Mintis po minties, vienas darbas po kito, žingsnis po žingsnio,
step by step6, o taip elgtis vertė liūdnas vidinis nusiteikimas bei dvasinis pakilimas, keistas, seniai prarastas ir naujai gimęs poreikis veikti, darbuotis, įrodyti sau ir dar kažkam, kad tas ištikimas šuva buvo ne tik jo draugas, bet ir likimas, Rokui Trupinėliui padėjo be didelių pastangų susirasti visus laidotuvėms reikalingus reikmenis ir netrukus vėl ateiti prie reklaminio stendo „Nauja! „IKI“ – 600 m“. Moirio palaikai buvo nepaliesti, nors kažkieno nususęs rainas katinas iš atokiau su pasitenkinimu ar pavydu stebėjo savo amžiną priešą, tapusį lavonu. Rokas Trupinėlis jį nubaidė kojos treptelėjimu ir ėmėsi darbo. Ir tuojau pat pasigailėjo, kad anksčiau prie jau atšalusio Moirio kūno nepriglaudė jo sustingusių kojų. Dabar jas reikėjo kone laužte laužti, bet šiaip taip kojas sulenkė, virvele pririšo prie viso kūno ir gana lengvai negyvėlį įgrūdo maišan, ant kurio didelėm juodom raidėm buvo parašyta: „Made in England“. Beliko tik palaikus nunešti į kapines ir palaidoti. Nešdamas Moirį jis vėl prisiminė, kad žmogus yra Būtybė, kuri laidoja. Ir tas prisiminimas jam suteikė naujų jėgų darbui užbaigti. Manding, padėjo ir mėnulio veidas, kurio anksčiau lyg ir nebuvo matyti. Dabar jis žvelgė iš aukštybių kažko labai patenkintas, pilnas ir skaistus, lyg sočiai papietavęs ir burną paskalavęs kleboniška taure vyno dvasiškas tėvelis, nors netoliese kaupėsi grėsmingi, krauju ir pūliais pasruvę debesys. Bet labiausiai Roką Trupinėlį nustebino tyla. Jeigu anksčiau kapinių tyla jam atrodydavo kažkokia ypatinga, gyva ir kupina neišsakytų ir sustingusių žodžių bei minčių, pasiruošusi žmogų sukaustyti, sugniuždyti, pažeminti ir kartu paruošti, įkvėpti atgailai, tai dabar jis tarėsi girdįs, kaip irsta numirėlių kūnai, apsinuogina jų kaulai ir viskas virsta žeme ir niekuo. Šį kraupų nykimo jausmą dar didino šešėliai, pilni ataušusių atodūsių ir sustingusių dejonių, jie kiekvieną akimirką galėjo it votis pratrūkti ir viską užlieti nauja sielvarto magma. Tačiau Rokas Trupinėlis skubėjo ir neleido, kad toji byla jį užliūliuotų, paskandintų prisiminimuose, meditacijose arba sukaustytų judesius ir mintis. Jis čia atėjo tam, kad atliktų savo žmogiškos būtybės pareigą – ne per daug malonią, bet būtiną, – ir tik paskui galvotų apie pelnytą laisvę ir poilsį. Jis niekada sau neleis, kad Moirio palaikus po visus pasaulio kampus ir kampelius išnešiotų paukščiai, vabalai, žiurkės ir kirminai. Be to, tokios slaptos, vienišos laidotuvės jam ne pirmiena. Juk buvo laikotarpis, kai šitaip nakčia, tik be mėnulio ir įprastos kapinių tylos – naktys tada būdavo kupinos nerimo ir paslaptingų garsų, kraupių darbų ir šunų lojimo, – ir daug labiau baimindamasis ir rizikuodamas, jis kartu su gerąja ir nepailstančia Laidotuvių Motina „pavogė“ ir palaidojo ne vieną partizano lavoną, išniekintą ir numestą miestelio aikštėje ar prie bažnyčios šventoriaus tvoros. Ir nieko. Nors vėliau visas enkavėdistų garnizonas kartu su stribų šutve kiaurą savaitę šukavo miškus ir krūmynus, valstiečių sodus ir daržus, krėtė pirkias ir kūtes, daržines ir pirtis, rausėsi komodose ir spintose. Ir kaip nesiuto, kaip nesidraskė, bet „vagišių“ nesučiupo. Rokas Trupinėlis apie visus šiuos nakties žygius, atliktus kartu su Laidotuvių Motina, pašaliniams dar neprasitarė. Tai žinojo tik patys artimiausi jam ir Laidotuvių Motinai žmonės. O kadangi ir jų dauguma jau po žeme, tai dabar apie tuos žygdarbius žino tik vienas kitas patikėtinis. O šiandieninis Roko Trupinėlio žygis, palyginus su anais, yra tik šešėlis, menkniekis, nors, ko gero, ir nemažesnį graudulį ir širdgėlą keliantis. Be abejo, abejonė kirbėjo. Gal ir nėra labai gerai, kad į pašventintą kapinių žemę keturkojį kiša? Bet, kita vertus, argi šuva ne žmogaus draugas? Juo labiau, kad tas žmogaus draugas pačia savo žūtim įrodė, kad sugeba kaip niekas kitas jam tarnauti ir pasiaukoti. Žodžiu, būti ištikimas iki paskutinio atodūsio. Juk ir senovės lietuviai, į kuriuos Rokas Trupinėlis tarėsi atsigimęs ir į kuriuos norėjo būti visapusiškai panašus, savo tautos didvyrius pasiųsdavo į dausas per švarinančias laužų liepsnas kartu su jų žirgais ir medžioklių skalikais. O be to, šuva drąsiai ir nebaudžiamas lenda ne tik į gryčią ar seklyčią, bet ir į bažnyčią, ir niekas nelaiko to dideliu nusikaltimu, juo labiau – mirtina nuodėme. Tegul žmogaus draugui nebūna paslaptis ir tai, ką tas žmogus daro susikaupimo ir maldos metu. Ir dėl tokio šunelio smalsumo ar žingeidumo niekas nesikrausto iš galvos. Tad ir dabar jis, Rokas Trupinėlis, savo Moirį nuneš ir pakas ten, kur jau palaidotas jo pirmasis šeimininkas, kurį jis taip graudžiai kauksmu apraudojo. Užkas ir jokios įtartinos žymės nepaliks. Ir niekam nė į galvą neateis mintis, kad po ta balta kalija, kuri panaši į pražiotą senio burną, amžinu miegu miega ne tik žmogus, bet ir geriausias, ištikimiausias jo draugas.
       Kažkur, atrodo, čia pat, nematomas laikrodis išmušė devynis kartus. Kiekvieną dūžį Rokas Trupinėlis jautė visu kūnu, bet ypač rankų delnais ir pirštais, kurie buvo prisilietę prie Moirio palaikų. Tapo nejauku. Mat jis nežinia nuo kada baiminosi, kad žmogų gali palaidoti per anksti. Per anksti net po trijų dienų budynių. O jei atsigaus? O jeigu duobėje pabus? Ir štai jis privalo laidoti dar prieš tris ar penkias valandas gyvą buvusį padarą. Tegu Moiris ir ne žmogus. Bet vis tiek... Gal dar luktelėti? Bet kur? Ką veikti? Budėti? Prie šuns? Per maišo drobę paglostė Moirio galvą ir įsitikino, kad ji šalta kaip ir žemė. Iš žemės atėjęs, į žemę ir vėl nueisi! Ir tuo pačiu metu Rokas Trupinėlis pagalvojo, kad kapinėse jame užsnūsta ar numiršta kritikos ir Teisybės ieškotojo jausmas ir talentas. Už kapinių mūro sienos lieka net ir tokia aksioma: „Kol pasauly Mamona viešpataus, tol teisybės Don Kichotas nesulauks“. Todėl čia, mirusiųjų mieste, viską priima taip, kaip yra ir negali kitaip būti. Šita išsipildymo ir pilnatvės sintezė visada pažadina didelį atlaidumą ir ryžtą daryti visiems gerą net prieš savo žmogišką norą bei valią. Kapinėse kažkas nuo jo tarsi atplyšta ir nukrenta it suragėjusi oda, luobas ar pluta, jis tampa toks kaip ankstyvoje jaunystėje – be patirties, be melo ir klastos. Ir tik gatvėje vėl tampa toks kaip KITI – svetimas sau ir nesuprantamas visiems. Net chuliganų gatvėje užpultas, jis priešinasi gindamas ne save, bet KITĄ. Kapinėse, kur medžiai gedulingai susikaupę, mirtis pavirsta laukiamu poilsiu, o žmogžudiškas kaifas – saliamonišku gestu. Kapinės jam neretai padeda suprasti ir tai, kas nesuprantama, padaryti tai, kas nepadaroma, atleisti tai, kas neatleidžiama. Mirusiųjų mieste siela nuskaidrėja, kūnas pailsi, sielvartas sumažėja, net prakeikimas nušvinta kitokia šviesa ir atrodo kaip pažinimas. Kapinėse jis pasijunta pats savimi, paklūstančiu be prieštaravimų kategoriškajam imperatyvui: SPRĘSK PROTU, VADOVAUKIS SĄŽINE!
       Rokas Trupinėlis ėmėsi darbo: viskas buvo apgalvota. Krepšelius, gėles su vazonėliais, vainikus, nesudegusias žvakes patraukė į šalį ir kauburėlio kojūgalyje išrausė ne per didžiausią, bet gana gilią duobę. Tačiau prieš nuleisdamas Moirio palaikus į duobę, jis staiga pajuto neatšaukiamą būtinybę dar juos ištraukti ir suvynioti į švaresnį drabužį, negu tas senas, nors ir išpurtytas maišas. Nedvejodamas nusivilko puspaltį, švarką, megztinį, nusirišo kaklaraištį ir nusitraukė viršutinius marškinius, kurie irgi dievaži buvo nekokie, bet laidoti tiko geriau negu senas zuperinis maišas „Made in England“. Kaip kūdikį suvystė Moirį, pabučiavo į keistai pasmailėjusį ir pašiurpusį pakaušį, nusišluostė skiausčiu delnu ašarą ir įleido palaikus į duobę. Birų smėlį subraukė kone iš karto abiejų rankų plaštakom ir pritūpė pailsėti. Ir vėl jį prislėgė ta keista, paslaptingai ošianti tyla. Išsitraukė iš kišenės butelį su „vaistais“, atsuko kamštelį ir ilgai pasigardžiuodamas gėrė. Tuščią butelį padėjo prie kojų ir užsimerkė.
       Nežinia kiek laiko Rokas Trupinėlis taip nei gyvas, nei miręs tūnojo klupsčias ir klausėsi tyla tapusios Moirio bylos ir trumpos draugystės su juo. Klausėsi tol, kol tyla susiliejo su ledine mėnulio šviesa. Bet tą šviesą užgožė trys šešėliai, kurie po sekundės kitos pavirto dviem vyrais ir viena moterim. Rokas Trupinėlis ne be pastangų praplėšė akis ir įsižiūrėjo: visi trys džinsuoti, su madingom odinėm striukėm, raštuotom vilnonėm kepuraitėm, tamsiais akiniais, kone vienodo ūgio. O vienas iš jų buvo net kažkur matytas. Tuo pačiu metu, kai šešėliai pavirto žmonėmis, pasigirdo ir aiškūs, aidūs lyg kokioje bažnyčioje, kupini nuostabos, piktdžiugos ir patoso žodžiai:
       – Žiū, senis besmegenis!
       – Štai kas vagia nuo mūsų kapų gėles!
       – Vagia ne tik mūsų gėles, bet ir mūsų jausmus, mūsų emocijas, – vyriškių žodžius patobulino moteriškė Monos Lizos veidu.
       Rokui Trupinėliui iš pradžių atrodė, kad tie žodžiai taikomi ne jam, todėl net nepasijudino iš vietos – kaip sėdėjo pusiau klupsčiom, taip ir liko sėdėti. Tik jo akyse kiek apsiblausė buvęs linksmas ir patenkintas mėnulio veidas.
       – Prisisiurbia „Trejų devynerių“ ir žygiuoja į kapines gėlių vogti. Ne, tokiam parazitui negali būti pasigailėjimo.
       – Argi tau, tėveliuk, nesudreba rankelytė dirbant tokį šventvagišką darbą? – tyčiojosi moteriškas balselis.
       – Kur jam sudrebės – tik pažvelk, kaip jo barzdelė dailiai apgenėta, – tarė vyriškis iš kairės. – Tikras Smetonų Antanėlis. Argi tai ne įrodymas, kad jo galūnės mielai atlieka ne tik niekšišką, bet ir ponišką darbą.
       – Toks gražus, patriarcho išvaizdos senukas ir toks... išsigimimas, nužmogėjimas, – samprotavo moteriškaitė. – Baisu! Siaubas!
       – Socializmo išpera – iš oro raudonas, viduj lavonas, – pareiškė subjektas iš dešinės.
       – Iš oro išdžiūvęs, viduj supuvęs.
       – Galva puiki, širdis kraupi, – visi jie demonstravo ne tiek jam, kiek savo išmintį, retoriką, samojų sau. O paskui matydami, kad Rokas Trupinėlis nereaguoja į jų gražbylystę ir patyčias, suskato vienas per kitą jį klausinėti, tardyti:
       – Iš kur tu toks, zombis, atsiradai?
       – Ar tiki, tėvuk, Viešpatį Dievą ir amžinąjį gyvenimą?
       – Kada paskutinį kartą vedei ožius parduoti?
       – Bet kaip tu, senelyti, šventvagiškai vogdamas, rizikuodamas, numirėlius ir vaiduoklius provokuodamas, sulaukei tokio garbaus amželio? Pasidalyk patirtim.
       – Taigi atsakyk panelei, kiek metų jau tarnauji šėtonui?
       Rokas Trupinėlis atkakliai tylėjo, nors viską girdėjo ir buvo sąmoningas. Tik jam atrodė, kad visa tai jo neliečia, kad tai, kas čia vyksta, vyksta sapne.
       – O gal jis kurčnebylys?
       – Atrado kurčnebylį – jis satanistas. Kiek jau nusiaubei kapinėlių? Kiek nuvertei kryžių? Sudaužei paminklų? Nujojai vainikų? Na prisipažink!
       Rokas Trupinėlis vis dar nepravėrė lūpų. Vargu ar jis iš viso begirdėjo tuos įžeidinėjimus, tuos paikus klausimus, tuos kaltinimus ir spėliojimus. Rasi ir dėl to nekreipė į juos jokio dėmesio, kadangi iš galvos neišėjo mintis, ar įsidėjo tuos degtukus, kuriuos buvo suradęs virtuvės stalo stalčiuje. Prisiminė tik tiek, kad juos laikė rankoje ir negalvojo, kam jie bus jam reikalingi. O dabar degtukai tikrai praverstų.
       – Ar ne laikas būtų senį jau pakalbinti ne lietuviškai, o holivudiškai? – pasiūlė tasai, kuris pradėjo pokalbį. Jam džiaugsmingai pritarė Mona Liza ir nusiėmė akinius, tarsi geisdama mirusiųjų mieste visus nustebinti ne tiek paslaptingumu kiek vitališkumu bei grožiu. Ir iš tikrųjų mėnulio šviesoje be tamsių akinių ji panėšėjo į žalsvai auksinę fėją, išnirusią iš Vrubelio paveikslo rėmų.
       Dabar tyla pasiekė apogėjų, sustingo net linksmas ir kažkuo labai patenkintas mėnulio veidas, bet virš kapinių pakibo lemtingos grėsmės nuojauta. Ir tą grėsmę jautė ne tik gyvi padarai, sulindę į savo olas ir plyšius, bet ir negyvi daiktai – kryžiai, paminklai, antkapiai, jau nekalbant apie medžius ir medelius. Jie grūdosi vienas prie kito, tarsi ruoštųsi taip susibūrę atremti galimą smūgį – nematytą, negirdėtą, neregėtą. Laukė to smūgio kaip kulminacijos, kaip visos egzistencijos įprasminimo ar paneigimo ir Rokas Trupinėlis. Laukė susikaupęs ir sukandęs dantis. Laukė taip, kaip prieš kupetą metų laukė, kai per šėlstančią pūgą palydėjo dar mažą Jotvingą į mokyklą, kur jis, vos tik nusipurtęs sniegą ir rūbinėj palikęs paltuką ir ausinukę, ilgu ir tuščiu koridorium nukūrė į savo klasę. Jis, tėvas, stovėjo prie didelio mokyklos lango, už kurio dangus maišėsi su žeme, ir žiūrėjo. Stovėjo prie tirtančio, krūpčiojančio stiklo, žiūrėjo ir laukė, bene Jotvingas, prieš įsmukdamas į savo klasę, dar atsigręš, jųdviejų akys susitiks, ir jis, vaiko tėvas, sūnaus lūpose perskaitys: „Tėtuk, tu kietas“. Ne, nesulaukė. O va dabar sulaukė iš tos... trijulės. Galingas ir taiklus smūgis Roką Trupinėlį parbloškė šalia naujo kapo, padrikai papuošto gėlėmis ir vainikais. Jis suspėjo pamatyti tik pažirusias iš akių auksines, sidabrines žiežirbas ir juodus paukščius, lesančius mėnulį ir užtemdančius dangų. Ir dar suspėjo prieš įsikniaubdamas veidu į žemę, į tą ką tik supiltą kauburėlį, pagalvoti: gerai, kad jie neatėjo anksčiau – aš savo pareigą atlikau. Nejautė nei baimės, nei skausmo, vien tik keistą gniuždantį liūdesį, kad Jotvingas tąsyk neatsigręžė ir jųdviejų akys nesusitiko.
       Roką Trupinėlį pažadino šaltis. Tačiau ir sąmonę atgavęs, ir akis praplėšęs jis pirmiausia pamatė ne savo šąlančias kojas, o tris žvirblius, bestrikinėjančius netvarkingai sudėtose gėlėse ir žalumynuose. Jo širdis pašoko iš džiaugsmo ir netikėtumo, ir jis nežinia kiek laiko negalėjo atplėšti akių nuo tų seniai regėtų pilkuonėlių. Jeigu tuo metu kas nors būtų jo paklausęs: „Kas tau, Rokai Trupinėli, didžiausią įspūdį padarė per pastaruosius devynerius nepriklausomo gyvenimo metus?“, jis nedvejodamas būtų atsakęs: „Žvirblių atgimimas“. Bet tuojau Rokas Trupinėlis nustėro pamatęs iškastus ir nuogai išrengtus Moirio palaikus. Viena šuns akis buvo kiek pramerkta ir skausmingai žvelgė į chaosu paverstą buvusio šeimininko amžinojo poilsio vietą. Moirio pakaušis buvo dar labiau pasmailėjęs, pašiurpęs ir atrodė kaip fantastinio paukščio kuodas. Rokas Trupinėlis žvelgė į tą keistą kuodą tol, kol suprato, kad dabar svarbiausia iškastą Moirį palaidoti iš naujo. Tačiau vos tik pasijudino, visą kūną nusmelkė baisus skausmas. Todėl jam nieko kito ir neliko, kaip žiūrėti, kas dedasi aplink, kaupti jėgas ir pamėginti apsiprasti su tuo visą kūną persmelkiančiu skausmu. Visa laimė, kad jis dar iš to meto, kai dieną klajodavo, o naktį nemiegodavo, buvo pramokęs įsakinėti pats sau. Ir tai jam labai praversdavo. Net ir tada, kai suremdavo fiziniai ir dvasiniai skausmai. Ypač įsigudrino nukreipti nuo skausmo dėmesį. Sakysim, pasiunta dantis, subjursta pilvas ar širdis, o jis persikelia mintimis į filosofinį Neigimo neigimo dėsnį ir sukandęs dantis ima jį iliustruoti, įprasminti savo nuotykingo gyvenimo pavyzdžiais. Ir padeda: netekęs visuotinio dėmesio, skausmas pamažu susigėsta ir pavirsta iš imperatoriaus... manipuliatorium. Taip buvo ir šį kartą – Rokas Trupinėlis nukreipė mintis nuo skausmo į... skubėjimą. Į kokį skubėjimą? Tokį, kuris žudo žmogų dabar ir čia, o visai pražudys ateity. Tik pagalvokit – užuot pažinęs ir perpratęs tai, ką jau yra atradęs ar sukūręs, žmogus lyg akis išdegęs bėga ir bėga prie naujų atradimų ir išradimų. Vis skuba ir skuba. Skuba gyventi, skuba viską patirti, skuba pagarsėti, skuba praturtėti, skuba svaigintis, skuba nuodytis, skuba pasenti, skuba viskuo nusivilti... Skuba įteisinti ir pasmerkti, skuba legalizuoti ir uždrausti, skuba privatizuoti ir dezorganizuoti... Skuba balsuoti ir klonuoti... Skuba, skuba... O paskui, atsikvošėjęs ir susiprotėjęs, skuba viską griauti, naikinti. Argi ne taip atsitiko su atominėm elektrinėm, su nepaklusniais globalistams miestais, su raketomis, turinčiomis branduolines galvutes, su amžinosiomis vertybėmis, kurios dar vakar žmogui padėjo prasmingai gyventi ir ramiai mirti? Tasai nutrūktgalviškas skubėjimas, o ne kas kitas yra mūsų tikrasis prakeikimas. Ir pamažu Rokas Trupinėlis taip įsismagino, įsismarkavo, kad visa galva užvirė kaip košės puodas, o aštrus skausmas, tas dieglys, varstęs visą kūną, pritilo, ištirpo ar pasislėpė. Todėl pasirėmė abiem rankom į žemę ir ieškojo tos vietos, kur vakar žydėjo kalijos žiedas. Deja, jo nebebuvo. Nebebuvo ir kelių prašmatnesnių vainikų. Sumažėjo ir vazonėlių su žydinčiomis gėlėmis skaičius. Ėmęs judėti ir įsidėmėti, vėl pajuto kojose šaltį. Nusviedė palaikius batus, nusimovė kojines ir abiem rankom ėmė masažuoti, trinti pamėlusias papades. Trynė tol, kol pradėjo streikuoti, permušinėti širdis. Akyse ėmė tavaruoti. Bet į kojas pamažu grįžo šiluma, o rankos pasidarė raudonos kaip chirurgo pirštinės. Tik dabar pasijuto esąs kone plikas ir virpantis kaip epušės lapas. Pamatė išmėtytus viršutinius drabužius – švarką, puspaltį, šaliką, beretę, pusbačius, piniginę, o zuperinis maišas su užrašu „Made in England“ buvo įmestas į duobę, iš kur buvo ištrauktas Moiris. Tapo aišku, kad užpuolikai, tie džinsuotieji, visur ieškojo, drabužius kratė tikėdamiesi rasti pinigų, bet kodėl jiems užkliuvo Moirio palaikai? To Rokas Trupinėlis neįstengė suprasti. Matyt, sukėlė jiems įtarimą keli kraujo lašai ir ką tik sukasta žemė.
       Apsimovė kojines, apsiavė batus, vargais negalais atsistojo ir šlubčiodamas iš lėto apėjo išdraskytą kapą; aštrių skausmų, kokių nors dieglių nebejautė, bet vis dėlto hipnotizuodamas save nuolat kartojo: „Gera buvo nebūti, bet neatlikta pareiga verčia būti“. Ir dar kurį laiką vaikštinėjo. Baigęs rinkti išmėtytus daiktus pagalvojo: „Šitą chlamą aš šiaip taip surinkau, bet kas surinks ir į vieną daiktą sudės mano išdraskytą gyvenimą?“ Nebent tai padarys ramus, sukauptas neskubėjimas. O kiek dar tam neskubėjimui liko laiko?
       Bevaikštinėjant pamažu sutvirtėjo žingsnis ir širdis nustojo maskatuoti ir streikuoti. Visas dėmesys dabar susikaupė prie Moirio palaikų. Ne, Moirio jis čia nebelaidos! Ilgai nebegalvodamas ir nesvarstydamas, sugrūdo Moirio palaikus į zuperinį maišą „Made in England“ ir užsirūkė. Galvoje prašviesėjo. Tik sąmonę slėgė ir širdį alino, draskė vienintelis rūpestis, kur dabar palaidoti Moirį? Juk žmogus, nepaisant visų negandų ir prakeikimų, yra Būtybė, kuri laidoja. Pamažu apsistojo prie minties, kad protingiausia būtų vėl nukakti ten, kur vakar palaidojo suvyniotą į „Lietuvos ryto“ dienraštį tą nežinomą juodą šunytį, užkopti ant to kalnelio ir šalia vieno negyvėlio užkasti ir kito palaikus. Tačiau nežinia, kodėl ši gera idėja Roką Trupinėlį taip sujaudino ir sukrėtė, kad jis ėmė virpėti tarsi drugio krečiamas. Ramindamasis kartojo: „Nieko, nieko – pasidariau emocijų vagim, pasidarysiu ir šunų palaikų duobkasiu“. Ir taip daug kartų. Ir vis dėlto nuovargis buvo dar toks didelis ir nuožmus, kad privertė atsisėsti ant artimiausio kapo kauburėlio. Atsisėdo ir pro pagyvėjusių minčių ir išryškėjusių kryžių bei antkapių mišką žvelgė, kaip rytuose vienas debesis darėsi vis panašesnis į kruviną tvarstį, nuplėštą nuo mirtimi paženklintos žaizdos. Bežvelgdamas į tą keistą debesį prisiminė, kad vakar rytą eidamas matė prie kapinių medžio vaikišką vežimėlį, kuriame buvo paguldyta išplėštom akim, nuogu pradurtu pilvuku vienakojė lėlė. Šis prisiminimas Rokui Trupinėliui suteikė naujų jėgų ir jis... pakilo. Nešinas savo našta jis nusliūkino į įsidėmėtą vietą, surado tą vaikišką vežimėlį, išbandė, kaip jis važiuoja – važiavo cypdamas ir girgždėdamas, ir Rokas Trupinėlis šalia sužalotos lėlės paguldė Moirio palaikus.
       Nustūmęs vežimėlį su tuo keistu kroviniu iki Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios, kurioje vakar regėjo Laidotuvių Motiną, bet nesuspėjo jos rankos paliesti, Rokas Trupinėlis pasuko į šalį ir sustojo. Anapus upės, kur beveik nebuvo medžių, tik vieni ant kitų grūdosi mūrai, miestas atrodė kaip didžiulė sugriauta tvirtovė, po kurios labirintus vaikštinėja žibintais nešini įsibrovėliai ir ieško gyvųjų ir mirusiųjų, kad galėtų iki soties, iki žagsėjimo žudyti, o paskui laidoti. Pamiršęs viską pasaulyje, Rokas Trupinėlis žvelgė į pabudusį ir kažkur nutrūktgalviškai skubantį miestą, kol vėl prisiminė mintį, alinusią ir stiprinusią jį kapinėse. Kodėl tas žmogus taip skuba? Skuba! Skuba! Ir gyventi, ir pasenti, ir atrasti, ir prarasti, ir pasmerkti, ir išteisinti, ir išaukštinti, ir pažeminti, ir žudyti, ir laidoti... Kada gi pagaliau jis sustos ir sau, ir kitiems pasakys:
       – Skubėkime ne kojomis, o galva.
       Vos tik spėjo Rokas Trupinėlis taip pasakyti, prie jo sustojo policijos mašina. Iš jos išlipo du uniformuoti vyrai. Vienas jų atidavė jam pagarbą ir paklausė:
       – Jūs būsite Rokas Trupinėlis?
       – Toks esu, o ar būsiu, dar nežinau.
       – Eikite su mumis, – pasakė antras policininkas ir uždėjo jam geležinius antrankius.
       – Kur mane vedate? – paklausė Rokas Trupinėlis.
       – Ne mūsų reikalas.

       Vilnius, 1995–2000


       ________________
 
       1 Be pykčio ir šališkumo, objektyviai (lot.).

       2 Padėtis be išeities (lot.).

       3 Geriau raudonas negu lavonas (angl.).

       4 Šalin prancūzų filosofiją ir istoriją! (Pranc.)

       5 Kiekvienam savo (vok.).

       6 Žingsnis po žingsnio (angl.).

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1