Svarstymai

Mito grįžimas

 

Gyvename pasaulyje, kuris kiekvieną dieną atrodo vis keistesnis ir, nepaisant mokslo pastangų jį paaiškinti bei technikos priemonėmis perkeisti, vis sunkiau suvokiamas ir suvaldomas. Tai, ką matome žvelgdami atmerktomis akimis, ir tai, ką išvystame sapnuodami, neretai pasirodo vienodai reikšminga, įdomu ir egzistenciškai svarbu. Žmogaus sukurti artefaktai pradeda gožti įprastus daiktus. Nyksta skirtis tarp natūros ir kultūros – kultūra virsta antrąja gamta ir ima stelbti pirmąją (tikrąją) gamtą. Gamtinei tikrovei atsitraukiant tartum į antrąjį planą, pasigamintuose daiktuose įkūnytos žmonijos vizijos naudojant technologijas pavirsta, sakytume, apčiuopiamais žmogiškais sapnais, su kuriais turime reikalą jau ne sapnuodami, o budėdami. Pagaliau ir pačią kultūrą, kaip antrąją gamtą, kuriai būdingi saviti gyvybingos raidos bruožai, pamažu išstumia vadinamoji civilizacija, išvešėję negyvos kultūros pavidalai. Civilizacija mums tampa tartum trečiąja gamta, kurios „materija“ – visagalės medijos, įtarpinančios, nukenksminančios ir suvirškinančios visa, kas gamtos ir kultūros pasauliuose skleidėsi kaip netarpiški ir autentiški dalykai. Šiuolaikinės medijos yra terpės, pasižyminčios moderniuosius mitus konstruojančiomis galiomis, o pati tikrovė, kurią tos terpės apreiškia medijų būdu, dažnai atsiskleidžia kaip tikrovė, praradusi dalį savo tikroviškumo: kaip virtuali tikrovė, simuliuota tikrovė, falsifikuota tikrovė, sintetinė tikrovė, nuo realios erdvės ir realaus laiko atplėšta tikrovė.

Nors medijų, kaip tikrovę ir vaizduotę, tikrovės realybę ir tikrovės galimybę įtarpinančios  terpės , prigimtis niekur nepradingsta ir niekada negali būti panaikinta, pats tikrovę ir vaizduotę, realybę ir galimybę, budėjimą ir sapną, norą ir jo išpildymą skiriantis tarpas vis labiau mažėja: bet kuri vizija, bet kuris geismas ar užgaida, kuriuos senovės žmogus būtų regėjęs ar patyręs tik fantastiškiausiuose sapnuose, šiuolaikinėmis technologijomis įkūnijama apčiuopiamoje fizinėje tikrovėje kone tą pačią akimirką, kai tampa geismo objektu. Dabarties pasaulis yra toks, kad skirtis tarp sapno ir budėjimo vis labiau nyksta: tai, ką žmogus mato atmerktomis akimis, budėdamas, ima vis mažiau skirtis nuo to, ką jis mato sapne ar liguistoje haliucinacijoje. Tam tikru požiūriu šiuolaikinio žmogaus būklė primena lunatiko būklę: jis jau nelabai įžvelgia skirtumo tarp sapnavimo vaikštant ir vaikščiojimo sapnuojant.

Kad ir kokia technologinė mokslo visagalybė, jis jau nėra šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūrą lemiantis veiksnys. Mokslas suvokiamas vien kaip galingas įrankis, leidžiantis kurti vis naujas technologijas, bet jo pretenzijos paaiškinti pasaulį vis labiau atrodo nepagrįstos: užuot pasaulį paaiškinęs, šiuolaikiniam žmogui mokslas jį atskleidžia kaip vis keistesnį ir vis sunkiau suvokiamą. Nė vienas, net ir genialiausias dabarties žmogus negali išmanyti viso šiuolaikinio mokslo, o kiekvienas mažiau mokytas nelabai tesiskiria nuo laukinio, nes mokslas ir juo grįstos technologijos jam atrodo veikiančios tiesiog magiškai. Įžvalgesnieji, ypač ragavę filosofijos vaisiaus, jau aiškiai suvokia, kaip naivu priešinti pažinimą ir tikėjimą, racionalumą ir iracionalumą, protą ir intuiciją. Agresyvi kova su religija ne vienam šių dienų intelektualui atrodo kaip pozityvistinės epochos atgyvena, o karingasis ateizmas – kaip fanatiškas inversinis religingumas su atitinkamu inkviziciniu mentalitetu ir institucijomis.

Trumpai tariant, į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą vėl grįžta mitas – kaip įprastos kasdienės tikrovės papildymas ir jos praturtinimas, galbūt kaip alternatyvi tikrovė, bet jokiu būdu ne kaip radikali opozicija įprastai tikrovei, ne kaip nesutaikomas jos paneigimas.

Mito svarbą dabarties žmogui iš dalies lemia gelminis mito prigimties ryšys su vaizduotės stichija. Dabarties pasaulio veidą formuoja nuasmeninti technologiniai procesai, gyvą žmogų paverčiantys negyvų rutininių procedūrų priedėliu ir skatinantys jį suvokti save tik kaip visuomeninę funkciją ir prekę, kurios vertė nusakoma konkrečiu skaičiumi ir kiekybiškai palyginama su kitais skaičiais, išreiškiančiais tikrąją kitų asmenų, tiksliau tariant, kitų prekių, vertę. Nužmoginantis kiekybinis visa ko bendramatiškumas šiuolaikinio žmogaus, ypač mąstančio, negali neslėgti, tad nenuostabu, kad jis ilgisi to, kas nebendramatiška, kiekybiškai nesuniveliuojama, nesuprekinama ir technologiškai nemanipuliuojama. Jis yra desperatiškai pasiilgęs grynosios kokybės , kuri – būtent dėl su ja siejamos galimybės išvengti visa ko kiekybinio suniveliavimo, subendramatinimo bei suprekinimo tironijos – žada žmogui tam tikras jo laisvės oazes ar salas, tegul tik dvasios bei vaizduotės plotmėje. Būtent mitas, leidžiantis žmogui savo sieloje kurti nuosavus, autentiškus, gyvybe alsuojančius dvasinius peizažus, nebendramačius technologinėms dykroms ir su jomis nesusisiekiančius, suteikia dvasiai galimybę įkvėpti gaivaus oro ir išlaisvina ją iš technologinio bei socialinio determinizmo gniaužtų. Mito ir vaizduotės stichija leidžia žmogui pasijusti autentišką savo branduolį turinčia kieta ir tvaria substancija, o ne vien beasmene funkcija ir skaičiumi, bendramačiu visiems kitiems skaičiams ir su jais palyginamu. Be to, šiuolaikinis žmogus puikiai jaučia, kad vaizduotės ir mito pasauliuose jis vėl atranda savąjį kūrybingumą, kurį slopina ir niveliuoja nuasmeninti technologiniai procesai ir kitos nužmoginančios visuomeninės procedūros, į kurias dabarties žmogus gundymais ar prievarta neišvengiamai įtraukiamas, o tada pradedamas traktuoti kaip darniai funkcionuojančios fatališkai deterministinės sistemos sraigtelis.

Grįžti prie mitinių savosios būties ištakų dabarties žmogui yra visiškai natūralu, bet pats šis grįžimas ar pastanga rasti adekvatų šiuolaikišką santykį su mito stichija toli gražu nėra paprastas, juo labiau savaime suprantamas dalykas. Kad grįžimas prie mito nevirstų anachronistiniu archajiškų atavistinių polinkių bei egzistencinių rudimentų gaivinimu, o vestų prie gaivinančių laisvos kūrybos ir laisvesnės būties versmių, mito prigimtį būtina apmąstyti naujai – naujai klausti tiek apie paties mito esmę, tiek apie mito santykį su tuo, kas nėra mitas.

Be abejo, ši užduotis nėra lengva. Mito prigimtis yra daugiabriaunė ir neredukuojamai ambivalentiška, o jo stichija – neišmatuojamai gili. Mitą ir tikrovę mes galime priešinti, bet ne mažiau pagrįstai galime kalbėti apie paties mito  tikrovę , vaizduotės steigiamų mito  pasaulių  tikroviškumą ir savitą mito  tiesą , kartu įžvelgdami ir mitinį „realios“ tikrovės matmenį. Pateikti absoliučiai teisingą, nemitinę mito apibrėžtį neįmanoma taip pat, kaip ir pateikti neginčijamai tikrą pačios tikrovės apibrėžtį. Skaitydami devyniolikto šimtmečio viduryje parašytus filosofijos istorijos vadovėlius, kuriuose, aiškinant Vakarų filosofijos ištakas, radikaliai supriešinamos mito ir logo plotmės, galime tik atlaidžiai nusišypsoti ir nuoširdžiai stebėtis tuos akademinius tekstus kadaise rašiusių tituluotų profesorių naivumu ir jų egzistencinės patirties skurdumu: įžvelgti mito sąsajas tik su lakios, neretai klejojančios vaizduotės erdvėmis, iracionaliomis nuostatomis ir kritiškumo stoka, nelogiškais svaičiojimais ir fanatišku religingumu yra vienpusiška ne mažiau, nei kalbėti apie esą tik senovės graikų atrastą ar sukurtą grynąją logo terpę, kurioje absoliučiai racionalus ir skaidrus mąstymas, apvalytas nuo bet kokių mito apnašų, plūduriuoja nelyginant steriliame distiliuoto vandens tvenkinyje.

 

Praraja tarp mito ir logo: mitas ar tikrovė?

 

Užginčyti pernelyg griežtą mito ir logo plotmių skirtį leidžia ne tik sveiku (kasdieniu ar filosofiniu) protu įžvelgiamos dialektinės jų sąsajos, bet ir įdėmesnis žvilgsnis į senuosius graikų mąstytojų tekstus, taip pat į kalbos istorijos faktus, ypač semantinės sąvokų raidos niuansus.

Graikišku žodžiu mythos įvairiuose antikiniuose veikaluose dažniausiai įvardijamas bet kokios prigimties pasakojimas , suvokiant jį tiesiog kaip tam tikrą naratyvą , laike išsiskleidžiančią žodžių  seką . Dažnai šis žodis reiškia fabulą , siužetinius pasakojimo griaučius – būtent taip jį suvokia Aristotelis, „Poetikoje“ kalbėdamas apie mythos kaip vieną iš šešių sisteminių tragedijos elementų.

Ta graikiško žodžio mythos reikšmė, kuri pasiekė mūsų laikus ir prigijo naujosiose kalbose, yra palyginti siaura ir gerokai konkretesnė: joje atsispindi mito, kaip mitinio pasakojimo  apie  dievų  ir  herojų  gyvenimą  bei  žygdarbius , samprata. Mito sąsaja su netikroviškumu, fantastiškumu ir pernelyg lakios vaizduotės išdaigomis atsirado tada, kai racionaliai mąstantys žmonės pradėjo abejoti mitiniuose pasakojimuose iškylančių dievų ir herojų egzistavimu: konkreti graikiško žodžio mythos reikšmė, kuria mitas suvokiamas ne kaip apskritai bet  kokios  prigimties  ir  turinio  pasakojimas , o kaip pasakojimas  būtent  apie  dievus  ir  herojus , sakytume, metė šešėlį ir visoms kitoms, „nemitinėms“ žodžio mythos reikšmėms, iš dalies sukompromituodama visą šį labai turtingos semantikos žodį, o netiesiogiai – epistemologiniu požiūriu nuvainikuodama ir bet kokį laisvesnį pasakojimą, racionalaus proto nekontroliuojamą naratyvą.

Vis dėlto įvairių žanrų antikiniuose veikaluose galima aptikti daugybę pavyzdžių, kai žodžiu mythos nusakomas racionaliais argumentais grįstas (neretai ir filosofinis) pasakojimas – tokiais atvejais mythos vartojamas tiesiog kaip žodžio logos sinonimas.

Savo ruožtu graikiškasis logos nuo seniausių laikų reiškė svarų žodį ir svarų kalbėjimą . Šio žodžio etimologija, kuria logos kildinamas iš indoeuropietiškos šaknies leg-/log- „rinkti“, atskleidžia kalbėjimo sąsają su žodžių rinkimu : senoviniu supratimu, autoritetingas kalbėjimas (ar net kalbėjimas apskritai) neįmanomas be žodžių atrankos . Lietuviško pasakymo „(pa)sverti žodžius“ (su juo tiesiogiai susijusios kalbinės išraiškos – „svarus žodis“, „svari kalba“) idiominiu požiūriu teisingas graikiškasis atitikmuo būtų „(at)rinkti žodžius“. Senosios graikų kalbos žodynuose veiksmažodis legein „rinkti“ ir veiksmažodis legein „kalbėti“ pateikiami kaip du (sinchronijos požiūriu) skirtingi homoniminiai veiksmažodžiai, bet iš tiesų (žvelgiant diachroniškai) tai tas pats veiksmažodis, kurio pirminė reikšmė yra „rinkti“, o viena iš konkretesnių išvestinių reikšmių – „rinkti žodžius (=kalbėti)“.

Tada, kai logos senovės graikų būdavo vartojamas ne paskiro rinktinio, taigi svaraus, žodžio reikšme, o iš daugybės rinktinių žodžių sudarytos kalbos (retoriaus sakomo „žodžio“) reikšme, logos įvardydavo svarią, argumentuotą kalbą. Ta aplinkybė, kad logos buvo suvokiamas kaip sakomų ir mąstomų žodžių atrankos procesas ir rezultatas tuo pat metu, lėmė kitus semantinius šio žodžio, pasižyminčio itin turtingu reikšmių spektru, atspalvius, kurių daugelis buvo realizuoti kaip specialių filosofinių terminų reikšmės: ikisokratinio, klasikinio ir helenistinio laikotarpių graikų filosofijoje, o vėliau ir krikščioniškuose teologiniuose bei filosofiniuose kontekstuose logos galėjo reikšti mąstančioms būtybėms būdingą svarstymo bei kritinės refleksijos galią, loginį argumentą ir loginės argumentacijos pagrindą, teorinio mąstymo, racionalaus įtikinimo ir praktinio veiksmo motyvą, žmogiškąjį, dieviškąjį ar kosminį protą, pasaulyje pasklidusius ar kažin kieno pasėtus racionalumo daigus ir t. t.

Vis dėlto būtina nepamiršti, kad, kaip ir žodžio mythos atveju, pirminė (etimologinė) logos reikšmė, kurioje įtvirtinta kalbos, kaip kalbėjimo rinktiniais žodžiais , samprata, ne visada išlikdavo aktuali ar būdavo lengvai atmenama – turime daugybę pavyzdžių, kai graikiškas žodis logos vartojamas tiesiog kalbėjimo bet kokio kalbėjimo , kalbėjimo bet kokiais (nebūtinai rinktiniais ir svariais) žodžiais – reikšme. Esama kontekstų, kuriuose sąsaja tarp logo ir mąstymo, logo ir racionalumo, logo ir kritinės refleksijos tampa visiškai nereikšminga ar net ryškiai kontrastuojanti su dalykais, kuriems įvardyti pasitelkiamas žodis logos .

Antai Herodoto ir daugelio kitų autorių veikaluose vartojamas terminas hieros logos gali būti verčiamas lietuvišku atitikmeniu „šventas pasakojimas“, „šventa istorija“: akivaizdu, kad minėtuose kontekstuose išraišką hieros logos galėtų lengvai pakeisti semantiškai ekvivalenti išraiška hieros mythos , o tai rodo, kad logos tokiuose pasakymuose figūruoja kaip mythos sinonimas (juk bet kurio „švento pasakojimo“ vertę, religingo senovės graiko akimis, lėmė į žmogiškąjį racionalumą neredukuojamas autentiškas asmens sąlytis su šventybe, sakralinis to pasakojimo autoritetingumas, o ne pasakojime atsispindintys kritinės refleksijos ir racionalios argumentacijos elementai).

Štai kitas pavyzdys. Platono dialoge „Timajas“ tikėtinas  svarstymas apie kosmo sukūrimą, raidą bei sąrangą graikiškai įvardijamas dvejopai – ir kaip eikōs mythos , ir kaip eikōs logos : atsižvelgiant į tai, kad abi kalbinės išraiškos reiškia tą patį dalyką, aiškiai matyti kontekstinis žodžių mythos ir logos sinonimiškumas, atsiskleidžiantis minėtame Platono kūrinyje.

Apmąstydami graikiškų žodžių mythos ir logos raidą pastebime, kad vėlesnė mythos reikšmė, palyginti su pirmine (etimologine) jo reikšme, gerokai susiaurėjo (žodis, iš pradžių reiškęs bet  kokio  turinio  pasakojimą , vėliau, susiaurėjus reikšmei, pradėjo reikšti konkretesnio turinio pasakojimą  apie  dievus  ir  herojus ), o štai vėlesnė logos reikšmė, palyginti su pirmine (etimologine) jo reikšme, praplatėjo: žodis, kadaise reiškęs svarų  kalbėjimą  rinktiniais  žodžiais , vėliau galėjo reikšti bet  kokį  kalbėjimą – bylojimą bet kokio epistemologinio statuso žodžiais.

Galime spėti, kad tiek žodžio mythos , tiek ir žodžio logos prestižas senovės graikų kultūroje, bėgant šimtmečiams vis labiau persismelkusioje pragmatiniais ir siaurajam racionalumui būdingais elementais, ilgainiui kiek sumažėjo – pirmuoju atveju dėl mythos reikšmės susiaurėjimo, o antruoju – dėl logos reikšmės praplatėjimo. Šie minėtų žodžių reikšmės pokyčiai nulėmė tai, kad tam tikruose kontekstuose jie buvo pradėti vartoti kaip labai panašią reikšmę turintys žodži ai ar net sinonimai, nors, savaime suprantama, kultūroje išliko ir daugybė archajiškų kontekstų, kuriuose mythos ir logos vartoti pirminėmis autentiškomis reikšmėmis.

 

Apie mito išmintį: vietoj užsklandos

 

Net ir pateiktų glaustų pastabų apie abiejų šių žodžių semantinę raidą visiškai pakanka, kad suprastume, jog itin griežtai mythos ir logos demarkacijai, kurios šiandien taip trokštų besivadovaujantieji Apšvietos idealais, nebūtų pritarę net patys senovės graikai, ką jau kalbėti apie filosofijos ir klasikinės kultūros ragavusį, o kartu postmodernizmo krikštą gavusį šiuolaikinį intelektualą. Akivaizdu, kad vis gilesnės prarajos tarp mito ir logo, racionalaus proto ir intuicijos, mąstymo ir vaizduotės rausimas tikrai negali pasitarnauti tiems, kuriems lemta gyventi dvidešimt pirmame amžiuje. Mito išmintis ir mite įšaldyti gaivalingos vaizduotės kristalai, gaivinantys šiuolaikinio žmogaus kūrybingumą, pajėgūs suteikti vilties ir įkvėpimo tiems, kurie kenčia nuo dvasinės disharmonijos ir egzistencinio sutrikimo.

Svarstydami apie santykį tarp proto ir intuicijos, racionalumo ir vaizduotės, rutininio mąstymo bei veikimo ir pastangų mąstyti bei veikti kūrybingai, mano galva, turėtume – kaip ir kitais panašiais atvejais – pasikliauti senovės graikų, didžiųjų mūsų mokytojų, įžvalgumu, kurio jie sėmėsi tiek iš mitinės vaizduotės versmių, tiek ir iš loginių proto galių.

Senovės graikų mąstytojai yra pastebėję, kad mitai byloja ne apie tai, kas kada nors buvo įvykę istoriniame laike ir erdvėje, o apie tai, kas anapus erdvės ir laiko egzistuoja visada – esti amžinybėje. Mitai kalba apie archetipines, nuolat pasikartojančias egzistencines situacijas, į kurias patenka ne tik mitų herojai, bet ir įprastame laike bei erdvėje gyvenantys žmonės. Mitai kalba apie amžinuosius iššūkius, kuriuos tikrovė meta žmogui, ir apie laiko patikrintus būdus dorotis su jais. Kartu su dievams, pusdieviams ir žmonėms tenkančių išbandymų aprašymais mituose pateikiamos ir jų ištvėrimo istorijos, siūlančios mirtingajam atsakymus į klausimus, kuriuos kasdienė egzistencija nuolat kelia kiekvienam iš mūsų. Visi mes kada nors gyvenime – ar visos gyvenimo kelionės metu – esame priversti ieškoti kelio į gimtąją Itakę kaip Odisėjas, ieškotis naujos tėvynės kaip Enėjas, siekti šlovės kaip Achilas ar amžinojo gyvenimo – kaip šumerų pusdievis Gilgamešas.

Mitai kalba ir apie žmogiškosios puikybės, kuriai taip dažnai pasiduoda šiuolaikinis žmogus, pavojus: Sizifo, Tantalo, Belerofonto ar Iksijono likimas gali ištikti bet kurį iš mūsų ne kokioje nors mitinėje amžinybėje, o realiame istoriniame laike ir erdvėje. Šiuolaikinis žmogus, laikantis save (kol kas) mirtingu dievu ar net pradedantis vaidinti patį Dievą, įgytų daugiau išminties ir naudos įdėmiai perskaitęs graikiškų mitų rinktinę, nei išstudijavęs kokį nors genų inžinerijos, klonavimo ar vadinamosios „visa ko teorijos“ ( theory of everything ) vadovėlį.

Pagaliau tikroviški mito pasauliai suteikia daugiau egzistencinio tikroviškumo ir pačiai dažnai pernelyg nusivadėjusiai, tikrumo stokojančiai kasdienei mūsų realybei, išsisklaidžiusius mūsų egzistencijos paribius padėdami sutelkti į vieną gerai fokusuotą židinį. Iš vaizduotės gelmių iškelti tikroviški mito pasauliai gali suteikti daugiau tikrumo pačiai tikrovei, ypač kai ji tampa vis labiau netikra ir netikroviška – virtuali, simuliuota ar kitaip falsifikuota.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1