Avangardizmas neatsiranda bet kada ir avangardistu nepa­sidaroma, vien užsigeidus rašyti ne kaip visi.

     Tai krizės epochos, episteminio lūžio, visuomenės psichi­kos pokyčių išdava. Susidariusią avangardistinę situaciją la­biausiai ženklina laisvės dvasia. Avangardizmas iškyla kaip permainų griūtis, kai novatoriškos idėjos ir supermodernūs raiškos būdai formuojasi į sistemą (ar principinę poziciją), kuri ima reikštis kaip savita šio pervartos judėjimo doktrina: at­meta prieš tai buvusį meną, griauna autoritetus, pasenusį mąstymą ir sukalkėjusias vaizdavimo priemones, kardinaliai keičia normas ir t. t.

      Avangardizmo terminas („pralenkti, būti kitų priekyje“) ir apskritai avangardistų leksika (dažnos metaforos: mūšis, fron­tas, kova...), o ypač jų diktatoriški manifestai turi karinį, puo­lamąjį pobūdį ir beatodairiško pirmavimo siekį. Avangardistai bus sugalvoję ir priešakines meno pozicijas. Griežta konfron­tacija jūs ir mes, radikalus antagonizmas yra šito judėjimo skiriamasis bruožas.

     Avangardizmas gana grėsmingas, bent jau įžūlus. Skleidžia anarchiją, brutalumą, iškelia absurdą, grįžimą per meną prie barbaro ir žvėries, yra bedieviškas, ciniškas ir t. t. Sukilėlio avangardisto sąmonę ir elgseną Vytautas Kavolis siejo su Šė­tono archetipu. Tai alternatyvios savimonės bei gyvenimo bū­do kūrėjas, besirūpinantis, kad juo būtų sekama ir nepaliau­jamai stebimasi. Specifinės šėtoniškumo ypatybės – konkrečios atsakomybės išsižadėjimas, savo ribų bei patologijų nesuvo­kimas, pasitenkinimas nešama destrukcija. (1)

     Bet tai stebėtojo iš laiko perspektyvos požiūris. O žvelgiant iš karštų paties avangardizmo pozicijų svarbiausia būtų – moderni pasaulėjauta, XX amžiaus civilizacijos kaip Progreso suvokimas ir atsivėrimas naujausiai realybei (urbanizacija, technicizmas, dinamika ir pan.), didžiulis noras skverbtis į pa­čią gyvenimo tirštumą, rasti joje naujovių daigus. Iškeliama gyvenimo virsmo idėja, suformuojamas novatoriškumo kul­tas. O avangardistų karingumą galima suprasti ir kaip puoli­mą iš priekio, kai peršokama į ateitį, ir jau ji diktuoja savo rei­kalavimus. Taigi avangardizmas veikia ne vien kaip „tradicijų duobkasys, bet ir kaip ateities matrica, ir kaip naujos eros auš­ra.“ (2) Pati avangardo sąvoka išreiškia polėkį, viltį, optimizmą.

     Literatūros istoriko požiūriu, avangardizmas yra dėsningas meno raidos etapas, kurį suformavo daugelis XX amžiaus pradžios aplinkybių, o mene jį išreiškė stipri, kūrybinga to lai­kotarpio Europos revoliucinių protų generacija.

     Šią epochą buvo paženklinęs perversmas mokslo srityje. Genialus Alberto Einšteino atradimas – reliatyvumo teorija – atskleidė visai naują nei lig šiol tikrovės ir Visatos (laiko, erdvės, judėjimo) sampratą. Subyrėjo klasikinė fizika, lūžo mokslo tiesos ir normos, pasirodžiusios laikinos, o kartu vėrėsi svaiginančios perspektyvos. Reikšmingi buvo ir kiti atradimai: materijos atominės sandaros, radioaktyvaus spinduliavimo ir kt. „Niekada tiksliųjų mokslų srityje nebuvo dirbama su tokia nervine energija (reikia skubėti), niekada filosofinė mintis nesiblaškė taip į visas puses, ieškodama išeities,“ (3) – pažymi Jurijus Tynianovas.

     Pasaulis keitėsi iš esmės. XX amžiaus pradžia – intensyvus kapitalizmo vystymasis ir atsiskleidę jo prieštaringumai (did­miesčių išaugimas, mašina – amžiaus stebuklas, paradoksalūs mokslo ir technikos pažangos rezultatai, ekonominės krizės, prabanga ir skurdas, kova už pasaulio perdalijimą, karai, re­voliucijos, civilizacijos ir kultūros prieštaros, pagaliau – nera­mios pranašystės dėl Europos ir žmonijos likimo). Pasaulis buvo giliai dramatiškas, jo muzika disharmoniška (madingas džiazbandas), filosofų veikaluose – vertybių perkainavimas, nihilizmas, antiintelektualizmo ir iracionalizmo idėjos. Pir­mojo pasaulinio karo, revoliucijų laikotarpiu buvo sutryptas humanizmas, tradicinis gyvenimo būdas ir dvasios vertybės (religijos, moralės, kultūros normos), paseno romantiško he­roizmo bei siauro tautiškumo idealai.

     Nervingas kataklizmų žmogus (naujas dvasinis tipas) kito­niškai jautė pasaulį. Jo išgyventa perversmų destrukcija ir alogika skatino įtūžį, pašaipą, skepsį, net desperaciją. Ypač vo­kiečiams teko sunki karo našta; ilgokai užsitęsė ir liguista po­kario nerimastis:

    

     Karą jautėme dar iki kaulų smegenų, ir sielą tebedraskė išgy­venimai, kurių protas negalėjo visiškai išsiaiškinti. Nepajėgdami nieko išspręsti, šaukėm ir raitėmės iš skausmo. Tai buvo ekspresionizmo, taurės persipildymo, išsivadavusios lyrikos ir dramatinių maištų žydėjimo laikas. [...] Visos Europos jaunuomenė buvo per­sunkta to nerimastingo rūgimo. (4)

    

     Jiems – „netikusio“ pasaulio vaikams – reikėjo prisikelti naujam gyvenimui. Smarkūs vyrukai sausakimšose miestų kavinėse ir pigiuose kabaretuose buvo atsinaujinti pasiryžu­si karta, jaučianti atsiveriančias plačias kūrybines galimybes. Jie buvo atsisakę gyventi pagal tradicijas. Tai lyg aukštesnio laipsnio suvokimas, praaugęs tą sąmonės lygi kuris inertiškai sutampa su praeitimi. Sąmoningai šiuolaikinis žmogus, Carlo Gustavo Jungo teigimu, yra neistoriškas giliausia šio žodžio prasme, tad ryškiai atsiskiria nuo tradicija gyvenančiųjų ma­sės. (5) Jie netroško įsiamžinti istorijoje, išpažino tik dabar, akty­viai veikė trumpalaikėse grupuotėse.

     Bendrais bruožais avangardistai daug ką asimiliavo iš anuo­met madingų filosofinių mokymų, pritaikė savo estetikai: tiko „gyvenimo filosofija“ ir Arthuro Schopenhauerio voliunta­rizmas, Henri Bergsono intuityvizmas, o ypač bekompromisiškojo Friedricho Nietzsche's iššūkis protui, jo Dievas mirė ir antžmogio teorijos, Martino Heideggerio skverbimasis į būtį, Sigmundo Freudo pasąmonės tyrinėjimai bei seksualumo teo­rija, Jungo iškelti kolektyviniai archetipai, markizo de Sado kūrybos „renesansas“, Karlo Marxo klasių kovos teorija, Inter­nacionalo raginimas griauti pasaulį ir atstatyti jį iš naujo, ko­munistų idėjos apie lygybę žemėje ir t.t. O svarbiausia – ra­dikaliai žvelgdami į gyvenimą ir ateitį, matydami chaosą, Europos kultūros krizę bei nesusigaudymą kur link sukti, avangardistai v e r ž ė s i    v e i k t i, akcentavo darbą, organi­zuotumą, konstruktyvumą. Energinga jaunystė, turinti daug vitalinės jėgos, kategoriškumo ir aplombo. Jose Ortega y Gassetas anksti nusakė naująjį epochos profilį:

    

     dabar Europa orientuojasi į jaunatviškumą. [...] Nesunku pastebėti, kaip istorija ritmiškai supasi nuo vieno polio prie kito, vienoms epochoms palikdama vyrišką, kitoms – moterišką kultą, vienur iškel­dama nekaltą jaunystę, kitur – brandų amžių ir senatvę. Taigi dabar Europoje – patriarchato ir jaunystės metas. Moterys ir seniai turi atsitraukti, ir nenuostabu, kad pasaulis atrodo beprarandąs tvarką. (6)

    

     Avangardizmas suko jau ankstesnių modernistų pramintu keliu – ne kopijuoti ir aprašinėti esamybę, o kurti visai nauja. Menas – subjektyvus kūrėjo matymas bei originalus rašymo bū­das. Avangardizmas reikalavo principinio naujumo, skelbė revoliucinius šūkius. Neregėtų formų ieškojimas, apstulbini­mas buvo naujojo meno ypatumai. Lyg mėgdžiodami moks­lininkus, kūrėjai darėsi išradėjais. „Įmantriausi eksperimentai, – pažymi Ciplijauskaitė, – gimė laisvuose Europos kraštuose, kurie dar nebuvo sukrėsti karo.“ (7)

     Prisikėlimo, atsinaujinimo ilgesys buvo didžiulis ir visuo­tinis. Avangardistinis judėjimas įvairiose šalyse (kubizmas, futurizmas, ekspresionizmas, dadaizmas, imažinizmas, siurrea­lizmas, unanimizmas, konstruktyvizmas...) ieškojo išeities visai Vakarų civilizacijai, imponuodamas sintezuojančiu mąstymu ir kolektyvine jėga. Avangardizmas – tai visų pirma originalios, ekstremistinės idėjos. Tai skvarbus, atkaklus kolektyvinis pro­tas. (Tarp pasaulio avangardistų ir jiems prijaučiančių buvo aštraus mokslinio proto žmonių, padėjusių generuoti drąsias, originalias idėjas.) „Avangardistai užvaldo XX amžių – kaip visai neapdirbtą žemę, tabula rasa. [...] Kuria naują žemę, rašo savo įstatymus, sukuria savo režimą, – tai gryni revoliucionie­riai.“ (8) Šitaip parengtas ir revoliucinis estetikos persilaužimas. Nuoseklus nepertraukiamas vystymasis nebeįmanomas.

     Gyvenimo perkūrimo nuostatą avangardistai grindė sąmonės bei energijos sprogimu. Entuziazmu, karštlige, įtūžiu reiškė savo maištą prieš pasaulį, prieš melu ir veidmainyste susi­pančiojusios visuomenės vertybių sistemą, prieš atgyvenusį realistų, romantikų bei ankstesnių modernistų meną. Avan­gardizmas – tai fronduojantis disidentizmas: maištą jie ak­centavo kaip vienintelę išsiveržimo ir išsilaisvinimo galimybę („Mes esame Maišto specialistai“) (9), siekė, kad maištas, įniršis transformuotųsi į esminį egzistencijos būdą. Dar daugiau – maištą suvokė kaip tikrą poezijos šaltinį ir sąlygą („poezija yra maištas, ir visoks maištas yra poezija“) (10). Kaip svarbiausią naujosios estetikos tendenciją ryškino antikonvencionalumą. Desperatiškai skelbė laisvę ir veržėsi į išlaisvėjimą, nes tik laisvo mąstymo pagrindu galima sukurti tai, kas bus iš esmės nauja ir reikalinga kultūrai bei visuomenei. Taigi avangar­dizmas daug kuo siejosi su romantizmo precedentu (11), nors tai nebuvo istoriškai natūralus paveldėjimas, nes pridengtas pro­graminiu antiromantiškumu (panašiai kaip ir priešiškumu kitoms kultūrinėms tradicijoms).

     Avangardistinė egzistencija nebuvo klasinė, tik individua­listinė, anarchistinė, veikianti jai būdingoje meninėje aplin­koje. Bet sąmonė buvo politizuota, o socialpolitinė orienta­cija – dažniausiai kairioji, radikalumu kartais nenusileidžianti politinio avangardo atstovams (italų futurizmas nuėjo kartu su fašizmu). „Naujas pasaulio suvokimas turėjo būti sukurtas. Paprastas, tikras ir todėl gražus.“ (12) Avangardistai – kultūros ir visuomenės opozicininkai – skelbėsi esą pranašai, vedliai, iškeliantys projektus, kuriuos visuomenė turės realizuoti. Me­nas jiems rodėsi patikimiausia priemonė „įvykdyti absoliuti­nę mentalinę revoliuciją.“ (13) „Klasikiniame avangarde estetika [...] yra laboratorija, kurianti sumažintus modelius, kuriuos politika pripildys iki reikiamo dydžio.“ (14)

     Kadangi užsimota sukurti tokį neregėtai veiksmingą meną, reikėjo nepaprasto pasitikėjimo savo pajėgumu prabilti tikrąja XX amžiaus kalba. Avangardistų kūrybiškumas buvo totali­nis -jis turėjo užpildyti vakuumą, atsiradusį atmetus praeities palikimą. Jei dabarties žmogus suprojektavo Mašiną ir jos pagrindu atpalaidavo visuotinį judėjimą,– vadinasi, atskleidė Dievo kūrybos bei galybės paslaptį ir gali identifikuotis su juo: „Jis tik savyje turi ieškoti, ne dėl to, kad būtų „kaip Dievas“, bet kad pats būtų Dievas.“ (15) Tai, ką jie kūrė, turėjo būti gyva ir tikra. Atmetama sausa teorija, nuobodus filosofavimas – pir­menybė teikiama reginčiajai ir į refleksijas nelinkusiai są­monei. Tikra yra kraujo tvinksniai, nervų spazmai, žemės bal­sas. Tai buvo moderniojo žmogaus atsivėrimas juodai ne­žiniai. Avangardistai „nežinojo, kur eina ir ką gali atrasti. [...] Jie leidosi į kelionę be kompaso. [...] žvelgė į ateitį, į neži­nomybę.“ (16) Bet skyrė daug dėmesio kūrėjo profesionalumui. Lyg apsivalydamas savo viduje, naujasis menas stūmė lauk ankstesnius neestetinius faktorius (dorovinius, patriotinius ir pan.), kėlė tik modernaus estetinio pažinimo uždavinį.

     Moderni sąmonė reiškėsi tapyboje, poezijoje, architektū­roje, teatro mene. Anksčiausiai šį kelią nužymėjo kubistinė dailė: įtvirtino naują pasaulio matymą (išsyk iš daugelio taš­kų), drąsią deformaciją, natūros suraižymą plokštumomis ir linijomis, daikto jutimiškumą. Geometrizuoti kubistų darbai vertinti kaip skandalas, bet iš esmės tai buvo gilesnė rega – proto išlaisvinimas iš tikroviškumo, minties žadinimas, va­davimasis iš visuotinai priimtos grožio sampratos. Taip buvo atsiliepta į gyvenimo ir mąstymo abstraktėjimą: kuriamas konceptualus menas, įteisinama meno fikcija. Kubizmo erd­viniai atradimai, o vėliau futurizmo neregėto dinamizmo principas, ekspresionizmo – suprimityvintas ir plakatiškas tikrovės perkūrimas vedė vis tolyn nuo įprastų meninio vaizdavimo būdų.

     Tikrovė avangardistų drastiškai ardoma, deformuojama, perkuriama ir sumontuojama. Kuriami įvairūs būties chaoso ir aukštyn kojom apvirtusio pasaulio vaizdai. Kultivuojami radikalūs formos naujumai, labai vertinamos dirginančios ypatybės, kraštutinybės.

     Menas nujausminamas. Sentimentai esą senojo meno po­žymis: jausmais dangstėsi melagingas idealizmas. Naujam estetiniam jautrumui būdingas sveikas statumas ir šiurkš­tumas. Avangardistinis stilius pabrėžtinai vyriškas (domi­nuoja jėga, agresyvumas, troškimas vadovauti).

     Išgyvendinama statika ir pasyvumas. Menas stipria valia, smūgiu, agitacija turi kurti naująją būtį, įdiegti savo požiūrį, atmesdamas bet kokį kitą. Prievartinis, revoliucinis būdas čia vertinamas „kaip įtaigus išsiveržimo ir išsilaisvinimo aktas, kaip psichologiškai nemotyvuotas, neracionalus „šuolis“ nuo „netikros“ būties į „tikrąją.“ (17)

     Stipriai veikė ir mados faktorius – avangardizmas su jo anarchistinio maišto dvasia, kategoriškumu bei skandalingo iššūkio stiliumi tapo madingas. Mada diktavo jo išplitimą ir standartiškumą.

     Tradicionalistams atrodė, kad tai yra Europos kultūros nuopuolis, meno ir dvasinių vertybių diskreditacija, savotiška beprotybė. „Absoliučiai neigiamai vertinamas senas pasaulis [...], absoliučiai teigiamai vertinamas blausiose vizijose ky­lantis naujas pasaulis.“ (18) Nebėra amžinųjų tiesų nei vertybių. Kuriamas naujas menas kaip surogatas, net ir pačių kūrėjų kartais nelaikomas menu. Dvasingoji Europos kultūra jau­niesiems nebeįdomi, jie stengiasi iškelti patį gyvenimą, t.y. technicizmą, neapdorotą gyvenimo magmą, tamsius sąmonės užkaborius, grubius instinktus, vaiko lemenimą ir pan. Šie kūrėjai buvo pažinę gyvenimo beprotybę, ir sveikas protas jiems neatrodė nei vienintelis, nei svarbiausias tiesos pažinimo bū­das. „Kaltinimas „bepročiai“, kuriuo novatoriai dažnai apšau­kiami, norint juos nutildyti, yra kilnus ir garbingas titulas“ (19), – skelbė „Tapytojų futuristų manifestas“.

     Daugelį baugino šio meno pabrėžtai materialistinė nuo­stata: „atsidarė kažkoks naujas, nežinomas iki tol gyvenimas – gyvenimas materijoje! Mašinos ir laužtos linijos aiškumas ir gaivumas, materialistinis optimizmas! Tai yra paskutinė Eu­ropos mirimo stadija“ (20) (Petras Juodelis).

     Nors konceptualiai orientuojamasi į šuolaikiškumą, že­miškumą, kasdienybės kalbą, remiamasi demokratizmo ir voliuntaristiško kairuoliškumo principais, tačiau su naujuoju menu įvyksta kažkas labai savotiška – tai, ką Ortega y Gassetas pavadino meno dehumanizavimo tendencija: įprasti žmo­giškieji elementai yra eliminuoti, ir šis menas reikalauja di­delių suvokėjo pastangų, yra nesuprantamas, kelia publikos pyktį. „Avangardizmą nuosekliai galima kritikuoti ir kaip galutinį estetikos nuosmukį, ir kaip perdėm rafinuotą estetizmą. Tai save griaunanti sistema“ (21), – teigia avangardizmo tyrinėtojas. Itin problemiškas yra šio istorinio fenomeno vė­lesnis išsiveržimas iš meno sferos, perėjimas į revoliucinio judėjimo ir politikos sritį.

     Avangardizmas iš tikrųjų „viena įspūdingiausių XX amžiaus avantiūrų (22) (išryškinta – d.s. Čia itin svarbūs abu žodžiai!)

    

     XX amžiaus pradžios jauni lietuvių kūrėjai buvo taip pat lūžio situacijos žmonės, išgyvenę didelę socialinę ir politinę įtampą (karas, kaizerinė okupacija, revoliucija Rusijoje, Lie­tuvos išėjimas iš imperijos, būtinybė apginti Nepriklausomybę nuo išorės priešų). Jauni Lietuvos vyrai buvo aktyviai da­lyvavę istoriniuose įvykiuose – matė žlungantį seną pasaulį, simpatizavo revoliuciniams procesams, entuziastingai svei­kino Nepriklausomybę, 1919 metais ėjo savanoriais ginti savo valstybės. Jie žinojo pasirinkimo ir ryžto kainą, kai žygiavo drąsindamiesi Kazio Binkio sukurtomis dainomis: „Ei, kareivi, kaip jos vardas? / Lietuva! / Mano kulka, tavo kardas, – / Na, eiva“ (23) ar jo garsiuoju „Geležinio Vilko maršu“ („Išguldysime kaip šieną / Priešus plėšikus“) (24). Kareivėlis Tyslevas (taip savo pavardę rašė Juozas Tysliava) naiviai eiliavo: „Drąsiai, vyrai, už tėvynę, / Nors numirti mums reikės.“ (25) Ryžtingai skambėjo Žlabio balsas: „Nebijom nieko. Mes – kariai. / Tik žengiame ir žengiame. / Ir priešui mirtį rengiame.“ (26) Tai buvo milita­rizuota jaunuomenė. Iš apkasų, iš karinių laikraščių redakcijų (Petrėnas, karo valdininkas, kurį laiką redagavo žurn. „Ka­rys“) ėjo busimieji lietuvių avangardistai. Tauta kėlėsi laisvam gyvenimui, Lietuva ėmė reikštis politiškai kaip naujas vie­netas Europoje. Laikas buvo kupinas naujų reikalavimų ir kūrybos nerimo, bet literatūroje nebuvo matyti esminio atsi­naujinimo: „... ar atsistačius Lietuvos nepriklausomybei lie­tuvių literatūra ir jos kūrėjai turėjo būti tokie patys, kaip ano laiko, Maironio laikotarpio, klasikai su pačiu Maironiu prie­šakyje? Aišku, kad ne, nes jau buvo pasireiškęs naujas gy­venimas, kuris reikalavo naujų šūkių“ (27) (Zlabys-Žengė). Su­vokę, kas naujo vyksta pasaulio mene, jauni kūrėjai sprendė ryžtingai – kilo į literatūrinę ataką, o karinę metodiką jie išmanė ir drąsos turėjo. Troško veikti – išjudinti inertišką lietuvių literatūrą, gyventi kartu su moderniąja Europa: „Mes jaučiamės tos milžiniškos šeimos nariais ir kartu su visais norime dirbti atskirų tautų jungimo darbą.“ (28)

     Avangardizmas – internacionalus, tad, prasidėjus literatū­rinei pervartai, dingsta tautiniai motyvai, o tautos, tėvynės sąvokas keičia aptakesni atitikmenys: „žvengiančio Vyties respublika“ (Tysliava), „mylimonija“ (Antanas Rimydis) ar „Anykščių šilelis“ (Žlabys).

     Kaip ir kitų kraštų modernieji kūrėjai, lietuviai kartojo prin­cipines avangardizmo idėjas ir raiškos būdus. Adoruojama jaunystė ir jaunieji kaip gyvoji, veiklioji visuomenės dalis: „šaukiame visus, kurie jauni dvasioj“ (29) (Binkis); Šalin, se­natvės šmėkla – / nelaisvės sėkla! / Jauna Dvasia žengia – / žaibais taką kloja“ (30) (Herbačiauskas). Atakuojama praeitis – tai vaikai skelbia karą tėvams: „Gyventi jums ir pūti praeity, / O mums gyventi ir žydėti ateity!“ (31) (Tysliava). Moderniam žmogui netinkamą jausmingą poetiškumą keičia familiaru­mas, pašaipa: „Kam nenubodo su mūzoms laižytis, / Teverda tas lyriką“ (32) (Binkis); „Šiandien – / nereikalingi svajotojai / ir vabzdžių nervų zyzikai“ (33) (Bronys Raila). Moderni sąmonė reiškiama miestiškos civilizacijos vaizdais, o technika ir dina­mizmas įprasminami kaip kultūros reiškinys: „Aš miesto pa­imtas nelaisvėn kaip Verharnas“ (34) (Šemerys); „Mašina – daina naujoji“ (35) (Tysliava). Trykšta vyriška energija, jėga, atžarumas: „Užtenka gavėnios, / Į ateitį / Tiltą!“ (36) (Rimydis). Atpalai­duojamas priešinimasis, ir polemikai su maironinės bei neoro­mantinės literatūros tradicija pasitelkiamos moderniosios ku– bistinės raiškos priemonės (kampai, kvadratai, prizmės), įsisa­vinamas avangardistinis apvertimo ar išvertimo principas: „aukštyn kojom drybso“ (Binkis), „kai pasaulis kūliu versis“ (Žlabys), „gyvenimui pro akis išlįsti“ (Rimydis). Efektingą transponavimą pademonstruoja Tarulis novelėje „Peizažas“: žmogus ir arklys sumainomi vietomis. Išbandoma ir sudė­tingesnė avangardistinė raiška – pavyzdžiui, objekto ir sub­jekto sukeitimo principas. Neestetinis subjektas pateikiamas lyriškoje situacijoje (Rimydžio eilėraštyje: „Įsimylėjau jus, prisipažinti drįstu, / Maloninga ponia Rotacine“ (37), – tai salo­ninis flirtas su ... mašina), o lyriškas objektas – neestetinėje situacijoje („Lakštingala už gryčios/ visokius daiktus dirba;/ lakštingala kai šūkteri – / tarytum metinė telyčia“ (38), – Til­vytis). Akį rėžiantis neįprastumas, lyg įžūlybė, – tai sąmo­ninga skaitytojo šokiravimo priemonė, estetinio disputo pro­vokavimas.

     Jiems rūpėjo universalieji kūrybos dalykai. Norėta kelti literatūrą į aukštesnį lygį, tad skubėta kuo daugiau pasiimti iš Europos moderniojo meno patirties bei laimėjimų. Binkis, kitus užkrėsdamas entuziazmu ir viltimi, tikino: „Bus ir pas mus Eldorado.“ (39) Pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis buvo karšto tikėjimo ateitimi metas.

     Lietuviškas avangardizmas savaip įsirašė į tarptautinį šio meno kontekstą – mąstymas nebuvo konvencionaliai moder­nus, bet gerokai pritaikytas prie vietinių sąlygų, atitinkantis būtent lietuvių pokarinę savijautą. Mūsų ankstyvuosius avan­gardistus veikė ne tik europietiško modernumo banga, bet ne mažiau ir patriotinis siekis padaryti ką nors svarbaus atsi­kūrusiai laisvai Lietuvai – prisidėti prie jos kultūros ir žmo­gaus atgimimo. Binkis, kaizerinės okupacijos metais triūsęs užkampio mokyklėlėje, kartu su visais buvo išgyvenęs oku­pacijos skriaudas bei pažeminimus ir tvirtai įsikalęs: „Ginti ir saugoti savo krašto Laisvę ir Nepriklausomybę, kad amžiais nė mūsų ainių ainiai nepažintų savo Tėvynėje bet kurių atė­jūnų šeimininkavimo.“ (40) Tai nebuvo tik žodžiai: Želigovskiui užėmus Vilnių, Binkis stoja į armiją, reikalaudamas „tik į pirmutines linijas.“ (41) Tad ir moderniausio meno pristatymas turėjo reikšti didį poeto žygį savo tautai. „Keturių Vėjų pra­naše“ (1922) daug ironijos ir priekaištų jau ketverių metų sukaktį pažyminčiai valstybei, nesirūpinančiai kultūra, daug pašaipos tiems, kurie „vien pilvas ir mėsa“. Bet reikšminga, kad leidinio pasirodymui buvo parinkta svarbiausios vals­tybinės šventės – Vasario 16-osios – diena:

     Kaip gražiai mums svajonėse atrodė tasai keturvėjiškas pasiro­dymas – Vasario 16 dieną Kauno gatvėse bus minios žmonių [...] Mes norėjom eiti į savo tautos žmones ir šaukti juos mylėti poeziją, meną, kūrybą. Ir mums atrodė, kad tai visa, apie ką mes anuomet kalbėjom, bus lygiai visiems artima ir suprantama. Tik Vasario 16 diena, mūsų manymu, tiko Keturių Vėjų pirmajam pasirodymui, kuris turėjo būti tikrai nuostabus. (42)

     Binkis ir Petrėnas-Tarulis naujojo meno ieškojimus derino su domėjimusi Lietuvos istorija (drauge išleido knygą „Vil­nius. 1323-1923“), su tautosakos rinkimu ir tyrimu (talkino V. Krėvei) (43). Sykiu su „Keturių Vėjų pranašu“ pasirodė Binkio ir dailininko Kazio Šimonio parengta reprezentacinė liaudies dainų antologija, kurios autoriai, gėrėdamiesi dainomis, sten­gėsi „atkreipti plačiosios visuomenės akį į mūsų tėvų paliktąjį meno turtą.“ (44) Tautosaką yra užrašinėjęs, šiek tiek ją publi­kavęs ir Tysliava. Nenuostabu, kad folkloras ir tautodailė ta­po „Keturių Vėjų“ programos dalimi – moderniausią meną stengtasi kurti neatitrūkus nuo tautos. Petrėnas prisimini­muose rašo:

    

     Mūsų kaimiškas peizažas, mūsų anuometinis neatjungiamas nuo kaimo šviesuomenės būvis, mūsų besikurianti literatūra, mūsų va­dinamasis užnugaris bei praeitis buvo visai kitoki negu svetimuos kraštuos. [...] Ir mes darome intuityvinį, bet labai aiškų sprendimą. Atsigrįžtame į savo tautą, į savosios liaudies kūrybą ir pradedame ieškoti čia savo darbui pradmenų. (45)

    

     Tautiškas avangardizmas?! Lietuvai netiko kosmopolitiz­mas, kuriuo Europos avangardistai tikėjosi atnaujinsią meną: tautinis identitetas tebelaikė pirmosios avangardizmo bangos kūrėjus stipriai įkibusius į savo krašto reikalus ir tebebuvo dominuojantis jų savimonės bei kūrybos interesas. Kaip pri­simena buvęs „Keturių Vėjų“ grupės narys Raila, keturvėji– ninkų „lietuviškas patriotizmas buvo itin gilus. Greičiau tiesa, kad jų futurizmas buvo blankus ir netikras!...] Iš tikrųjų ketur– vėjininkai savo pažiūras bei skonius į poeziją ir dailę atkakliai, net drastiškai stengėsi grįsti lietuvių tautinės pasaulėjautos pagrindu.“ (46) Orientuotis į lietuviškumą, į tautos dvasią seniai aistringai šaukė Herbačiauskas. O ir Binkis visada jautėsi atstovaujantis tautai, jos kultūrai – „savo prigimimo gelmėse buvo grynas narodnikas“ (47) (Raila), „vaižgantiška siela“ (48) (Al­girdas Julius Greimas).

     ______________

    

     (1) V. Kavolis, Kultūrinė psichologija: straipsnių rinkinys, iš anglų kalbos vertė R. Naujokaitis, Vilnius: Baltos lankos, 1995, p. 128-153.

     (2) Les avant-gardes litteraires au XX siecle (dir. J. Weisgerber): Histoire, Budapest, 1984, vol. 1, p. 71.

     (3) Ю.H. Тынянов, Записки о западной литературе. Kино, Mocква: Hayка, 1977, p. 127.

     (4) E. Mūller-Kamp, Balys Sruoga Munchene, in Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, spaudai paruošė V. Sruogienė, Chicago, 1974, p. 104.

     (5) K.Г. Юнг, Проблема души современного человека, Mocква: изд. RENAISSANCE, 1991, p. 206.

     (6) J. Ortega y Gasset, Meno dehumanizavimas, in „Metai“, 1996, nr. 1, p. 133.

     (7) B. Ciplijauskaitė, Kazys Binkis ir 1920-ųjų metų poetinės tradicijos, in B. Ciplijauskaitė, Literatūros eskizai, Vilnius-Kaunas, Lietuvių kata­likų mokslo akademijos leidinys, 1992, p. 4.

     (8) G. Rėginier, Les trois avant-gardes du XX siecle, in Avant-garde et modernite, Paris – Geneve, 1988, p. 58.

     (9) Les avant-gardes litteraires au XX siecle (dir. J. Weisgerber): Theorie, Budapest, 1984, vol. 2, p. 635.

     (10) Ibid., p. 638.

     (11) R. Poggioli, op. cit., p. 47-48.

     (12) K. Edschmid, Uber den Expressionismus inder Literatur und die neue Dichtung, Berlin, 1921, p. 53.

     (13) A. Nyka-Niliūnas, Nepriklausomos Lietuvos poezija. Keturi vėjai ir keturvėjininkai, in „Aidai“, 1949, nr. 24, p. 113.

     (14) G. Reginier, op. cit., p. 59.

     (15) L. Pesch, Die romantische Rebellion in der modernen Literatur und Kunst, Munchen, 1962, p. 63.

     (16) H. Read, Trumpa moderniosios tapybos istorija, iš anglų k. vertė J. Kazlauskaitė, Vilnius: Vaga, 1994, p. 103.

     (17) T. Anz, Expressionismus, in Moderne Literatur in Grundbegriffen, hrsg. von D. Borchmeyer und V. Žmegač, 2, neu bearbeitete Auflage, Tubingen, 1994, p. 150.

     (18) Ibid., p. 149.

     (19) H. Read, op. cit., p. 41.

     (20) P. J. [P. Juodelis], Kodėl mums nepakeliui su Keturiais Vėjais? in „Pjū­vis“, 1929, nr. 1, p. 18.

     (21) M. Epšteinas, Apie avangardizmą, in „Literatūra ir menas“, 1993, gruodžio 11.

     (22) Les avant-gardes litteraires au XX siecle: Histoire, vol. 1, tekstas ant kn. aplanko.

     (23) K. Binkis, Ei kareivi, in Dainuojam: dainų rinkinys kariams, šau­liams, moksleiviams ir jaunimui su V. Dapkūno Muzikos pra­džiamoksliu, Kaunas: Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus leidinys, 1935, p. 46.

     (24) Ibid., p. 105.

     (25) Tyslevas, Drąsiai! in Kariškių kalendorius 1920 metams, Kaunas: Krašto aps. m-jos lit. dalis, 1920, p. 15.

     (26) J. Žlabys-Žengė, Lietuvos kariai, in J. Žlabys-Žengė, Pavasarių grama­tikos: poezijos rinktinė, parengė L. Gudaitis, Vilnius: Vaga, 1992, p. 175.

     (27) J. Žg. [J. Žlabys-Žengė], Lietuvių moderniosios literatūros pradžia, in „Jaunoji Lietuva“, 1939, nr. 1, p. 22.

     (28) J. Petrėno pranešimas, skaitytas radio poezo koncerte š.m. gruodžio 9 d., in „Keturi Vėjai“, 1926, nr. 2, p. 8.

     (29) [K. Binkis], Mes, jauni iškeltagalviai... in „Keturių Vėjų pranašas“, Kaunas, 1922, p. 2; parašas: „Keturių Vėjų“ kurija.

     (30) J.A. Herbačiauskas, Erdvės balsai (Fragmentas), in Sūduva: suval­kiečių poezijos antologija, red. J. Tysliava, Kaunas-Marijampolė: Dirva, 1924, p. 95.

     (31) J. Tysliava, Pavasarogirda, in J. Tysliava, Nemuno rankose: poezijos rinktinė, sudarė, įvadą ir paaišk. parašė V. Galinis, Vilnius: Vaga, 1967, p. 73.

     (32) K. Binkis, Raštai, sudarė ir paaiškinimus parašė V. Galinis, Vilnius: Vaga, 1973,1.1, p. 91.

     (33) B. Raila, Barbaras rėkia: eilės, Kaunas, 1930, p. 39.

     (34) S. Šemerys, Granata krūtinėj: rinktinė, Vilnius: Vaga, 1969, p. 28.

     (35) J. Tysliava, Nemuno rankose, p. 76.

     (36) A. Rimydis, (Knyga be vardo), Kaunas (išl. J. Steponavičius), 1926, p. 32.

     (37) A. Rimydis, Miss Rotacinė (Kvietimas šokiui), in Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija, spaudai paruošė K. Binkis, Kaunas: Spaudos fondas, 1936, p. 199.

     (38) T. Tilvytis, Kaimiški peizažai, in „Keturi Vėjai“, 1927, nr. 3, p. 2.

     (39) K. Binkis, Raštai, 1.1, p. 92.

     (40) K. B-kis, Kaip mus vokiečiai švietė, in „Mūsų rytojus“, 1928, geg. 17.

     (41) K. Žukas, Žvilgsnis į praeitį: žmogaus ir kario atsiminimai. Medžiaga istorikams, Chicago: Terra, 1959, p. 334.

     (42) J. Petrėnas, Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“, in LLTI BR, F 1 – 5969,1. 23.

     (43) L. Gudaitis, Laiko balsai: lietuvių literatūrinė spauda 1918-1923 me­tais, Vilnius: Vaga, 1985, p. 143.

     (44) K.B. [K. Binkis], Dainos, in Dainos: žmonių poezijos antologija, tekstas K. Binkio, piešiniai K. Šimonio, Šiauliai: „Kultūros“ b-vė, 1922, p. 10.

     (45) J. Petrėnas, Atsiminimai apie K. Binkį, in LLTI BR, F 1-5970,1.10-11.

     (46) B. Raila, Kas rusų, kas mūsų, in „Dirva“, 1967, balandžio 14.

     (47) B. Raila, Paguoda: akimirksnių kronikos, London: Nida, 1974, d. 1, p. 150.

     (48) A. J. Greimas, Binkis – vėliauninkas, in A.J. Greimas, Iš arti ir iš toli: literatūra, kultūra, grožis, sudarė, įvadus ir žodynėlį parašė S. Žukas, Vilnius: Vaga, 1991, p. 101.

    

     Dalia Striogaitė. Avangardizmo sukūryje: naujosios literatūros studijos. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1