Šio straipsnio tikslas – atidžiau pažvelgti į Kazio Boru­tos romaną Namas Nr. 13 (1928) ne per ideologijos, o per avangardistinės estetikos ir poetikos prizmę. Renato Poggioli tiksliai konstatavo, kad „[...] techniškai ir formaliai vienas iš svarbiausiu avangardistinio meno bruožu yra eksperimentavimas“ (l). Ši savybė labiausiai būdinga avangar­distinei poezijai, nors kai kada poetiniai ir kalbiniai ban­dymai pasiekdavo ir prozos sritį. Vienas iš retų lietuvių literatūros pavyzdžių, kuriam galima pritaikyti eksperi­mentinio romano terminą, mano manymu, yra avangardistinis Borutos romanas Namas Nr. 13, išleistas Rygoje ir paskelbtas periodikoje (2). Eksperimentinio romano definicija iš esmės tinka daugumai antrajame ir trečiajame XX a. dešimtmetyje Vakaruose parašytų romanų. Tačiau ekspe­rimentinio avangardistinio romano sąvoką pagrįstai galė­tume taikyti tik nedaugeliui kūrinių: Alfredo Doblino eks­presionistiniam romanui Berlynas. Aleksandro aikštė (1929), Johno Dos Passoso architektūriniams ir kinematografi­niams romanams Manheteno perkėla (1925), Keturiasdešimt antroji paralelė (1930), intelektiniam Aldouso Huxley'o – Kontrapunktas (1928). Eksperimentinį šių romanų pobūdį nulemia: istorinių faktų ir realijų panaudojimas, kinema­tografijos, dokumentinės žurnalistikos technikos taikymas naratyvo kūrimui ir perteikimui, tikslus ir nuolatinis vietos bei laiko fiksavimas, griežta romanų struktūra, primenanti architekto sukurtą konstrukciją, sąmoningas intelektinių idėjų reflektavimas, dėmesys filosofijos, mokslo veikalams bei laimėjimams, įvairių politinio ir socialinio visuomenės gyvenimo faktų konstatavimas, ironiškas stilius, visažinis naratorius, sąmoningas tikrovės akcentavimas.

      Kai kuriuos iš išvardintų bruožų regime ir Borutos kū­rinyje, kurio refleksija yra Janinos Žėkaitės, Dalios Strio­gaitės, Vytauto Kubiliaus, Vytauto Galinio darbuose. Žė­kaitė naujausioje savo studijoje teigia, kad Boruta, politinis emigrantas, „[...] Rygoje išleidęs nedidelę satyrą ,Namas Nr. 13', pavadinimu duodamas suprasti, kad kalba apie slaptąją policiją, įsikūrusią Kaune, Miško gatvėje, Nr. 13. Satyroje pavaizduotas Lietuvos, atseit išvietės, nepriimtinumas jam, ūkininkų vaikui“ (3). Striogaitė taip pat akcen­tuoja ideologinį matmenį, laikydama kūrinį „plakatiška apysakaite“. Anot jos, „profanavimas, karikatūra, absurdas, riksmas yra šio kūrinio meniniai principai“ (4). Visi anksčiau minėti tyrinėtojai Borutos romaną priskiria ekspresionis­tinei prozai, o Žėkaitė įžvalgiai pastebi ir futuristinės poe­tikos matmenį. Su tuo turime sutikti, bet reikia kai ką patikslinti, kadangi būtina atkreipti dėmesį į literatūrinius principus, kuriais remiantis parašytas kūrinys, o tai paaiš­kina ir ideologinio matmens vyravimą. Mano nuomone, Namo Nr. 13 meniniame audinyje susipina tiek ekspresio­nizmo, tiek futurizmo, tiek konstruktyvizmo gijos.

     Manyčiau, kad Boruta, rašydamas šį kūrinį, galėjo remtis rusų konstruktyvistų, 1924 m. susibūrusių į „Literatūri­nio konstruktyvistų centro“ grupę (ЛЦК), idėjomis, šios grupės, oponavusios Kairiojo meno fronto (ЛЕФ) judėji­mui, branduolį sudarė: Borisas Agapovas, Eugenijus Gabrilovičius, Kornelijus Zelinskis, Vera Inber, Ilja Selvinskis. 1924 m. rugpjūčio mėnesį Maskvoje jie paskelbė „Litera­tūrinio konstruktyvistų centro deklaraciją“, kurioje išdėstė pagrindinius savo grupės principus. Tai buvo komunistinę ideologiją propaguojanti grupuotė, skelbusi, kad iš esmės „[...] konstruktyvizmas yra motyvuotas menas“ (5). Šios lite­ratūrinės grupės ideologines, poetines, estetines idėjas gerai atskleidžia Zelinskio knyga Poezija kaip prasmė. Knyga apie konstruktyvizmą (1929). Joje teigiama, kad „[...] literatūrinis konstruktyvizmas – tai mokykla, kurioje kūrinio prasmė kartu yra ir pagrindinis įrankis, su kurio pagalba statomas visas kūrinys“ (6), šioje mokykloje svarbiausias vaidmuo ten­ka su ideologija susietai prasmei, kuri nulemia ir kūrybos techniką. Racionaliai organizuotas literatūrinis tekstas yra tai, kas gali organizuoti mases, dalyvaujančias kuriant so­cialistinę kultūrą. Be to, svarbus vaidmuo čia tenka tikslin­gų techninių sprendimų idėjai, kuri buvo perkelta į litera­tūros kūrimo plotmę. Grupės atstovai laikėsi pozicijos, kad poezijoje niekas neegzistuoja sau ir savaime: nei garsas, nei ritmas, nei įvaizdis, nes „jie vieningi savo vidinėje formoje, vaikai vienos prasmės“ (7). Literatūrinis konstruk­tyvizmas apeliavo į jauną tarybinės inteligentijos kartą, naujai iš sovietinės to meto tikrovės taško žvelgė į klasikų kūrinius (ir Boruta savo kūrinyje su tam tikru iššūkiu atsire­mia į Vincą Kudirką).

     Kaip matome, šios idėjos buvo tai, kas galėjo rasti atgarsį Borutos sąmonėje ir kūryboje. Nors jo tekstuose nepavyko aptikti tiesioginių nuorodų į minėtą literatūrinį judėjimą, bet kai kurie 1927-1928 m. laikotarpio laiškai ir straipsniai liudija autoriaus domėjimąsi konstruktyvizmu. Laiške Antanui Venclovai iš Rygos 1927 11 20 Boruta rašo, kad jis kaip rašytojas profesionalas pradedąs galvoti apie „[..] literatū­riškos technikos teoriją KONSTRUKTYVIŠKASIS REALIZ­MAS“ (8). Jis sako: „Visi -izmai paliko konstrukcijos principo teisybę, visa žmonijos kūryba užfiksavo realizmo pėdsa­kus, o istorija – individualybės spektrą“ (9). Be to, anot jo, literatūroje ypač atgimsta individualizmo problema, todėl svarbiausia yra „[...] konstruktyviškoji realybė, perleista per subjektyvišką prizmę“ (10). Boruta taip pat pastebi, jog tai pas­kutinis literatūriškas technikos žodis, kurio laikosi kairieji latvių rašytojai ir dailininkai. Konstruktyvaus meno ref­leksiją randame ir 1928-1930 m. parašytuose straipsniuose „Reportažo ir montažo principas literatūroje“, „Pavėju, bet ir prieš vėją“. Kaip matome, Boruta nebuvo atsitiktinai už­klydęs į konstruktyvizmo lankas, tačiau savita yra tai, kad autorius sukuria prozos kūrinį, o ne poezijos, į kurią daž­niausiai ir orientavosi konstruktyvistai. Tiesa, reikia konsta­tuoti, kad jų teoriniuose straipsniuose yra kalbama apie vi­są literatūrą, nors ir pabrėžiant ypatingą poezijos vaidmenį.

     Pirmajame Borutos kūrinio viršelyje, po pavadinimu, pažymėta, kad tai romanas. Žėkaitė nepagrįstai šį žanrinį pavadinimą rašo kabutėse studijoje Impresionizmas ir ekspre­sionizmas lietuvių prozoje (Literatūra ir kalba, 1.14,1977), tarsi laikydama jį parodijos bei grotesko elementu. Panašios pozicijos laikosi ir Jūratė Sprindytė, kuri Lietuvių apysakoje (1996), atsižvelgdama į kūrinio apimtį ir autoriaus auten­tiškas mintis, liudijančias siekį vengti įprastų literatūros konvencijų, tekstą pavadina apysaka. Kubilius taip pat kūrinį laiko apysaka, kuri parašyta „[...] ironizuojančia intonacija, lengvai bėgančia per dokumentinį reportažą, natūralų dialogą, portretą – šaržą, anekdotą ir groteskinę situaciją“, nors tuo pačiu metu jis pastebi ir tai, jog autorius yra mėginęs savo kūriniams suteikti netgi žanrinį romano įvardinimą (11). Valerija Vilnonytė Borutos Raštų paaiškini­muose ir bibliografiniame darbe Kazys Boruta. Bibliografija. 1920-1976 (1978) vartoja ir satyrinės apysakos, ir romano sąvoką.

     Pastarąją matome tituliniame Namo Nr. 13 puslapyje, ket­virtajame knygos viršelyje, kuriame teigiama, kad leidyk­la jau yra išspausdinusi Borutos kūrinį „NAMAS NR. 13, plakatiškas romanas, pirma dalis: LIŪDNOS IR GRAU­DŽIOS ISTORIJOS IŠ MŪSŲ BAŽNYTKAIMIO GYVENIMO, 1928, „Audros“ leidinys“. Kodėl „plakatiškas romanas“? To­dėl, kad tai agitacinis tekstas, kurio fragmentiškumą ir epizodiškumą yra užprogramavusi ideologinės linijos plė­totė bei konstruktyvizmo poetika, šios dvi priežastys iš autoriaus atėmė galimybę išplėtoti kitas naratyvines linijas, sukurti gyvus personažus, meniškai panaudoti įvairius gy­venimo faktus. Kitaip sakant, angažavimasis vienai poli­tinei idėjai eliminavo meninį fiktyvumą, vyraujantį Vakaru modernistų romanuose. Be to, minėtame Borutos kūrinio viršelyje, po antrašte „Paruošta spaudai“, skelbiama: „Na­mas NR. 13, antra dalis: UŽRAŠAI IŠ V. KUDIRKOS TUPYK­LOS“. Apie šią romano dalį neužsimena nė vienas tyrinėto­jas, jos kūrimas tikriausiai liko tik autoriaus planuose. Laiškuose Antanui Venclovai Boruta mini, kad jis planuoja toliau rašyti antrąją kūrinio dalį (1928. X. 18) ar net ruošiasi perdirbti visą tekstą, nes jam dėl jo „sarmata“ (1928. X. 30, in: Raštai, t. 10, 1976, p. 110-113). Tuo tarpu jau 1929 m. laiške, skirtame „Trečio fronto“ kolektyvo nariui“, autorius sako, kad jis: „Feljetoniško romano Nr. 13 antros ir trečios dalies nespausdins, bet medžiagą perdirbs į „Dvieju nulių“ apysaką“ (12).

     Visi šie žanriniai įvardinimai suteikia tam tikras nuoro­das, kurias patvirtina teksto analizė. Kūrinio pradžioje ran­dame pakartojimą, kad tai pirmoji romano dalis. Tuo tarpu antrajame skyriuje jau naratorius sako: „Taip liūdnai baigiasi pirmos romano dalies antras skyrius“ (13). Taigi pats autorius vartoja romano terminą, o jo kūrinys turi sąsajų su Doblino (14), Doss Pasoso, Huxley'o romanais, kuriuose siužetas ir intri­ga pakeičiama ar papildoma faktine medžiaga. Todėl neatsitiktinai Borutos kūrinio pabaigoje konstatuojama:

    

     Užrašai – faktai. Prisipažinsiu, gana graudūs. Bet te niekas neaušina be reikalo burnos, nes, jei reikės, faktais užčiaupsiu burnas. Iš to nauda, žinia, ne kokia: vieni nemalonumai. Nemalonumus kam nors davyti – neturiu mažiausio noro, todėl:

     1) teneužsigauna faktų didvyriai, nes jiems, jei ne žemėje, tai danguje bus atlyginta;

     2) teįvertinti bus teisingai faktų didvyriai ir dar teisingiau tebus jiems atsimokėta už jų nuopelnus (64).

    

     Šio romano savitumas yra tas, kad jis parašytas ir su­konstruotas remiantis konstruktyvizmo principais, kurie derinami ir su ekspresionizmo bei futurizmo ypatybėmis. Prioriteto suteikimą politiniam lygmeniui tikslingiau aiš­kinti konstruktyvizmo idėjomis, tačiau jų raiška sietina ir su ekspresionistinės poetikos teikiamomis galimybėmis. Ideologinis kūrinio matmuo, grindžiamas klebono, žydelio, policijos viršininko personažais, suvoktinas kaip autoriaus noras išjuokti tuometinę politinę santvarką. Būtent todėl Boruta sukuria nekonvencionalias, itin ekspresionistines situacijas: žmogelis pribjauroja šventorių, o kunigas jam atrėžia: „Tai suėsk!“; prostitutė klauso dvasiškojo ganytojo išpažinties; „sląstai“ kunigėlį nučiumpa „[...] už tos vietos, apie kurią paprasti piliečiai mano, kad ta vieta pas kunigus, kaipo nereikalinga, išpiauta“ (13, 33). Pastaroji situacija, kaip konstatavo jau Striogaitė, yra paimta iš realaus Lietu­vos gyvenimo, nes analogiškas įvykis buvo užfiksuotas Rygoje ėjusiame laikraštyje Liaudies balsas (1928 01 15, Nr. 1). Šis faktas neturėtų niekuo nustebinti, nes laikraščių ant­raštės, ištraukos, reklaminiai skelbimai randami ir Doblino ar Dos Passoso romanuose. Lietuvių autoriaus kūrinyje periodinės spaudos medžiaga yra labiau kontekstinė, o vokiečių modernisto romane ji betarpiškai susijusi su hero­jumi, nes papildo jo patyrimą, todėl dažnai yra apmąstoma Biberkopfo sąmonėje ir pasąmonėje. Borutos romane žurnalistinė informacija yra pajungta bendrajai naratyvinei pro­gramai, t.y. politinei linijai plėtoti. Jai tik patvirtina tikslaus ir realaus gyvenimo vaizdavimo principą, kuris pagrindžia ir avangardistinį romano pobūdį, ir prioriteto suteikimą ideologijai. Todėl logiška, kad kūrinyje vos ne postmodernistiškai perkuriamas klasikinis lietuvių poezijos tekstas (Prano Vaičaičio eil. „Yra šalis, kur upės teka“), kad itin mėgaujamasi religijos konteksto įpynimu į veikėjų kalbą. Štai jauno kunigo refleksija:

    

     Aš kartais ilgai galvoju apie Kristų ir Marija Magdaleną: kas galėjo traukti pranašą prie prostitutės, o prostitutę prie pranašo? Du priešin­gumai: purvas ir šventybė, kurie ieško bendro susikirtimo taško. Tegu bus taip (42).

    

     Šiame humoru, sarkazmu perpildytame kūrinyje vyrau­ja kandi Borutos ironija. Ji, kaip ir Doblino romane, yra esminis stiliaus požymis. Vokiečių modernisto kūrinyje ši meninė priemonė panaudojama herojaus sąmonei ir jause­nai atskleisti, o lietuviškame tekste ja grindžiamos ideologinės nuostatos. Naratorius sako: „Ramiai ir nelaimingasis Barboros anūkėlis karojo klojime, nes žmonės pasibijojo jį nuimti nuo virvės. Vėjas pūtė ir pasikorėlis per visą naktį drebėjo. Reiškia, vienas vėjas nerimo“ (52). Jaunasis gyven­tojas pasikaria bijodamas politinės policijos, o jo pomirtinis drebėjimas yra suvoktinas kaip visos to meto bažnytkaimio situacijos nusakymas, kai vyravo „[...] ramių peliečių visokiariopas kotavojimas ir gązdinimas“ (47).

     Avangardistinė poetika sietina su žodžių rašymu skir­tingais šriftais, raidžių padidinimu ir išplėtimu, skyrybos ženklų gausa. Eksperimentavimas sintaksės lygmenyje yra susijęs su perdėtai gausiai rašomais dvitaškiais, po kurių aiškinamas, konkretizuojamas prieš tai buvęs teiginys. Be to, kai kada Boruta vietoje žodžių modernistiškai rašo punktuacinius ženklus. Pavyzdžiui, Barbora sako policinin­kams: „Palaukit man jūs, pragaro veisle, aš jums parodysiu: pas patį vyriausią nueisiu, viską pasakysiu: užteks jums žmones kankinti, jūs – “ (22).

     Savitą linksnių vartojimą nulemia veikėjų kalba. Žydelio, grįžtančio iš nuovados, mintis persako pasakotojas: „O kaip stogo netaisysi? Reikia stogas taisyti. Lyja. Sorė verkia ir jo nelaimingą galvą keikia“ (18). Autentiška šneka liudija siekį perteikti realų gyvenimo vaizdą, o tai Borutai neretai pavyksta padaryti. Žinoma, tikrovė yra labai fragmentiška, ji, priešingai nei Vakarų modernistų romanuose, kuriuose realybės fone atskleidžiamas herojus, tarnauja išdėstyti politinėms tiesoms. Kalba ir vaizduojamos realijos Name Nr. 13 charakterizuoja ne protagonistą, bet ideologinę liniją, o toks sprendimas itin apriboja autoriaus galimybes sukurti modernistinio romano personažą.

     Futurizmo poetika sietina su romano žodynu, įvaizdžiais („elektriška mašina“), barbarizmais, neįprastais žodžiais ir keiksmažodžiais (karo pamiontkas, sterva, trisieksniniai žodžiai, latravoja, kurva, kotavojimas). Kai kada veikėju kalba itin futuristiška, pvz., vargamistrai skirtame raštelyje parašyta: „Ateik vakare į jaunimo klubą. Bus vipivakum, kortom poigrakum ir mergakum“ (32). Be to, autorius pa­naudoja kinematografinę techniką, kurią taip meistriškai naudojo Doblinas bei Dos Passosas. Boruta ją pasitelkia šeštame romano skyriuje, perteikdamas paveikslus, veiks­mus, žodžius, dekoracijas, taigi sužaisdamas ir teatro dis­kursu. Tai rodo, kad autorius nuolat eksperimentuoja for­mos lygmenyje.

     Tačiau bet kokiu atveju kūrybiniai bandymai atsiremia į konstruktyvizmo principus, kuriuos iškėlė minėta literatū­rinė grupė. Borutos romanui būdingos griežtos, tikslios konstrukcijos, schemos, akcentai, minties koncentracija, fakto dalykiškumas, konkretumas. Šių savybių buvimą galėtume pagrįsti konstruktyvistų pozicija, kad „[...] nėra grožinės literatūros kūrinio, kuriame nebūtų loginės pras­mės“ (15).

     Konstruktyvizmo principai aiškiai matomi romano kom­poziciniame, drauge ir semantiniame lygmenyje. Visas kū­rinys yra suskirstytas į septynis skyrius, kurių kiekvieno pradžioje preciziškai nusakyta, kas bus tame konkrečiame skyriuje (analogišką sprendimą panaudoja ir Doblinas, bet jo išankstinės nuorodos yra metaforiškos). Borutos romane „nuorodiniai“ tekstai parašyti mažesniu šriftu, jie visada išdėstyti dešinėje puslapio pusėje. Pvz., pirmojo skyriaus pradžioje rašoma: „Pirmosios pastabos apie du nolius ir dvi liūdnos istorijos: 1) apie kreigo garnius, o 2) apie juodo šilko kirptą barzdelę“ (7). Po to einančiame tekste yra pla­čiau aprašomi minėti įvykiai, faktai, duomenys. Visos ro­mano dalys yra glaudžiai susijusios, nes jose dėstomuose pasakojimuose vienaip ar kitaip rutuliojamos, pratęsiamos ankstesnių skyrių istorijos. Kai kuriuose iš jų, pvz., ketvir­tame skyriuje, randame itin detaliai išdėstytą ir sunume­ruotą klebono, viršininko ir žydo parengtą planą bei tokiais pat principais parašytą nutarimą, priimtą, neįgyvendinus anksčiau išsikeltų tikslų. Toje pačioje knygos dalyje matome ir preciziškai nurodytas jaunojo kunigo nesėkmių priežas­tis. Detaliu išvardinimu romano pabaigoje apibendrinama visa papasakota istorija. Kaip matome, Boruta nuosekliai išlaiko simetrijos principą, kurj itin aktualizavo konstruktyvistai. Be to, šie meniniai sprendimai patvirtina autoriaus minti, kad rašytojas konstruktyvistas „[...] pasidaro knygos tikru konstruktoriumi su Įvairiausiom konstruktavimo ga­limybėm“ (16).

     Savitu ekspresionizmo, futurizmo, rusų konstruktyviz­mo principų panaudojimu Borutos kūrinys išsiskiria ne tik XX a. pirmos pusės, bet ir visos XX a. lietuvių romanistikos panoramoje. Tačiau prioriteto suteikimas konstruktyvizmui nulėmė ir angažavimąsi ideologijai, o ne subjekto vaizdavimui, figūruojančiam Doblino, Dos Passoso, Huxley'o romanuose. Boruta nesukuria modernistinio romano he­rojaus, o tai jį labiausiai skiria ir tolina nuo minimų Vakarų romanistų. Doblino Berlyno. Aleksandro aikštės pabaigoje sa­koma: „Tai buvo savotiškas aiškinimosi procesas“ (17). Iš tiesų romane su Franco Biberkopfo personažo pagalba vaizduo­jamas žmogaus savęs pažinimo, patyrimo procesas, kurio nematome Name Nr. 13, bet kurį regime ir Filipo Kvorlzo ar penkių Johno Dos Passoso personažų istorijose. Būtent todėl tik avangardistinė poetika lemia modernistinį lietuvių autoriaus kūrinio pobūdį, pagrindžia jo romaniškumą. Šis tekstas žymi Borutos meninius ieškojimus ir bandymus kalbėti naujausia literatūrine kalba. Autoriaus suvokimas, kad pastaroji savo galią įgauna ne dėstant politines idėjas, bet vaizduojant subjektyvų herojų ir platų realistinio gy­venimo peizažą, galbūt nulėmė tai, jog mes turime gali­mybę susipažinti tik su pirmąja romano dalimi. Tačiau ir ir šios dalies meniniai ypatumai byloja, kad kūrinį tikslingiau vadinti avangardistinio romano bandymu, liudi­jančiu savalaikę Europos literatūros raidos refleksiją.

     _________________

    

     (1) Renato Poggioli, The theory of the avant-garde, translated from Italian by Gerald Fitzgerald, The Belknap Press of Harvard University Press Cambridge, Massachusetts London, England, Third printing, 1982, p. 131.

     (2) Kaip yra nurodžiusi bibliografė Valerija Vilnonytė, pirmosios dvi romano dalys (su nuoroda „Trūksta tęsinio“) buvo išspausdintos Brazilijos lietuvių darbininkų savaitraštyje Garsas, 1928 11 18, Nr. 10, p. 2; 1928 11 25, Nr. 11, p. 2.

     (3) Janina Žėkaitė, Modernizmas lietuvių prozoje, Vilnius: Lietuviu litera­tūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 95.

     (4) Dalia Striogaitė, Avangardizmo sūkuryje, Vilnius: Lietuviu literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 83-84.

     (5) Kopнелий Зелинский, Поэзия как смысл: Kнига о конструктивизме, Mocква, 1929, p. 315.

     (6) Ibid., p. 13.

     (7) Ibid., p. 212.

     (8) Kazys Boruta, Drauge su draugais [Raštai, t. 10], Vilnius: Vaga, 1976, p. 93.         .

     (9) Ibid., p. 93.

     (10) Ibid.

     (11) Vytautas Kubilius, Kazio Borutos kūryba, Vilnius: Vaga, 1985, p. 107. šiame darbe Kubilius sako: „Pats autorius vadino savo kūrinius vaiz­deliais, etiudais, rapsodijomis ir net plakatiškais romanais“ (p. 105).

     (12) Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 138.

     (13) Kazys Boruta, Namas Nr. l3, Kaunas-Ryga: Knygų leidimo b-vė „Aud­ra“, 1928, p.19. Vėliau cituojant iš šio leidinio puslapiai nurodomi po citatos tekste.

     (14) Kazio Borutos domėjimąsi (tiesa, gal kiek vėlesniu metu) Doblino kūryba liudija jo laiškai Venclovai. Viename ju (3/IX [1930]) jis rašo: „Labai įdomus tas Doblino (jis psichiatras, pas ji rengiuosi eiti nervų gydyti) ,Aleksanderplatz'. Būtinai reikėtų bent kronikoje paminėti. Gal Šimkus tai atliks, jis seka gi vokišką literatūrą“ (Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 180). Kitame laiške (17/IV [1931]) jis Venclovai mini Doblino eseistikos knygą Žinoti ir keisti. Atviri laiškai jaunuoliui (1931), teigdamas, jog „Yra išėjusi Alf. Doblino labai gera knyga ,Wissen und Verandem', reiktų apie ją ,Tr[ečiam] frfontui]' parašyti“ (Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 223).

     (15) Kopнелий Зелинский, op. cit., p. 221.

     (16) KazysBoruta, Skambėkitvėtroje, beržai [Raštai, t. 9], Vilnius: Vaga, 1975, p. 200.

     (17) Alfred Doblin, Berlynas. Aleksandro aikštė: Franco Biberkopfo gyvenimo istorija, Vilnius: Vaga, 2003, p. 434.

    

     Kazys Boruta: Lietuviškas Brandas: asmenybės laisvė, iššūkis, neprisitaikymas. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1