vienintelį po Vinco Mykolaičio-Putino rašytoją, praturtinusį lietuvių literatūrinę kalbą romane „Sakmė apie Juzą“ pavaizdavusį kaimo žmogaus charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį. Romanas – lyriškai graudus atsisveikinimas su senuoju kaimu, jo kultūra, morale, papročiais. Gaila, kad dalis visuomenės rašytojų kilnias idėjas tapatina su rašytojo kasdiene buitimi ar politinėmis pažiūromis.

     Teofilis Tilvytis į lietuvių literatūrą atėjo 1926 metais. Jis atkreipė visų skaitytojų dėmesį literatūrinėmis parodijomis. Rašytojas ypač aštriai pasisakė prieš Antano Smetonos palaimintą vyriausybės perversmą, satyros smaigalys nukrypo į valdininkiją, buržuazinę biurokratiją, korupciją, kyšininkavimą... 1933–1940 metais Teofilis Tilvytis satyrai turėjo puikią tribūną, jo paties redaguojamą, labai išpopuliarėjusį satyrinį savaitraštį „Kuntaplis“.

     Iki antrojo pasaulinio karo pasirodo aštri satyrinė poema „Dičius“ (pagal ją 1980 metais sukurtas televizijos filmas-miuziklas), epistolinis meilės romanas „Ministerijos rožė“, satyrinis romanas „Kelionė aplink stalą“.

     Pokario metais Teofilis Tilvytis išleido lyrikos rinkinius „Baltijos vėjas“, „Sonetą apie laimę“, „Tėvynės laukuose“, „Nameliai mano brangūs“ ir poemą „Usnynė“. Rašytojas iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, V. Majakovskio, I. Krylovo kūrinius.

     Šiais laikais ne visa rašytojo kūryba priimtina. Tuo labiau, jo kūryba parašyta tarybiniais metais. Už epinę poemą „Usnynė“ 1951 metais paskirta TSRS valstybinė premija, bet ji sukėlė daugiausia ginčų. Jei pirmoje poemos dalyje yra gražių posmų apie Tauragnų kraštą, sunkią valstiečių buitį tarpukaryje, tai antroje dalyje – daug utopinio socializmo.

     Prieštaringai vertinama poeto kūryba dėl jo satyros aktualumo ir nepaprasto aštrumo. Didelė dalis jo sukurtų epigramų, satyrinių eilėraščių, nukreiptų prieš biurokratizmą, korupciją, pinigų sudievinimą, miesčioniškumą parašytos tartum vakar ir atspindi šiuolaikinės nemažos visuomenės dalies realijas. Lietuvoje demokratija kol kas tokiame lygyje, kad kažin, ar atsirastų tokių leidėjų, kurie išleistų šią aštrią poeto satyrą.

     Teofilis Tilvytis už laisvamaniškus rašinėlius ir antiklerikalinę kritiką pašalintas iš Utenos „Saulės“ progimnazijos išvyksta į Kauną.

     Poetas pirmiausia pelnė šlovę parodijomis, kuriomis šaipėsi iš modernizmo literatūroje, nusigręžimo nuo paprastų žmonių vargų. 1925 metais Kauno Meno klube poetas perskaitė F. Kiršos, J. Tysliavos, J. Herbačiausko kūrinių parodijas. Literatūros žmonės suprato, kad į literatūrą ateina ne paprastas satyrinių replikų štampuotojas, o originalus, talentingas kūrėjas. Vėliau humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Kubilius, nagrinėdamas Teofilio Tilvyčio kūrybą, patvirtins, kad jau minėtose parodijose „švytėjo aštrus satyrinis poeto talentas“. Parodija ilgam, ligi pat 1940 metų, tapo mėgstamiausiu jo žanru.

     Grynai literatūrinių parodijų Teofilis Tilvytis rašė nedaug. Populiari daina ar eilėraštis jam tampa reikšmingu atspirties tašku satyriniam visuomenės paveikslui nupiešti. Parodijose, satyriniuose portretuose, vaizdeliuose, anot Vytauto Kubiliaus, Teofilis Tilvytis piešia parazitišką miesčionijos buitį, iždo vagysčių ir išeikvojimo istorijomis nuvainikuoja valdančiosios klasės „patriotizmą“, kaip valstiečių skurdo ir nelaimių simbolį iškelia antstolio figūrą. Tuo metu tik Teofilio Tilvyčio satyrinei manierai būdingas atviras pliekimas, rūstus pasityčiojimas, piktas, šiurkštokas tonas, niekinanti ironija...

    

     Kontrastai tarp kaimo skurdo ir tarpukario miesto

    

     1934 metais išleista Teofilio Tilvyčio poema „Dičius“. Joje autorius iš dalies panaudojo savo ankstesnę satyrinę medžiagą – spausdintus feljetonus, parodijas.

     Poemos idėjinė ašis – kontrastas tarp kaimo skurdo ir tarpukario miesto. Kaimo vaizdų poemoje nedaug, bet kontrastiškas sugretinimas įtikinamai ir skaudžiai atskleidžia ekonominę, socialinę ir moralinę kaimo ir miesto atskirtį.

    

     Kaunas – klasiška poema,

     Sukurta iš pinigų.

     Sodžiuj gi kiemais iš kiemo

     Vaikšto pulkas ubagų.

    

     Šis kontrastas suformavo ir Dičiaus charakterį, atvedė herojų į tragišką žūtį. Juk Dičius – doras kaimo vaikinas, trokšdamas prasimušti į žmones, išbristi iš kaimo skurdo ir tamsumo, atvyksta į Kauną: metęs „arti ir šienaut“ nuėjo į miestą ponaut ir ten žlugo.

     Satyrinė poema sulaukė didelio pasisekimo. Ji parodė ir autoriaus išaugusį brandumą.

     Vytautas Kubilius rašė, kad šio laikotarpio T. Tilvyčio kūrybinės manieros savumai ryškiausiai susikristalizavo „Artojėlių“ poemos I ir II dalyse. 1930 m. švenčiant Vytauto jubiliejų, T. Tilvyčiui kilo noras parodyti tikrąjį Lietuvos veidą. Artojėliuose poetas stipriausiai išreiškė priešybių kovos, vykusios Lietuvos gyvenime, dramatiškumą ir jėgą. T. Tilvytis personifikavo priešiškas klases Petro ir Jono paveiksluose, nesuteikdamas jiems individualių bruožų, o paversdamas juos lyriniais kovojančių jėgų simboliais: Petras – „juodas proletaras“, Jonas – „kruvinas žandaras“.

    

     Savo autobiografijoje rašytojas, poetas Teofilis Tilvytis rašė: „Augau su dviem broliais ir trim seserimis. Buvau pats mažiausias. Visi, išskyrus motiną, buvo raštingi. Gimtoji gryčia suręsta iš jaujos sienojų. Tėvas atsiveždavo kalendorių, laikraščių. Brolis kunigas Jurgis atsiųsdavo grožinių knygų, poezijos. Vyresnieji giedojo bažnyčios chore, gryčioje skambėjo dainos...“

     Teofilis visai jaunas jau čirpino smuikeliu. Tuojau po Pirmojo pasaulinio karo nagingasis tėvas, drožęs dievukus, mirė. Trumpai palankęs pradinę mokyklą, sykiu su sesers sūnumi Pulgiu Andriusevičiumi pasimokė namuose, pas Motiejų Miškinį Juknėnuose, paskui su Motiejaus rašteliu įstojo į Panevėžio gimnaziją. Vėliau brolis Jurgis pasiėmė pas save į Šėtą ir Teofilis ten įstojo į vietos triklasę, o 1918 m. sausį, susikūrus Utenos progimnazijai, persikėlė į ją.

     Teofilis turėjo nenuoramos charakterį. Jaunėlis, tėvų padergintas iš Gaidžių kaimo atsinešė šėlstančio jaunuolio būdą. Jau sykiu su seserėnu Pulgiu mokydamiesi Utenos progimnazijoje ryškėjo kaip pilni humoro, šėlsmo jaunuoliai, vėliau tapę feljetonistais.

     Pomėgį literatūrai jiedu įgavo ne tik iš M. Miškinio, bet ir čia, Utenoje, iš literatūros mokytojos, Sofijos Čiurlionienės mokinės Voroneže, Onos Birietaitės. Čia, Utenoje, jiedu pradėjo kurti, leisti šapirografu spausdintą literatų laikraštėlį „Pirmieji žingsniai“. Anot Teofilio, sėmės šviesą Utenoj. Tuo metu vyresnieji mokiniai mokykloje ir parapijos salėje statė vaidinimus, o Teofilis su būsima Kauno operos soliste Aliodija Dičiūte dainavo net vietos muzikos mokytojo P. Rutkausko paruoštoje M. Petrausko „Consilium fakultatis“ operetėje.

     Religinga motina ir brolis Jurgis, kaip poetas, pasirašinėjęs Žalvarniu, norėjo, kad Teofilis taptų kunigu. Krikščioniškoje „Saulės“ progimnazijoje direktoriumi tapus kun. Vladislovui Butvilai, šis neapkentė prieštaringojo neklaužados Teofilio, jo mandros nešiosenos, trankymosi po šokius.

     Mokytojos O. Birietaitės brolis Leonardas pasakojo, kad Teofilis ir jo jaunesnę seserį gimnazistę buvo pamilęs gana tauriai, įrašęs kelias atmintis į jos sąsiuvinį, padovanojęs savo nuotrauką. Kaip gabus mokinys, jis buvęs visų papaikintas, ėmė su mokytojais nesiskaityti, ateidavo į antrą trečią pamoką, prasisegęs švarką, užsiauginęs ūsiukus, nes buvęs suaugesnis už kitus. Giminaitė O. Birietaitė laiške minėjo: „Teofilis originaliai rašydavo rašinius, kūrė humoristinius vaizdelis. Savo išsilavinimu buvo toli pralenkęs kitus mokinius.“

     Savo autobiografijoje 1966 m. T. Tilvytis rašė: „Grįžęs į Gaidžius (iš Šėtos), motinos neberadau: šiltinė kaimą buvo palietusi skaudžiai. Rudenį (1918 m.) persikėliau mokytis į Uteną. Čia greit pasireiškiau kaip geriau rašantis laisvas temas, kaip geras deklamuotojas, muzikantas. Mane išrinko moksleivių laikraštėlio „Pirmieji žingsniai“ redaktoriumi. Viršelyje buvo įrašytas šūkis: „Viską atnaujinti Kristuje“. Nors aš buvau tikintis, bet šis šūkis man darėsi vis neaiškesnis. Kartą į rankas pateko knyga be pirmųjų puslapių. Joje buvo neįprastai nušviečiamas Kristaus gyvenimas. Perskaitęs susimąsčiau ir parašiau referatą, o ištraukas išspausdinau laikraštėlyje. Kitą dieną visi išplatinti egzemplioriai buvo surinkti, o mokyklos vadovai iš manęs atėmė šapirografą. Maža to, buvo sušauktas pedagogų tarybos posėdis, ir aš tapau pašalintas iš mokyklos dargi be teisės pasilikti Utenoje. Veltui draugai rašė prašymus vadovybei, net Švietimo ministerijai. Toks buvo 1922 m. pavasaris.“

     Paskui Teofilį priėmė į Utenos šaulių būrį raštininku. Tuo metu „Lietuvos žinios“ išspausdino, anot jo, „pirmuosius liūdesio ir nevilties kupinus eilėraščius“. Tačiau jis vėlgi vaidino Utenoje L. Giros tragediją „Kerštas“. Po to žiūrovai įkalbinėjo važiuoti į Kauną mokytis scenos meno. (Antanas Gasperaitis, kraštotyrininkas)

    

     Kaune, „Keturių vėjų“ verpete

    

     Kaune Teofilis įstojo į satyros teatrą „Vilkolakis“. Manau, argi negabūs tauragniškiai satyrikai ir teatralai, kaip Juršys, Pulgis Andriušis ar dabartinis aktorius Algirdas Grašys?

     Paimtas į kariuomenę Utenoje 1926 m. pavasarį, tarnaudamas Kaune, Žaliakalnyje, raštininkų kuopoje, rašinėjo eilėraščius, kareivinėse skambino fortepijonu, įstojo į prof. Laumenskienės fortepijono klasę. Tuo metu Teofilis išleido pirmąją parodijų knygutę „Trys grenadieriai“, kurios viršelį nupiešė Gaidžių kaimo kaimynas Pulgis Andriusevičius, pasirašęs Žemaičio pavarde, nes kaime ir visuose Tauragnuose juos vadino Žemaičiais. Net Utenos progimnazijoje Pulgis buvo įsirašęs Žemaičiu, nes pradiniokas nežinojo savo tikrosios pavardės.

     Ir taip ši pirmoji knygutė jį, esą, suartinusi su „Keturių vėjų“ grupe. O jų leidžiamo žurnalo redaktorius buvo irgi uteniškis – Juozas Petrėnas, gimęs Degučių kaime. Nustojus eiti „Keturiems vėjams“, J. Petrėnas redagavo laikraštį „Diena“, kuriame daug spausdinosi ir Tilvytis, jau tada kurdamas „Artojėlius“, „Ministerijos Rožę“, pradėjęs poemą „Dičius“, o 1933 m. pats su draugu išleido satyros savaitraštį „Kuntaplis“, kurį iliustravo dail. St. Žukas. Be to, tuo metu jis rašė ir romaną „Kelionė aplink stalą“. Antrosios „Artojėlių“ dalies išleisti nebegalėjo – ją uždraudė cenzūra.

     Protestas prieš brolio kunigo norą Teofilį prievarta išmokyti dvasiškiu, protestas prieš progimnazijos direktorių kun. Vl. Butvilą vertė jį užsispirti ir priešintis, taigi ir vėliau dėtis prie laisvaminčių kairiųjų, net revkome dirbusių J. Petrėno, K. Binkio, arba žurnalistų Augustino Griciaus, J. Paleckio... Tai rodo ir Tilvyčio siekis kurti parodijas, satyras, bendradarbiauti kairuoliškame „Naujo žodžio“ leidinyje, kurį redagavo žurnalistas J. Paleckis.

     Eilėraštyje „Maironiškai“ T. Tilvytis ironiškai priėjo net prie valdžios kritikos: „Kas iš tos Lietuvos, jei laikosi vos vos - / kunigų neprileidžia prie vairo.“

     Daugelis jų dangstėsi pseudonimais. Kaip ir J. Petrėnas, pasirašinėjęs Brundalu, taip ir Tilvytis – Jul Boks, Kariaga. Taip Boksas ir boksavo, ir gana ilgai.

     Keturvėjininkai pasišiaušusiai laikėsi, priešindamiesi senajai romantinei realistinei kūrybai. Jie visi buvo gabūs avangardistai. Kubistiniais piešiniais iliustravo knygas J. Petrėnas, Kauno meno mokykloje pasimokęs Pulgis Andriušis arba T. Tilvytis, piešęs šaržus, daręs skulptūrėles. Keturvėjininkų šūkis buvo: „Šalin surūgęs tautinis romantizmas!“

     Laisvų vėjų sūkuryje beskraidantį Teofilį labai sukrėtė jo pasimatymas su seserimi Jadvyga uždarame Pažaislio vienuolyne. Nuolat jis grįždavo į gimtinę – akmenuotą, kalnuotą artojėlių žemę, kur „ant kalno kaip ant balno sėdi mano Tauragnai“.

     1925 m. J. Paleckis, Rygoje įkūręs žurnalą „Naujas žodis“, patraukė į save ir Tilvytį, kuris nuo tada ėmė rašyti savo pavarde. Jo kraštietis J. Petrėnas, kurį B. Sruoga gerbė ir vadino grupės mašijošium, nuo jų atsiskyrė. Vėjai nustojo audrinę. Juos pakeitė „Trečias frontas“.

     Anksčiau K. Binkis, T. Tilvytis, rašę kaimiškus eilėraščius, matyt, ankstyvesniais beletristo J. Petrėno futuristinių rašymų paveikti, irgi atsisakė romantizmų. Vėliau K. Binkis, pabuvęs Vokietijoje, „Vokiško pavasario“ atgaivintas subūrė šiuos modernistinio meno šalininkus. O J. Petrėnas užsikrėtęs rusiškuoju futurizmu – V. Majakovskiu, V. Chlebnikovu, V. Kamenskiu – sugrįžo po revoliucijos, po jo Peterburge leistų „Žiežirbų. Jaunieji, į gatvę!“ – šūkavo jie. Nebe į laukus žiūrėjo, nors juos, kaimo vaikus, tebetraukė binkiškas šimtas pavasarių... Kaip ir Tilvytis, tapęs kauniečiu Dičiumi, prie savo artojėlių. Sako, poemos herojų Dičiumi jis pavadinęs pagal su juo dainavusios A. Dičiūtės brolį.

     Nuo 1929 m. „Naujo žodžio“ žurnalą iš J. Paleckio perėmęs J. Petrėnas. Tais metais šis žurnalas išleido T. Tilvyčio kitą parodijų knygutę „Nuo Maironies iki manęs“.

     Laikraščiuose T. Tilvytis pasirašinėjo Jul Boks slapyvardžiu. Prof. Leonas Gudaitis, šio laikotarpio tyrinėtojas, išaiškino, kad kriptonimas M.L-tė taip pat yra sukurtas pagal rašytojos N. Mazalaitės pavardę.

    

     Hitlerinės ir sovietinės okupacijų laikotarpis

    

     Pirmosios sovietinės okupacijos metais P. Cvirka T. Tilvytį pasikvietė į sekretorius prie savo vadovaujamos rašytojų sąjungos, paskui į literatūros žurnalo „Raštai“ redakciją. Tada dideliu tiražu buvo išleisti jo „Artojėliai“. Pasirodė naujų eilių ciklas „Žemė grįžta namo“ ir kiti santvarką liaupsinantys straipsniai bei eiliavimai.

     „Karas. Su vaikais traukiuos iš miesto. Motorizuota hitlerinė armija mane pralenkia. Apie mėnesį laiko bastausi gimtajame vienkiemyje, įvairiapusiškai vertindamas situaciją. Pajutęs, kad vietos „aktyvistai“ pradeda manęs ieškoti, palieku tėviškę. Atvykusį į Kauną, Donelaičio gatvėje mane suima du žvalgybininkai. Mėnuo praeina Kauno kalėjime, trys – Pravieniškių koncentracijos stovykloje. Grįžtu į tėviškę, kur gyveno ištremta šeima. Vėl ariu žemę, sėju grūdus,“ – rašo jis savo autobiografijoje.

     Sakoma, kad Tilvytį iš Pravieniškių koncentracijos stovyklos išgelbėjęs jo giminaitis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Jonas Šlepetys. O juk galėjo ištikti skulptoriaus V. Grybo, poeto Vytauto Montvilos ir kitų kūrėjų likimas. Kaltinamas buvo už satyrinį „Laišką Lietuvos milijonieriui“.

     Kaip T. Tilvytis gimtinėje, taip ir J. Petrėnas sykiu slapstinėjos, palaikydami ryšius, vienas pas kitą lankydamiesi. Apie gimtinę Tilvytis dainavo: „Ant Aukštaičių kalvos, / Pakrašty Lietuvos, / Nuošaliai išdidžiai / Dunkso mano Gaidžiai.“ Nuo Untilgės piliakalnio, kaip ant delno, matėsi vienkieminis Tilvyčių namukas. 1948 m. jį nupirko Br. Meškuotis ir dabar tebestovintis greta „Vagos“ knygyno Utenoje,Tauragnų gatvėje.

     Rinkdamas prisiminimus Gaidžių kaime pas Andriusevičius, esu kalbėjęs su jais ir apie T. Tilvytį. Vokietmečiu Teofiliui, kurį Gaidžiuose vadino Tapiliu, buvę ne pyragai. Juozas Andriusevičius prisiminė: „Naktį barbina kažna kas durysna. Buva Tapilis. Tas šmurkšt rūsin. Inaina ginkluoti vyrai. Atsdusam – ne vakečiai, a ruskių karaiviai, likusys na kara. Anys tadu Sirvydžių miške slapstes.“

     Mykolas A.: „Tapilis pre vakečių sakydava: „Tik Jurgis, kunigas, ūkinykaut makėja, a mes visi titi miti... Petras padirbdava ragutes ir vėl pranyka su draugais laikų pralaidžekoja.“

     Dar vienas Teofilio brolis Antanas Pirmame pasauliniame kare kontūzytas buvo nei šioks, nei toks. Paskui dingo, anot Mykolo, „in devintų dungų išėja.“

     Rukšėnų Stasė Bartašiūnaitė: „Ainu iš Utenas. Užveja važiuodami Tapilis su Petrėnu, rašytoju, liepia sėstis. Abu kaimiškai, prastai apsvilkį, sermėguoti. Važiuoja Gaidžiuos. Tuo metu Petrėnas statės namą Degučių pakaimėje. Pats arkliu vežiojos iš Utenia aikštės žydų nugriautų namų sienojus...“

    

     Pokario metais

    

     T. Tilvytis „Autobiografijoje“: „1944 m. vasara buvo karšta. Rugių varpos sviro žemyn. Virš jų pasirodė pirmųjų raudonarmiečių pilotės. Tuo pačiu vieškeliu, kuriuo prieš trejus metus žygiavo hitleriniai tigrai, atgal riedėjo vokiški pabūklai. Įvyko susirėmimas prie pat gimtojo kaimo. Pakelėje liko sudaužyta priešo technika. Okupantų neliko nė kvapo“, – taip džiūgavo jis. Laišku J. Šimkus pakvietęs į Kauną, į naują darbą. Išdundėjęs pro Švenčionėlius. Vilniuje K. Korsakas, RS pirmininkas, pasiūlęs sekretoriaus pareigas. Paskui kitas RS pirmininkas P. Cvirka pasiūlė būti poezijos konsultantu. Parašo „Usnynę“, „Šikšnosparnius“...

    

     Socialinio teisingumo ilgesys

    

     „Buvo Teofilio Tilvyčio kūryboje kažkas be galo tikro, artimo, mielo ir valstietiško, kas jį daugiau, negu kurį nors kitą lietuvį poetą siejo su ilgamete mūsų kaimo ir buities poezijos tradicija“, – yra pasakęs Justinas Marcinkevičius. Nuo mažens besiilgintis socialinės teisybės, linkęs į visus menus (jis – muzikantas, dainininkas ir aktorius) buržuazinėje visuomenėje Tilvytis nerado sau vietos. Jis debiutavo liūdesio ir nevilties kupinais eilėraščiais, tačiau netrukus nustebęs įsitikino, kad visuomenei reikalingas klounas. Tiesa, įsitraukęs į satyriko veiklą Tilvytis pasijuto dirbąs patį svarbiausią darbą visuomenei, mat satyrą jis nukreipė prieš buržuazėjančią visuomenę. Tikrasis Tilvyčio pašaukimas atsiskleidė atsitiktinai, spontaniškai: sėdėdamas mokesčių departamente, viršininkams nepastebint, užrašinėjo atskirus posmus, iš kurių susidarė poetiškiausias jo kūrinys – pirmieji „Artojėliai“. Antros „Artojėlių“ dalies ištraukas jau sulaikė cenzūra.

     Nors Teofilis Tilvytis sėkmingai reiškėsi lyrikoje, satyrinėje poezijoje ir prozoje, tačiau svarbiausia jo kūrybos sritis – poema. Jis penkių poemų autorius. Poemoje „Dičius“ dominuoja liaudiškas humoras, satyriniai valdininkijos vaizdai... Lyriškesnę gaidą žadina nebent tėvynės grožis ir naivi mintis, kad Lietuvoje „yra švarių akių“.

     Lyrizmas, kurio Tilvytis varžėsi futuristinėje poemoje „Išpardavimas dūšios“ ir privengė „Dičiuje“ atviresnis bei veržlesnis pirmose „Artojėlių“ dalyse.

     Liaudies dainų paralelizmo forma padeda emocingiau nuspalvinti pasakojimą apie artojėlių vargus ir išnaudotojų nepasotinimą. Socialinė tema naujai įprasmina liaudies dainų parafrazėse.

     „Artojėliuose“ apstu satyrinių groteskinių vaizdų. Poetas ypač pliekia įvykdytą valdžios perversmą. Panaudodamas istorinius įvykius bei detales, poetas suteikia poetinei epigramai didesnes simbolines prasmes.

     Laikas nutrynė ne vienos Teofilio Tilvyčio knygos aktualumą, apnuogino seklumas, tačiau ir paryškino gaivališkų posmų, spalvingų aprašymų, kandžios ironijos ir gyvos kalbos vertę.

     Tilvyčio poemos padėjo atskleisti voluntaristinio valdymo paradoksus, išsklaidyti mitą apie artojėlių krikščionišką nusižeminimą, besąlygišką paklusnumą valdžiai. Stambiose poemose Teofilis Tilvytis prisidėjo prie realistinio pasakojimo įteisinimo stambiose poemose.

     Savo literatūrinę veiklą pats poetas Tilvytis yra palyginęs su „juoduoju arimu“, kuriam dar trūko švelnaus suakėjimo. Poetas besąlygiškai gynė vargšus ir gal stokojo įvairiapusiško požiūrio į tarpukario Lietuvos politinius procesus. (Ričardas Pakalniškis)

    

     Su Teofiliu Tilvyčiu mes kaimynai – iš gretimų kaimų. Gali sakyti, kartu augome. Teofilį pažinojau nuo tada, kai jis su kitais Gaidžių kaimo piemenėliais ganė savo kaimo bandą prie gražaus Silio ežero, kur mes, kito kaimo vaikigaliai, maudydavomės.

     Laikas bėgo. Užėjo Pirmasis pasaulinis karas – kaizerinių vokiečių okupacija… 1916–1917 metų žiemą mūsų namuose apsigyveno T. Tilvytis. Mano vyresnis brolis ruošė jį į gimnaziją.

     Iš Teofilio sužinojau daugiau apie Tilvyčių šeimą. Tėvas buvo neseniai miręs. Justino Tilvyčio būta vieno šviesiausių žmonių visoje apylinkėje – ne tik ūkininkas, bet ir žinomas meistras, kaimo daktaras, žmonių patarėjas įvairiuose reikaluose. Šeima buvo gausi – keturi broliai ir keturios seserys. Teofilis pats jauniausias. Pagal žmonių pasakojimą, jį krikštijo, o vyriausiąjį brolį Jurgį „meščavojo“ į kunigus… Brolis Jurgis už jį vyresnis 24 ar 25 metais, jis taip pat poetas, pasirašinėjęs A. Žalvarnio slapyvardžiu.

     Po tėvo mirties šeimininkavo brolis Petras. Sesuo Pranė buvo ištekėjusi ten pat Gaidžiuose – Pulgio Andriušio motina.

     ...1923 m. rudenį T. Tilvytis apsigyveno Kaune, gavo tarnybą Mokesčių inspekcijoje. Susitikdavome dažnai. Buvę jo draugai Utenos gimnazijoje patarinėjo stoti į vakarinę gimnaziją suaugusiems.

     Patsai dar gerai nenusimanė, ko mokytis: muzikos, dainavimo ar vaidybos. Tačiau viską nusvėrė poezija. Praėjo metai, kiti, T. Tilvyčio eilėraščius mielai spausdino laikraščiai ir žurnalai. Vis labiau poetas krypo į humorą. Daug pramoko K. Binkio vadovaujamame futuristiniame „Keturių vėjų“ sąjūdyje. Ten, be kitų, buvo skaitomi bei studijuojami ir tarybiniai poetai, ypač V. Majakovskis.

     Tuo metu T. Tilvytis lankė ir baigė vaidybos studiją artistu, tačiau nepasidavė – viską nusvėrė literatūrinis pasisekimas. Šalia jumoro ir satyros rašė ir „grynosios“ poezijos („Artojėliai“, kur gražiai susipynė satyrinis ir graudus lyrinis elementai).

     ...1940 metais nė kiek nesvyruodamas T. Tilvytis įsijungė į lietuvių tarybinę literatūrą, nes savo poezija nuo „Artojėlių“ nuosekliai krypo į kairę.

     Hitlerinės okupacijos metais buvo suimtas, sėdėjo kalėjime ir Pravieniškių koncentracijos stovykloje. Ištrūkęs iš ten, apsigyveno su šeima savo tėviškėje Gaidžiuose. Ir aš didelę to slogaus laiko dalį praleisdavau savo tėviškėje. Susitikdavome dažnai, atvirai pasikalbėdavome, dalijomės svajonėmis apie išvadavimą.

     ...1956 metais vėl mus gyvenimas suvedė arčiau – gyvenome tuose pačiuose rašytojų namuose Vilniuje. Santykiai, kaip ir jaunystėje, buvo jaukūs, kaimyniški. Vis teberašė, nebuvo užmiršęs humoro ir satyros. Sėdim kartą kieme ir kalbamės:

     – Va, leidžiu kai kuriuos dalykus iš naujo. Tenka daug ką peržiūrėti ir pataisyti, ypač kalbą, kirčiavimą. Jaunystėje, matyt, per daug skubėjau rašyti.

     ...Besikalbėdami vis nukrypdavome į tėviškę, į Aukštaitijos ežerus ir kalnelius, į kuriuos poetas visada sugrįždavo savo dainose:

    

     Gimtinė mano, pasakų šalis:

     Ten Tauragnas, ten Utenas,

     Balys, Silys…

    

     Poezija kuriama ne iš žvaigždžių, ne iš svaiginančių reginių, bet kasama iš žemės, drėkinant ją prakaitu ir širdies krauju. (Antanas Miškinis („Šviesa“, Nr. 2, 1974 m.)

    

     Teofilis Tilvytis poezijoje debiutavęs elegiškos nuotaikos posmais, kuriuose, kaip pastebi kritikai, buvo nemažai romantinės bei simbolinės lyrikos štampų – užkerėtų bokštų, kuopų ugninių, šešėlių skaičių... Netrukus kartu su „Keturių vėjų“ grupe pradėjo smarkią ataką... prieš dirbtinumą, misticizmą, egzaltaciją. Čia jam padėjo parodijuotojo talentas. Tiesa, poetas savo ankstyvosiose parodijose kartais juokėsi neturėdamas aiškesnės programos, bet ir pokštaudamas pasakydavo daug karčios tiesos. Ypač daug satyrinėje poemoje „Dičius“ ir kai kuriose „Artojėlių“ ir „Usnynės“ vietose ir net pokario metų satyriniuose eilėraščiuose. Daugelis ištraukų, posmų, dvieilių skamba kaip kandūs, labai liaudiški ir originalūs aforizmai, kurie skaitytojams labai lengvai įsimenami. (P. Panavas, 1984 m.)

    

     Plačių interesų kūrėjas

    

     Rašytojo Teofilio Tilvyčio asmeniškai nepažinau. Teko dalyvauti dviejuose uteniškių susitikimuose su šiuo žinomu kūrėju. Tada T. Tilvytis vadovavo Lietuvos Taikos gynimo komitetui. Susitikimuose su kraštiečiais poetas kalbėjo nuoširdžiai, tačiau santūriai. Užtat į jų klausimus apie įvairias būties ir buities problemas rašytojas atsakinėjo konkrečiai ir išsamiai. Man, kaip tada jau literatui, Teofilis Tilvytis paliko itin inteligentiško žmogaus įspūdį. Po kelerių metų artimai bendravau su rašytojo sūnumi Ryčiu, dirbusiu satyriniame „Šluotos“ žurnale. Rytis netgi yra svečiavęsis mūsų namuose. Jis panašus į tėvą ne tik savo išvaizda, bet ir literatūriniais sugebėjimais. Jo humoreskas „Šluotos“ žurnale skaitytojai mėgo ne tik už šmaikštumą, bet ir už trūkumų, lydėjusių tuometinį žmonių gyvenimą, apnuoginimą. Susitikęs su R. Tilvyčiu bandydavau plačiau sužinoti apie jo tėvo, rašytojo T. Tilvyčio kūrybos peripetijas, jo pomėgius, „kūrybinės virtuvės“ paslaptis. Tačiau Rytis atsakydavo santūriai: „Jis buvo geras tėvas, linksmas ir nuoširdus žmogus. O apie jo kūrybinį gyvenimą gali pasiskaityti enciklopedijose...“

     Tačiau, bendraudamas su kitais Teofilį Tilvytį pažinojusiais žmonėmis, supratau, kad tai buvo įvairiapusių gabumų ir plačių interesų kūrėjas: lyrikas, satyrikas, dainininkas, aktorius. Kartą jaunystėje garsėjusi kaip Kauno radiofono solistė, pokaryje dirbusi Utenos antrojoje vidurinėje mokykloje mokytoja (dabar R. Šaltenio progimnazija) Klementina Birietienė parodė nedidelį moksleiviškų metų albumą. Jame buvo Birietos sesers moksleiviškų metų bendramokslių nuotraukos ir palinkėjimai. Iš vienos fotografijos žvelgė vešlia ševeliūra, išraiškingomis akimis vaikinas.

     „Tai gal jau pažinai – čia gi Teofilis Tilvytis“, – pasakė man mokytoja. „Papasakokit plačiau, koks jis buvo progimnazijoje?“

     „Kaip sakė vyro sesuo, T. Tilvytis buvo linksmas jaunuolis, „šposelių“ prisigalvodavo klasės draugus prajuokinti. Tačiau tie jo juokai buvo nepiktybiški... O štai jau Kaune, dainuodama radiofone, įsitikinau, kad Teofilis Tilvytis ne tik rašytojas, bet ir geras dainininkas bei šmaikštus artistas. Kviesdavo vadovybė jį padainuoti su mumis ir radiofone. Be to, vaidino „Vilkolakio“ teatre. Jaunystėje su soliste Aliodija Trečiokiene dainavo Miko Petrausko operetėje „Consilium facultatis“, – pasakojo Klementina Birietienė.

     Beje, pašnekesys su mokytoja paskatino pasidomėti, o kas gi ji – Aliodija Trečiokienė. Pasirodo, ji irgi uteniškė, A. Dičiūtė, kilusi iš Naujasodžio kaimo. Ji irgi mokėsi su T. Tilvyčiu Utenos progimnazijoje. Vėliau A. Trečiokienė (Dičiūtė) tapo įžymia Kauno muzikinio teatro operos soliste. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Aliodija Trečiokienė emigravo į JAV, ten ilgus metus koncertavo. Mirė 1997-aisiais Santa Monikoje.

     Beje, apie solinius Teofilio Tilvyčio sugebėjimus yra pasakojęs ir mokytojas Rapolas Šaltenis. „Kai Teofilis Tilvytis jaunystėje užtraukdavo su kitais giedoriais Utenos bažnyčioje ant „vyškų“, jo stiprus balsas net į skliautus aidu atsimušdavo“, – sakė įžymus mokytojas ir literatas Rapolas Šaltenis. (Mindaugas Stundžia)

    

     Apdovanotas ne vien poeto talentu

    

     ...Teofilis Tilvytis buvo toji ašis, apie kurią sukosi visas šeimos gyvenimas. Dievas tą žmogų apdovanojo ne vien poeto talentu, gražia išvaizda, skambiu balsu, svarbiausia – nepaprastu gerumu ir subtilumu. Dar jaunystėje jis buvo pasidirbinęs smuiką, su kuriuo grojo iki pat mirties.

     Turėjo Tilvytis tais laikais neapsakomą turtą – automobilį „Pobeda“. Savaitgaliais susisodindavo į ją namiškius kiek tilpdavo ir išveždavo šeimyną į gamtą, prie savo gimtųjų Tauragnų ežerų, upelių. Vieną dieną „šeimyninis turizmas“ nutrūko. Karo metu su žmona ir vaikais Tilvytis buvo pasitraukęs į gimtąjį Gaidžių kaimą. Atsidūrę neįprastomis sąlygomis Tilvyčiai tada gyveno gan skurdžiai. Materialiai sunkiomis karo dienomis juos nuolat rėmė to kaimo ūkininkas. Poetas jautėsi skolingas ir tą „Pobėdą“ perleido jam už simbolinę kainą.

     Kai gyvenome atskirame bute, Tilvytis mus dažnai lankydavo. Labiausiai jo laukdavo anūkas Rytis. Išeidavo abu į Antakalnio pušynėlius, žaisdavo slėpynių, lakstydavo, lįsdavo už medžių. Stebint bežaidžiančius iš šalies, juodu abu atrodydavo kaip vaikai. Kai Teofilis Tilvytis mirė, Ryčiukui buvo penkeri. Grįžo iš kapinių, sukniubo ant lovos ir nebegalėjo sutvarkyti vaiko širdelė užgriuvusio skausmo.

     Maniškiai prisimena, kaip kartą, vairuodamas mašiną, netikėtai ramiai Teofilis Tilvytis pasakė: „Norėčiau numirti staiga“. Mirtis apsilankė visai netikėtai, 1969 m. gegužės rytą. Dar gulėdamas lovoje ištiesė gyvenimo draugei ranką… „Pažiūrėk, mieloji, ar aš neturiu karščio“, – ir užgeso. (Iš žurnalistės Onos Stankevičiūtės pokalbio su poeto Teofilio Tilvyčio marčia Eugenija Tilvytiene, 1995 m. kovo 4 d., „Šeima“)

    

    Utenos apskrities žinios, Nr. 54 (2367), 2013 05 18

 

    

     Utenos „Saulės“ progimnazijos mokiniai su Teofiliu Tilvyčiu (stovi antras iš dešinės)

 

    

     Utenos „Saulės“ progimnazijos moksleivis apie 1919–1920 m.

 

    

     Jaunystė – vilčių ir svajonių metai

 

    

     „Keturių vėjų“ laikais…

 

    

     Keturvėjininkas

 

    

     13: nuo Maironies iki manęs

 

    

     Sunkiai „gimsta“ eilės

 

    

     Kuntaplis, kurį redagavo T. Tilvytis

 

    

     Su sūnumis Ryčiu ir Valentu Kaune prie muziejaus 1936 m.

 

    

     T. Tilvytis su žmona ir sūnumi

 

    

     T. Tilvytis su kareiviška uniforma 1938 m.

 

    

     Gaidžių k. 1939 m. prie Žemaičių klojimo. Iš kairės: Tilvytienė, sūnus Valis, Jonas, Rytis ir stovi Teofilis Tilvytis

 

    

     Šventėje su kraštiečiais

 

    

     Rašytojas (kairėje) nevengė žmonių draugijos

 

    

     Teofilis Tilvytis atidarant Tauragnų kultūros namus, kurių statybą jis ir protegavo

 

    

     Rašytojų sąjungos tarnyboje

 

    

     Rašytojas priima apdovanojimą iš Justo Paleckio

 

    

     Rašytojo šešiasdešimtmetis

 

    Utenos kraštotyros muziejaus, Antano Gasperaičio ir Mindaugo Stundžios archyvų nuotraukos

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1