Pabaiga. Pradžia 2007 m., Nr. 2

 
       II. 5
       Šią dieną daugiausia skiriu antrajam Buenos Airių rašytojui, tikram argentiniečiui Jorge'ui Luisui Borgesui. Yra ir trečiasis, ne tokio masto, bet man įdomus – Juozas Kėkštas. Jis čia leido „Literatūros lankus“ ir užsidirbo pragyvenimui tiesdamas plentą, kol pagaliau, bene dėl saulės smūgio, jį ištiko paralyžius, privertęs persikelti į Lenkiją. Sykį aplankiau Kėkštą Varšuvos invalidų namuose, bet rimtesnis pokalbis – tiesą sakant, joks pokalbis – neužsimezgė. Deja, nemanau, kad Buenos Airėse būtų galima rasti jo pėdsakų. Nors ką gali žinoti: „Literatūros lankų“ leidimo vieta gal dar atsekama, vienas kitas jų bendradarbis – Nyka-Niliūnas, Mekas – tebegyvi...
       Borgeso gimtieji namai – ties Tucumáno ir Esmeraldos gatvių sankryža, beje, vos pora kvartalų nuo nebesančio Gombrowicziaus bankelio. Tuometinių Buenos Airių būta kompaktiškų. Abu rašytojai buvo susipažinę – iš to nieko neišėjo, liko tik neprilygstamai komiška nevykusio pasimatymo vizija Gombrowicziaus „Transatlantike“. Priešingybė kone chrestomatinė: vienas – grynos smegenys ir comme il faut (kaip dera), kitas – grynas kūnas ir provokacija. Nepaisant to, kad abudu mėgo žaisti su skaitytoju ir abudu buvo aristokratai (tik Gombrowiczius Argentinoje atrodė niekam nežinomas išsišokėlis).
       Namai Tucumáno ir Esmeraldos sankryžoje nedideli ir daugmaž elegantiški, nors ir apšiupėję, seniai neremontuoti. Netoliese dar dvi Borgeso vietos – jo lankyta kavinė Florida Garden ir gana kaunietiškas pastatas, kurio šeštame aukšte jis gyveno ir rašė. Langinės užsklęstos, ir kas ten dabar – nežinia.
       Vykstu į prabangų, žalią ir vėsų Recoletos priemiestį, jis Buenos Airėse bene labiausiai primena Paryžių. Išsistatęs aplink garsiausias, itin brangias miesto kapines. Jorge'as Luisas, tiesa, palaidotas ne ten, bet Ženevoje, tačiau galima aplankyti du jo pažįstamus – Adolfo Bioy Casaresą ir Victoria Ocampo. Pastaroji leido įtakingiausią Argentinos ir visos Lotynų Amerikos literatūrinį žurnalą „Sur“, kaip tik jos salone būdavo sprendžiama, kas padarys rašytojo karjerą, kas ne (Gombrowiczius „nepraėjo“). Anapus aukštos tvoros kvadratiniame plote tankiai sugrūsti juodo marmuro mauzoliejai, piramidės, obeliskai, baltutėliai angelai. Skonis superburžuazinis – Rasos ir Antakalnis man labiau prie širdies. Čionykštis paprotys – apkarstyti mauzoliejus bronzos lentomis, jų susidaro ištisos parodos. Esama čia ir prezidentų, ir diktatorių, bet beveik visus lankytojus domina tiktai Evita Duarte-Perón. Tos minių mylimosios neverta pristatinėti, nes kiekvienas apie ją girdėjo iš miuziklo ar bent iš dainos Don't cry for me, Argentina. Dvarininko ir virėjos neteisėta dukra, ji susidėjo su populiariausiu Argentinos politiku, iš tikrųjų įsodino jį į sostą ir drauge su juo kurį laiką valdė šalį. Nuo tos poros prasidėjo valstybės smukimas, tačiau liaudis Evitą garbino ir tebegarbina kaip Švenčiausiąją Mergelę ar kaip Marilyn Monroe. Peróno ir Evitos kūnų pomirtinės bėdos – makabriškiausia istorija krašte, kuriame tokių istorijų tikrai nestinga. Kai 1955 metais Perónas buvo nuverstas ir atsidūrė Ispanijoje, tremtyje, Evitos palaikus naujoji valdžia slaptai išgabeno į Italiją, kad žmonės jų pernelyg nelankytų (Evita nesulaukė vyro žlugimo – mirė nuo vėžio). Antroji Peróno žmona ilgainiui tapo prezidente, liepė abudu grąžinti iš Europos ir palaidoti greta. Po dvejų metų chunta nuvertė tą prezidentę – beje, itin negabią – ir vėl išskyrė mylimuosius: Perónas atgulė Chacaritos kapinėse, o Evita – Recoletoje. To dar maža: kažkoks Peróno priešas ar pamišęs mylėtojas, įsilaužęs į jo mauzoliejų, elektriniu pjūklu nugenėjo jam abi rankas. Kad kas panašiai neišniekintų (ar, priešingai, iš didelės pagarbos neišvogtų) balzamuoto Evitos kūno, ji buvo palaidota devynių metrų gilumoje, bet, jei neklystu, sykį jau ir jai kažkas neprideramo buvo atsitikę. Įrašas ant kapo mažytis, vos įžiūrimas tarp galybės bronzinių lentų, kurios su Evita lyg ir nedaug teturi bendra. Lenino mauzoliejaus istorija vis dėlto ne tokia paini.
       Tarp angelų ir obeliskų raičiojasi, pešasi ir mylisi dešimtys juodmargių kačių bei katinų. Dar ne kovas, bet jų papročiai Pietų pusrutulyje tikriausiai kiek kitokie.
       Tikrasis Borgeso pėdsakas Recoletoje – jo sumanyta Nacionalinė biblioteka, vienas iš tų prestižinių Lotynų Amerikos projektų, kurie po metų kitų ima atrodyti visiškai apleisti ir nušiurę. Postmodernistinis statinys, kurį sunkoka net surasti, stovi, bent iš pažiūros, tuščias ir nefunkcionuojantis. Gal tai ir borgesiška. Kaip žinoma, siaubinga biblioteka, kurioje telpa visos egzistuojančios, neegzistuojančios ir negalinčios egzistuoti knygos, buvo jo manija ir svarbiausioji gyvenimo tema.
       Atsisėsti ir nusifotografuoti greta Borgeso – kitaip sakant, jo vaškinės, labai natūralistinės figūros – galima ir net priimta Tortoni kavinėje, Buenos Airių centre. Tai vietinė Neringa (aišku, mūsiškei ligi jos toli šaukia) – art nouveau šventovė su spalvotais vitražais, kadainykščių avangardistų paveikslais ir galybe garsių lankytojų biustų (krinta į akį Pirandello). Užsisakau garsų čionykštį gėrimą dulce de leche, tokį kaloringą, jog gana jo paragauti vieną sykį. Ne per toliausiai nuo kavinės yra Peróno gatvė. Borgesas buvo jo nepermaldaujamas oponentas, todėl Perónas nušalino jį nuo bibliotekininko pareigų ir paskyrė paukštienos inspektoriumi Buenos Airių turguje.

       II. 6
       Argentiniškos netvarkos pavyzdėlis. Noriu vienai dienai ištrūkti iš miesto į Urugvajų, kad pridurčiau prie savo „donžuaniško sąrašo“ dar vieną valstybę. Urugvajus yra greta, kitapus La Platos upės (beje, tai ne tiek upė, kiek įlanka); bet kurioje kelionių agentūroje bilieto pirkimas užtruktų dvi minutes. Buenos Airėse užtrunka septyniasdešimt penkias. Pragariškai prastai veikia kompiuteris – tiksliau, apie jį nieko nenusimano dvi merginos, kurios skundžiasi „neįvaldžiusios naujos sistemos“.
       Apie Argentinos sostinę dera pasakyti du dalykus. Pirma, tai žymiausias pasaulyje ispaniškai kalbančios civilizacijos miestas (kaip Niujorkas – angliškosios). Net Mexico City jam neprilygsta, ką jau kalbėti apie Madridą. Antra, jis turi savo aristokratišką West Endą ir plebėjišką East Endą, tik vakarai yra šiaurėje (Recoleta ir Palermo), o rytai pietuose (San Telmo ir La Boca). West Endas nusidriekia ligi Tigrės miestelio, ten jau taip aristokratiška, jog kaip tik Tigrėje buvo pagautas nacis Eichmanas. Vykstu į proletariškąją miesto dalį – iš pradžių itin prastu metro, paskui taksi. Pasiekiu La Boca, daugiausia italų gyvenamus kvartalus, iš kur kilęs futbolininkas Maradona, nė kiek ne mažiau garsus kaip Evita. Namai dažyti papūgiškomis spalvomis, jų sienos dažnai skardinės, vyrauja linksmas architektūriškai tapybiškas chaosas, o kraštovaizdis truputį trenkia Klaipėda ties keltu į Smiltynę. Prie smuklės El Samovar de Rasputin, musica en vivo šoka jau netgi ne porelė, o trejetas. Čia visada vyravo italų jūreivių ir itališkų bordelių dvasia. Nutolti nuo turistinio rajono Caminito nerekomenduojama, bet vis dėlto nutolstu. Necochea gatvė autentiškesnė, pritrenkiamai ir simpatingai šiukšlina, pilna užeigų – Cantina Rimini, Il piccolo vapore, Tres amigos, kurių prieangius puošia kičinės undinės, delfinai ir tango šokančios poros. Būtų nelabai jauku, bet čia pat kažkokie religiniai centrai – Jesus esperanza, Emaus – ir galybė motinų su kūdikiais. Su Buenos Airių monumentaliuoju centru tai nieko bendra neturi.
       Provincija vyrauja ir arčiau centro – San Telmo rajone, į kurį patenku pro didelę rusišką cerkvę. Buenos Airėse apie dvidešimt tūkstančių rusų – sako, jie ligi šiol leidžia monarchistinį savaitraštį, kuris, kaip dažnas mūsų politikas, nepastebėjo Rusijoje jokių pasikeitimų nuo Stalino laikų. San Telmo – gana stilingas ir taurus senamiestis. Na, gal kiek Europos senamiesčių parodija, bet tik truputį. Lyg Užupyje kaba lentos: Republica de San Telmo, Refugio de la amistad y la alegria (San Telmo respublika, draugystės ir linksmybės prieglobstis). Apvalūs grindinio akmenys, jaukios aikštės ir vėsūs gelsvi senoviniai kiemeliai, vienas jų – El Patio del Tiempo (Laiko kiemas). Ten stori medžiai ir lieknos kolonos; nemažai statulų – beje, gana mokiniškų. Namai apleisti, geriausiu atveju aštuoniolikto amžiaus, įrašai skelbia jų romantišką ir sentimentalią praeitį. Prekiaujama senienomis ir vis tuo pačiu tango – yra dešimtys jo klubų. Pats nepastebėjęs atsirandu pažįstamame kvartale, prie Gombrowicziaus namų. Šiame kontekste jie neatrodo labai bjauriai, nors visame San Telme yra bene patys prasčiausi.

       II. 7
       Montevidėjaus (Montevideo) simbolis („mūsų Eifelio bokštas ir Big Benas“, kaip sako urugvajiečiai) yra La Carreta – didžiulė bronzinė skulptūra, vaizduojanti klimpstantį vežimą, kurį tempia šeši jaučiai (iš paskos klampoja dar du). Vežimą lydi raitas bronzinis gaučas. Linksmiausia, kad La Carreta turi ir dvynį – diližano skulptūrą kitoje miesto vietoje, ten jaučius pavaduoja arkliai. Neįpratęs gali skulptūras net supainioti. Abi simbolizuoja kolonistų bėdas ir atkaklumą. Absoliutus natūralizmas, kaip dažnai būna, įveikia pats save ir įgauna mitologinių matmenų. Beje, gyvų arklių su vežimais Montevidėjuje irgi esama.
       Tris valandas su trupučiu plaukiau rudais La Platos vandenimis. Neaišku, ar tai upė, ar jau Atlantas; turbūt upė, nes vanduo dar gėlas. Paskui kairėje pamačiau kalvelę, nuo kurios Urugvajaus sostinė gavo savo vardą. Vieni sako, jog tai jūrininkų šauksmas „matau kalną“, kiti pateikia turbūt tikslesnę, nors visai groteskinę versiją: žemėlapiuose žymėta „Monte VI de O“, tai yra „šeštasis kalnas vakarų pusėje“. Jūros čia irgi dar nėra, bet miestą supa ar ne dvidešimt kilometrų neblogų pliažų, ir La Plata jau ne purvina. Išsimaudyti pritrūkau laiko, tik paspoksojau į smagią mūšą.
       Čia gyveno ir net tebegyvena nemažai lietuvių. Vieną jų pažinojau – Antaną Vaivutską. Turėtų būti Vaivuckas, bet savo pavardę jis rašė ispaniškai: turbūt jam tai buvo siūlelis, jungiąs su kraštu, kurį jis per neapsižiūrėjimą paliko ir, kaip kelios dešimtys kairiųjų Lotynų Amerikos emigrantų, grįžo į šaltą sovietinį Vilnių. Nesakė, bent man, kad norėtų vėl Urugvajun, bet tenykščių miestelių vardai – Paysandu, Salto, Melo – jo ir ypač jo žmonos lūpose skambėjo it Adomui ir Ievai prarastojo rojaus vietovardžiai. Buvo čia ir Lietuvos pasiuntinybė, nes aneksijos Urugvajus nepripažino. Ispaniškuose laikraščiuose Lietuvos atstovas spaudai Kazimieras Čibiras (Casimiro Verax) spausdino straipsnius šalia Gombrowicziaus – bibliotekoje radau numerį, kur jie abu yra kartu. Išlipęs į krantą tuojau išgirstu, kad lietuvių čia esama ištiso rajono – kaip tik Monte VI de O papėdėje – garsiausias jų esąs dailininkas José Gurwitschas, na, ne etninis lietuvis, bet litvakas.
       Montevidėjus įkurtas vėliausiai iš visų reikšmingųjų Lotynų Amerikos miestų – aštuoniolikto amžiaus pradžioje. Atrodo kaip miniatiūrinis Buenos Airės, tik mažiau koloritingas, toks ohne Eigenschaften (be savybių). Sakyčiau, miestas esperanto, pabrėžiąs savo tarptautiškumą. Kad ir tie paminklai: stovi Garibaldis (mat jis šičia kurį laiką gyveno), bet ir Churchillis, ir Gandhi, ir Konfucijus. Visa šalis irgi kažkokia esperantiška. Nei džiunglių, nei kalnų, nei dykumų, juo labiau – ugnikalnių ar žemės drebėjimų. Trys milijonai gyventojų, vienam tenka keturios karvės ir trys avys su trečdaliu, taigi labai daug cholesterolio. Provincinė kurorto nuotaika. Politikoje ramu, nors išimčių pasitaikydavo. Kad ir ką sakysi, ir kairuoliai Allende bei Moralesas, ir fašistuojantis Perónas – bent jau gana ryškios asmenybės: Urugvajuje nėra nieko panašaus. Šalis pozuoja kaip Lotynų Amerikos Šveicarija. Ji labai pirmeiviška – anksti įvedė aštuonių valandų darbo dieną, atskyrė bažnyčią nuo valstybės. Supasaulietinimas krinta į akis – pasitaiko bažnytėlių, kad ir tame lietuviškame rajone, bet jos toli gražu nelemia kraštovaizdžio. Demokratija, nota bene, priverstinė: jei nebalsuoji, turi mokėti baudą. Beraščių beveik nerasi, nors, sako, jų truputį daugiau negu būdavo. Įstatymai apskritai pažangūs, kalėjimas visame krašte tik vienas, ir tas pats vietovėje, vardu Libertad. Indėnai išnaikinti, paskui jiems irgi pastatytas paminklas.
       Uoste nedideli karo laivai (ne visai aišku, nuo ko jie turėtų – ar pajėgtų – ginti). Netoliese vokiečių šarvuočio Graf Spee inkaras – tai garsi čionykštė istorija; 1939 metais laivą susprogdino kapitonas, nesitikėdamas atsispirti britams (Urugvajaus valdžia liepė jam išplaukti, kitaip jis būsiąs internuotas), po to nusišovė. Pakhauzai, švyturiukai, palmės ir platanai. Greta senamiestis, bet vargu ar įdomus. Užtat patenku į centrinę aikštę su vyriausybės rūmais, teatru ir gana dekoratyviu dangoraižiuku Salvo. Urugvajiečiai turi savąjį nepriklausomybės kovų didvyrį Artigą, jis joja viduryje aikštės it Aleksandras Makedonietis. Po pjedestalu labai erdvi kripta, joje urna su herojaus palaikais ir du sargybiniai.
       Visa tai, kaip ir Mendoza, primena mūsų prieškarinę laikinąją sostinę. Toks pat konstruktyvizmas ir toks pat patriotizmas. Galų gale tatai gana jauku. Be ko kito, yra memorialinė lenta melodijai La Cumparsita: Buenos Airės – tango tėvynė, bet garsiausias tango atsirado vis dėlto čia.
       Kongreso rūmams sunaudota šešiolika granito atmainų ir penkiasdešimt dvi marmuro atmainos, daugiau apie juos neką gero tepasakysi, nebent tai, kad jie atokiai nuo centro. Dar toliau ana kalva, davusi vardą miestui; tarp akmenų styro agavos ir dunkso tvirtovėlė su pora mažučių pabūklų. Tai vienintelė vieta, kuri dvelkia šiokia tokia senove. Tiesa, visai greta Comandante'o Ernesto Guevaros aikštė. Bet Che kultas Urugvajuje neatrodo grėsmingas. Didelio vargo krašte nematyti, nors vietiniai, kaip visur ir visada, skundžiasi, kad nusikaltėlių daugėja. Truputį brangiau negu Buenos Airėse. Valgau jautieną, vietinį desertą massini ir visa tai užgeriu media y media – dviejų baltųjų vynų mišiniu. Ne taip jau blogai.
       Grįždamas pasuku laikrodį vieną valandą atgal. Garlaivyje skaitau Bioy Casaresą – pasiduodu snobizmui, Borgesą skaityti būtų banalu. Tiesa, Borgesą moku beveik atmintinai ir net esu vertęs, o šis jo bičiulis ir bendraautoris – visai neblogas rašytojas, kurio fantastinių, kartais nabokoviškų novelių veiksmas vyksta daugiausia ties Urugvajaus ir Argentinos riba. Vietovė skatina vaizduotę kaip tik tuo, kad joje iš pažiūros nieko neatsitinka ir negali atsitikti.

       II. 8
       Vėl žygis anapus Buenos Airių, bet ne toks tolimas, šioje La Platos pusėje, į miestą, kuris irgi vadinasi La Plata. Tai – Buenos Airių provincijos sostinė. Kelio apie šešiasdešimt kilometrų, bet ten esama unikalaus gamtos istorijos muziejaus. Pro pažįstamą La Bocą išsiveržiu, anot Ilfo ir Petrovo, „į laisvę, į laisvę, į pampą“. Stepės kraštovaizdis – ji vešli, neišdžiūvusi, lygumą kerta kanalai. La Platos aštriabokštė katedra matyti iš labai toli, pats miestas veikiau mizeriškas, kupinas tingulio ir šiukšlių. Beje, tai savotiškas premodernistinio planavimo pavyzdys – pagal išankstinį projektą provincijos sostinė atsirado tuščioje vietoje (kaip žymiai vėliau Brazilijos miestas), gubernatorius 1889 metų Paryžiaus parodoje už tai gavo aukso medalį iš paties Jules'io Verne'o rankų. Bet mane tai nelabai domina, juo labiau, kad miestas netrukus gerokai smuko – tai daugelio panašių sumanymų likimas. Liko pirmiausia ekstra klasės muziejus, įsteigtas keistuolio paleontologo Ameghino.
       Nė nestabtelėju salėse, kuriose rodomi dinozaurai – šito gero galima pasižiūrėti ir kitur. Tik vėliau sužinau, kad padariau nedovanotiną klaidą, nes bene didžiausiąjį dinozaurą Patagonijoje rado lietuvis Kazimieras Šlapelis, ir jis pavadintas Šlapelio arba Slapelič vardu. Vis dėlto svarbiausia, kas muziejuje yra – senųjų Patagonijos žinduolių liekanos. Tai lyg ir antroji dinozaurų laida, kur kas artimesnė mūsų laikams. Šiandien Pietų Amerikoje veisiasi šarvuočiai, tinginiai ir skruzdėdos – labai keisti, bet ne per didžiausi padarėliai; palyginti neseniai jie turėjo visai kitokio masto giminaičių, sakytum, Guliverio milžinų. Vos prieš dešimt tūkstančių metų tie milžinai, ar bent kai kurie jų, bastėsi Pietų Argentinos lygumose. Iš pažiūros baisūs, nebuvo niekam pavojingi, mat labai lėti; indėnai juos medžiodavo arba ir prisijaukindavo. Žemyne stigo plėšrūnų, kurie juos naikintų, jei neskaitysime žmonių. Na, žmonės ir išnaikino. Svarbiausias eksponatas muziejuje – vieno tokio padaro, milodonto, kailio likučiai, nelyginant rusvas skalpas. Jie rasti oloje prie pat Magelano sąsiaurio. Šalia guli kažkas panašaus į smegenis, tik tamsiai rusvos spalvos: tai suakmenėjusios milodonto išmatos (štai dėl ko vykau į pietinį pasaulio galą!). Esama teorijos, kad ola buvusi prijaukintų milodontų tvartas. Netoliese kitos priešistorinės pabaisos – megaterijaus griaučiai (gryna Godzila iš japonų siaubo filmo), taip pat keli gliptodontai vėžliškais šarvais. Visa tai dinozaurų didumo. Norėtųsi įsivaizduoti, kad kur nors dykose Patagonijos vietovėse tų gigantų dar esama – ir, tarp kitko, tai labiau tikėtina, negu „sniego žmogaus“ arba Lochneso slibino egzistencija. Bent jau Ameghinas, rodos, tuo neabejojo. Tiesa, jis iš viso buvo fantastas, manė, kad pirmieji žmonės atsirado Pietų Amerikoje, ir kūrė savo atrastiems gyvūnams nelabai ištariamus vardus, tokius kaip Propalaeohoplophporus.
       Tiek gamtos istorijos. Antrame aukšte jau etnografijos skyrius, neginčijamai puiki gvaranių dievdirbių paroda: jėzuitų misionierių pakrikštyti, jie skaptavo angelus, šventuosius ir popiežius didžiulėmis akimis – visa tai atrodytų net lietuviška, tik formos apvalesnės, barokiškesnės net už Vinco Svirskio. Gražiausioji – Šventoji Trejybė (tiksliau, Dvejybė, nes balandis kažkur prapuolęs). Argentinos indėnų keramika ar metalo reljefai Tivanaku lygmens anaiptol nesiekia, bet ir antraeilis periferijų menas būna šio to vertas.

       II. 9
       Bandau aplankyti tai, kas Buenos Airėse man ligi šiol buvo išsprūdę. Pavyzdžiui, Casa Rosados požemiuose yra valstybinis prezidentų relikvijų muziejėlis (kažką panašaus, rodos, galvojama įrengti Antano Smetonos buveinėje Kaune). Įeinant reikalaujama paso, kurio kaip tyčia nepasiėmiau, bet kontrolierė pasitenkina, kad išstenu jo numerį. Prezidentų labai daug, ir visų vardai pažįstami, nes jais vadinamos didžiosios gatvės. Labiausiai patraukia bene Peróno ir Evitos atvaizdai: dvilypiame portrete jie atrodo kaip kičiniai tango atlikėjai. Ekspozicija kažkodėl baigiasi 1973 metais, taigi įdomiausiojo chuntos laikotarpio ir vėlesniųjų įvykių muziejuje stinga.
       Aplinkui vidutiniškos kokybės (ne Vilnius!) barokinės bažnyčios, bet suku kita linkme, pasižiūrėti Colóno teatro. Tai didžiausia ir prabangiausia opera Pietų Amerikoje, gal net pasaulyje, bent jau įspūdingesnė už Vienos. Ji klesti birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai Argentinoje žiema: geriausieji pasaulio atlikėjai, pasibaigus sezonui Europoje ir Šiaurės Amerikoje, suguža šičia. Dabar ne sezonas, tačiau po pastatą rengiamos ekskursijos. Rodoma visa teatro virtuvė, o didžiojoje salėje, be ko kito, specialios ložės našlėms, suprojektuotos taip, kad jose sėdinčių nebūtų matyti. Spektaklių bilietai nėra pragariškai brangūs – daugiausia apie devyniasdešimt dolerių. Atsidėjęs ieškau lietuviškų pėdsakų, nes čia dainavo Kipras, o vėliau dirigavo, sakykime, Algis Žiūraitis. Užtinku Šaliapino biustą, Nižinskio peruką, lentą Rostropovičiaus garbei, bet mūsiškių – nė šnipšt.
       Po pietų susitikimas su Beriso lietuviais. Siunčiau elektroninį paštą kelioms lietuviškoms organizacijoms, bet reagavo viena vienintelė. Beriso miestelis greta vakarykštės La Platos, jame, kaip Čikagoje, būta didžiulių skerdyklų – senieji mūsų emigrantai visada vertėsi tuo amatu. Veža inžinierius Ricardo Cagliardi (Semėnas), su juo kalbamės angliškai. Yra buvęs Lietuvoje trisdešimt šešias valandas – lankęs giminaičius.
       – Jie gyvena miestelyje, kuris vadinasi Bambašys.
       – ?!
       – Bambašys.
       – Hmm... Panevėžys?
       – Taip, taip, Bambašys!
       Važiuojame per didžiulį ir nykų Avelanedos priemiestį (ji tariama „Avežaneda“), paskui pažįstamu stepės greitkeliu. Berisas – žymiai mizeriškesnis miestelis negu La Plata, bet jame yra net dvi lietuviškos draugijos – Mindaugas ir Nemunas. Pastaroji, į kurią vykstame, esanti seniausia tautinė draugija visoje Lotynų Amerikoje.
       Neklausiu, kuo skiriasi Mindaugas nuo Nemuno. Gal net politine pakraipa, nors tie dalykai per daug dešimtmečių, be abejo, sušvelnėjo. Į Lotynų Ameriką žmonės daugiausia emigruodavo pirmosios nepriklausomybės laikais, tai galybės literatūros veikalų tema, nuo Binkio „Raulo keliauninko“ iki Sirijos Giros „Buenos Airių“. Vykdavo tie, kurie nepajėgdavo prisitaikyti prie tuometinio lietuviško kapitalizmo, taip pat režimo priešai, neišskiriant komunistų. Buvo, žinoma, ir katalikiškai, ir tautiškai nusiteikusiųjų, jie būrėsi į kitoniškus klubus ir šliejosi prie Lietuvos pasiuntinybių. Anot Ricardo, miestelyje viešpataujanti gryniausia tautų draugystė – lietuviai palaiką ryšį su aštuoniolika bendruomenių, be kitų, su lenkais, baltarusiais ir albanais. Tai lyg ir rodytų, kad draugijos tradicija veikiau kairioji negu dešinioji. Nors šimts žino. Nemune rengiamos arbatėlės (viena jų – kaip tik šiandien), kuriomis visuomenės gyvenimas šiais laikais bemaž ir ribojasi.
       Dulkėtoje draugijos salėje – tokia graudi lietuvybė, kokios ir Jungtinėse Valstijose nerasi. Ant sienos Vytis, Valdo Adamkaus portretas, Zapyškio bažnyčia, Kauno pilis, abrūsas su išsiuvinėtomis raidėmis „Ašara Dievo aky“, pagaliau net trys lietuvaitės, išrinktos čionykštėmis grožio karalienėmis. Klausytojai – beveik tiktai pagyvenusios, sunkių darbų nuvargintos moteriškės, gimusios jau šičia ir lietuviškai beveik nebemokančios. Vienintelis jaunikaitis Ignas, baigęs Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, laisvai susikalba ir prašo ką nors pasakyti savo radijui „Lietuvos aidai“. Deja, nėra nieko girdėjęs apie man rūpimus argentiniečius, Juozą Kėkštą ir Helę Vilčinskaitę. Pastaroji buvo Salomėjos Nėries bičiulė. Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskare“ ji atvaizduota kaip lesbietė, pažindinanti provinciališką poetę su Paryžiaus gundymais: ar tai Mariaus fantazija, ar teisybė, neturiu supratimo. Šiaip ar taip, ji buvo kairuolė, iš Paryžiaus persikėlė į Buenos Aires, po karo susirašinėjo su mano tėvu, paskui dingo be žinios. Galima būtų paieškoti net aušrininko Andriaus Vištelio pėdsakų – šis atsidūrė Lotynų Amerikoje 1886 metais, pigiai įsigijo didžiulius žemės plotus, o kai vėliau sužinojo, kad devynis mėnesius iš dvylikos juos užlieja La Platos vandenys, išprotėjo ir paskutinius dvidešimt trejus gyvenimo metus praleido ligoninėje. Bet kažkas, ar ne Saulius Šaltenis, jų jau ieškojo ir nerado. Užtat Ignas nemažai žino apie Patagonijoje gyvenusį Kazimierą Šlapelį, La Platos dinozauro atradėją. Jis buvo vienas iš seniausiųjų pasaulyje lakūnų ir net aštuoniasdešimties metų sulaukęs kasdien apskrisdavo monoplanu savo avių bandas. Išgarsėjusioje apybraižoje apie Patagoniją jį mini bestselerių autorius Bruce'as Chatwinas („Visos jo bibliotekos knygos buvo lietuviškos, spausdintos aristokratiškiausia indoeuropiečių kalba, ir siejosi su jo šalies planais atgauti nepriklausomybę“). Esquelio miestelyje, netoli tų vietų, kur Šlapelis gyveno, esąs net lietuviškas muziejus, bet, norint ten pasidairyti, reikėtų mažiausiai savaitės.
       Vis dėlto ir Beriso klube, kambaryje anapus scenos, randu šį tą labai įdomaus – tvarkingą žaliai aptaisytų, jau niekieno neskaitomų lietuviškų knygų biblioteką. Beveik visos – tikros retenybės, išleistos Amerikoje praėjusio amžiaus pradžioje, tokios kaip Šliūpo versta bedieviška „Spėka ir medega“ arba Šerno-Adomaičio geografija.
       Pirmą kartą gyvenime ragauju tirštą it sriuba matės arbatą, be kurios Argentinos kaip ir nėra. Sėdžiu už vieno stalo su Sofija Talmantaite, kalbančia lietuviškai geriau už kitus – jai devyniasdešimt septyneri metai (iš pažiūros ir iš elgsenos apie septyniasdešimt). Dėl tautų draugystės pakviesta poetė Cristina A. Knoll, Mujer del año Berissense en Literatura, Gran Premio de Honor Acción Cooperativo Mendoza, Segunda Mención Especial Peña Diario Gazeta, etc. Ji kažką skaito ispaniškai, paskui nejauna lietuvaitė dainuoja, beveik niūniuoja „Tiktai ne siandien, tiktai ne sicia“ (be „š“ ir „č“). Visi prašo, kad ir aš skaityčiau. Jusdamas totalinį situacijos absurdiškumą, kaip pasakytų Alfonsas Nyka-Niliūnas, perskaitau eilėraštį ir susilaukiu mandagių plojimų. Kai mane išlydi mosikuojantys draugijos nariai, užplūsta šiltas jausmas.

       II. 10
       Švintant giliai po lėktuvo sparnais matyti pampa, turbūt nuobodžiausias planetos peizažas. Ją gana greitai pavaduoja tikrų tikriausia violetinė dykuma su kanjonais. Akiratyje tobulas ugnikalnio kūgis.
       Barilochas – Patagonijos pradžia, pasaulio pakraštys, dvidešimt dvi valandos autobusu nuo Buenos Airių. Buvo ir traukinys, bet jis panaikintas. Lėktuvu – dvi valandos su trupučiu. Visai greta Čilė, laukinis ir nuošalus Araukanijos regionas. Kaip tik šiose vietose, kiek labiau į šiaurę, kirto Andus ir Argentiną kapitono Granto vaikai. Miestelis atrodo it Bavarijos ar Šveicarijos parodija, tarp jo gyventojų vyravo ir gal tebevyrauja vokiečių kolonistai (neišskiriant nacių), dauguma merginų – Gertrūdos ir Margaretos. Užtat kraštovaizdis į nieką nepanašus.
       Alpės? Būtų lyg ir Alpės. Grandioziškas tamsmėlynis ežeras tarp kalnų. Bet rytuose jį siaučia sausa ir skaidri dykuma, įžambiais šlaitais nutolstanti link horizonto. Į vakarus šlaitai užžėlę, tačiau visiškai laukiniai, be jokio žmogaus pėdsako. Pačiose viršūnėse boluoja nežymūs sniego lopai, sumišę su vulkaninio peleno danga. Beribė tuštuma, idealiai perregimas oras.
       Šiandien poilsis ir šiokia tokia pažintis su vietove.
       Argentina išnaikino savo indėnus beveik taip pat nuodugniai kaip Urugvajus – prie to nemažai prisidėjo švietėjas ir liberalas Sarmiento. Vis dėlto truputis jų liko. Septyniasdešimt šeimų tehuelčių ir net dvidešimt penki tūkstančiai mapučių. Mapučiai – tai tie patys araukanai, ilgai neįsileidę kolonistų į pietinę Čilę (ten jų išlikę daugiau). Dažnas čionykštis vietovardis paimtas iš jų kalbos, pavyzdžiui, ežeras Nahuel Huapi, kitaip sakant, Tigro akis („tigras“ – tai, žinoma, puma). Tehuelčiai yra garsieji milžiniško ūgio patagonai, kuriuos matė dar Magelanas. Tarp kitko, indėnų kalbose nėra žodžio „žmogus“ – tik genčių pavadinimai (baltieji vadinami vinka gentimi); rodos, nėra ir žodžių moteriai bei vyrui atskirti, juo labiau giminės kategorijos. Indėnų menas – daugiausia dažyti odos dirbiniai, asketiškų, prigesintų spalvų, geometriniu skoningumu jie kiek primena Australijos aborigenų meną.

       II. 11
       Circuito Grande – kelionė po Barilocho ežerų kraštą – užtrunka nuo pusės devynių ryto iki pusės septynių vakaro. Keistų kontrastų pasaulis. Iš pradžių dykuma, kuria, beje, teka pora vandeningų upių, paskui nykūs uolynai, lavos formacijos, viena jų pavadinta „Dievo pirštas“ (galėtum, žinoma, vadinti ir falu). Paskui kelias krypsta gana vešliai žaliuojančiu kanjonu link fantastiškai gražaus ir dyko ežero Trafulo. Vardas skamba vokiškai ar bent europietiškai, bet jis araukaniškas ir reiškia, jei neklystu, santaką. Ežerą stebiu nuo visiškai statmeno, baisoko, bent šimto metrų skardžio. Aplinkiniai kalnai nelabai aukšti, kokių dviejų kilometrų, tačiau spalvingi. Visi ežerai ledyninės kilmės, kaip ir mūsų apylinkėse – šalti, bet maudytis galima.
       Kaimelis Villa Traful (reikia tarti Viža) atrodo kaip Amerikos naujakurių gyvenvietė iš Bret Harte'o ar net iš Cooperio. Pirmasis gydytojas čia atsirado tik prieš dvidešimt metų. Keli namiūkščiai – jų rąstai dažyti ryškiai geltona spalva. Bažnytėlė, ir turbūt miniatiūriškiausias pasaulyje bankas. Tiesa, prekiaujama vietiniu visai vokišku šokoladu.
       Bendrakeleivė Melina pasakoja apie čionykštę gamtą. Ji turi panašumų su australiškąja, tarkime, yra sterblinių gyvūnų oposumų. Svarbiausieji paukščiai – kondorai, bet jų nematyti, nes šiandien nėra vėjo, kuris jiems sklandyti būtinas. Pasitaiko šinšilų, gyvatės nepavojingos – iš viso Patagonija gana taikus kraštas. Vaistingų augalų – kas antra rūšis, bet žolė suteikia ėriukų mėsai nemalonų kvapą.
       Neprijaukinta gamta staiga užleidžia vietą komerciniam ir ne itin patraukliam miesteliui arba ištisam miestui Villa La Angostura. Jau ir Patagonijoje niekur nepabėgsi nuo globalinės civilizacijos (nors tuščiomis vietomis važiavome pusdienį). Čia pradėjo keltis turtingieji Buenos Airių gyventojai, kai atmosfera sostinėje pakvipo kriminalu ir politiniu nestabilumu. Namų ir sklypų kainos paežerėse siekia pora milijonų dolerių. Šiaip jau dulkės ir triukšmas. Tiesa, už kelių žingsnių vėl prasideda skaisti gamtos viešpatija – pusiasalis, beveik sala, skirta Los Arrayaneso nacionaliniam parkui. Į ten reikia plaukti laivu. Arrayanesai – eukaliptų giminaičiai, visur kitur jie tik krūmai, o šioje vietoje įgyja medžių (ir nemažų) dimensijas. Dygsta grupėmis, tarsi būtų sodinti lysenkišku „kvadratiniu lizdiniu būdu“, kuris buvo toks populiarus mano vaikystėje, ir visą augmeniją aplinkui save nustelbia. Lieka ryškiai raudonų ir oranžinių kamienų puokštės, it Deraine'o ar Vlamincko paveiksluose. Esama legendos, kad Waltas Disney'us panaudojo šį mišką savo filmui „Bambi“, bet tai prasimanymas. Beje, to filmo nesu nė matęs.
       Melina įbrenda į vandenį ir mirko pavargusias pėdas. Ji gimė ir augo Bariloche, bandė studijuoti politologiją Buenos Airėse, tačiau miestas ją nugąsdino – „juk tai grynos džiunglės“. Užtat lankėsi Cape Towne, kur išmoko angliškai. Į šiaurę nuo pusiaujo niekada nėra buvusi.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1