Valstybiniame jaunimo teatre 1976 m. pasirodė pir­masis lietuviškas miuziklas „Ugnies medžioklė su varo­vais“ (rež. D. Tamulevičiūtė, komp. G. Kuprevičius). Jo literatūrinį tekstą sukūrė Leonidas Jacinevičius ir Sau­lius Šaltenis. Jaunimo tarpe veikalas susilaukė didžiulio pasisekimo. Nūdienišką buitį, jaunų herojų meilės isto­riją autoriai pateikė kaip šiuolaikinį jausmų tyrumo, dva­sinės „ugnies“ mitą, kurio poetika artima populiarių šio žanro kūrinių („Žmogus iš La Mančos“, „Mano gražio­ji ledi“, „Plaukai“, „Jėzus Kristus – superžvaigždė“) me­niniams ypatumams. Tai šokių ir dainų, melodraminės patetikos ir ironiškų pokštų žaismingas ritualas, kurio kulminaciniuose taškuose susiduria tyra meilė ir šiurkš­tus brutalumas.

Tiesa, kūrinio sandara susilaukė nema­žų kritikos priekaištų. Mintis čia nepakilo iki mitams giminingos (ir miuzikluose dažnai jaučiamos) aukščiau­sios emocinės įtampos, veiksmo vingiuose nemaža ba­nalumo. Tačiau nuo šio pasirodymo scenoje prasidėjo sa­vita S. Šaltenio dramaturginė veikla, ryškėjo drąsūs jo mėginimai pakeisti tradicines buities vaizdavimo formas teatre (tiesa, dramaturgo duonos skonį S. Šaltenis jau buvo mėginęs ir anksčiau – 1968 m. jo parašytą vienaveiksmį antifašistinės tematikos groteską „Giljotina“ su­vaidino Vilniaus valstybinio universiteto studentai).

Miuziklas, be abejo, artimas pramoginei teatro kryp­čiai. Vakaruose ne vienas šio žanro kūrinys yra priar­tėjęs netgi prie pavojingos amoralumo ribos. Pavyzdžiui, garsioji „O, Kalkuta!“, žymaus anglų teatro kritiko K. Taineno nuomone, atliekanti dvigubas funkcijas: apeliuo­janti į žiūrovų intelektą ir kartu žadinanti jų seksualines emocijas. Tokiu būdu miuziklas esąs rimtos dramos ir smagaus reviu sintezė. Mūsuose šis žanras grindžiamas jaunatviška stiprių dvasios polėkių poetizacija, tačiau pramoginis patrauklumas, formos grakštumas – taip pat svarbūs jo bruožai. Tuos gana kontrastingus pradus S. Šaltenis originaliai ėmė derinti tolesnėje savo draminėje kūryboje, atnešusioje į teatro sceną įdomią linksmos žais­mės ir mitologinio jausmų pirmapradiškumo simbiozę.

Panaudodamas apysakos „Riešutų duona“ siužetą, S. Šaltenis sukūrė pjesę „Škac, mirtie, visados škac!“ (1976). Čia kalbama apie pokarinę mažo periferijos miestelio kasdienybę, rodomi įsisenėję dviejų kaimyninių šeimų ki­virčai, plėtojama paauglių meilės istorija. Visa tai auto­rius pateikia kaip savotišką jaunuolio jausmų formavi­mosi epą, romantišką legendą su nepaprastais įvykiais, keistais veikėjų poelgiais, paradoksaliom situacijom.

Pjesė susideda iš pagrindinio veikėjo – septyniolikme­čio Andriaus Šato atsiminimų – refleksyvių, išradingai komponuojamų vizijų, kuriose, kaip pasakoje ar sapne, „lyg gyvi“ veikia ir seniai miręs senelis, ir kažkada mies­tely gastroliavę cirko akrobatai, ir turguje nupirkta kar­vė. Beje, pastaroji atrodo tartum mitinė figūra. Ji keis­tu būdu įsiterpia į žmonių santykius, įgauna sakrališko taurumo, iškyla kaip teisingumo, nekaltumo, santarvės simbolis. Jos įvaizdį pagrindinio herojaus sąmonėje pa­gimdo vaikiškas skriaudos suvokimas, jautrus reagavi­mas į blogį. Dėl karvės amžiams susivaidijo Kaminskų ir Šatų šeimos. Karvės pirkimu jaunasis Šatas trokšta išpirkti tėvų kaltę, atstatyti harmoniją, nutiesti tiltą mei­lei. Šiuose vaikiškai egzaltuotuose žmogaus ir gyvulio ryšiuose sutelkta magiška gyvybingo dvasios polėkio, vi­dinio atsparumo blogiui jėga. Išgarsėjusioje anglų dra­maturgo P. Šaferio pjesėje „Equus“ panašiai sumitologinamas žirgo įvaizdis, lemtingai įsismelkęs į jauno herojaus sąmonę. Tik ten kolizija tragiškai šiurpi, išjudinanti kraštutinius pasąmonės impulsus.

S. Šaltenio pjesei nepakartojamo žavesio teikia ele­giška nuotaika. Visa, kas čia vaizduojama, sušvyti kaip atsisveikinimo suvaikyste miražas. Kūrinio prologe šagališkas personažas Finkelšteinas, tartum savo paties ro­mantišką ilgesį išsakydamas, šitaip anonsuoja dramos turinį:

 

Štai, matot, mano akys kaip lėkštės pilnos ašarų, bet aš norė­čiau dar kartą išgirsti šitą smagią ir graudžią istoriją apie kar­vę...

 

Šiame atsisveikinimo graudulyje girdime ir pokario socialinės bei istorinės realybės atgarsius, ir bendražmogišką liūdesį dėl vienatvės bei susvetimėjimo pavojų, ir visada žmogų lydintį laimės bei drąsaus polėkio ilgesį. Finale tai reziumuojama glaustoje mokyklos direktorės replikoje. Vieniša pedagogė, mokinių pravardžiuojama „sausagysla“, išlydi Andrių į gyvenimą, nuoširdžiai pavydėdama jam karvės mito:

 

DIREKTORE. Kaiptumanai? Kasbūtų, jeigukiekvienaspirktų karvę?

ANDRIUS. Aš labaiatsiprašau, tamstadirektore, aš netyčia, taipišėjo...

DIREKTORE. Nevisigali, Šatai, pirktikarves, nevisiemsper­kakarvės, irmannieks, deja, nepirkokarvės... iraš niekamnepirkau. Galdrąsoskartaispritrūksta, gal žiauresniais, nekarvių pirkimolaikaisgyventa...

 

Elegiškas graudulys ir svajinga jausmų ekstazė neprisileidžia S. Šaltenio pjesėje sentimentalumo ir pate­tikos. Tai nūdieniškai ironizuota romantika, komiškai nu­spalvintas mitas, žaismingai stilizuojantis vaikiško mąs­tymo paradoksalumą ir nepaprastumą. Toji stilistika sėk­mingai buvo perkelta ir į Valstybinio jaunimo teatro sce­ną, kur režisierės D. Tamulevičiūtės ir aktorių „įžvelgtas Andriaus vaikystės įspūdžių paradoksiškumas“ tapo „šio patrauklaus spektaklio konvencija“.

Žaismėje glūdi ir veikalo optimizmas, jaunatviškas herojaus tikėjimas savo žygdarbio prasmingumu. And­rius Šatas sako neapykantą, vienatvę ir mirtį neigiančius žodžius, kurie skamba kaip iš senelio paveldėta užkal­bėjimo formulė. Joje sutelktas ir jaunosios kartos mo­ralinis maksimalizmas. Kartodamas savo „škac!“, And­rius tartum šaukia savo bendraamžius kovoti prieš nepasitikėjimą žmogumi. Herojus turi savyje „įpykusios“ pokario jaunuolių kartos kompleksą, bet savo įniršio ne­rodo („Aš visai ne liūdnas, aš visai ne piktas... Aš tik galvoju, kad turėčiau būti piktas“,). Viskas sutelkta grakščioje ironijos ir lyrizmo samplaikoje, kuri turbūt ir yra ne kas kita, kaip naujas, subtilesnėmis formomis iš­reikštas pokario moralinių traumų ir dvasinio atsinauji­nimo siekių atspindys.

Pjesės protagonistas susiduria su maniakiška am­žiams užsirūstinusio Kaminsko neapykanta, kurią šis per­sonažas raudote išrauda kaip jame įsigėrusius degtinės ir prakaito kvapus. Andriaus akivaizdoje blaškosi savo laimės nerandantis tėvas – pasimetęs juokingas žmoge­lis. Kaip marionetės juda ir kalba instrukcijas vykdantys mokytojai. Tai aplinka, kurią reikia sudrebinti. Tai ruti­na, paveldėta iš senelio laikų, ir vienintelis dalykas, ku­ris čia patraukliai šviečia, – tai kare žuvusio dėdės Bo­leslovo kuklaus didvyriškumo relikvijos. Gerbdamas ko­votojų atminimą, Andrius rašo ir stato mokykloje heroji­nį vaidinimą, kontrastuojantį su juokingomis mokyklinės buities smulkmenomis. O svarbiausias jo žygdarbis – karvės pirkimas, kuriam pavaizduoti autorius griebėsi ne­tikėčiausių romantinių spalvų.

Epizodas miestelio turguje – tai savotiškas herojaus sapnas, refleksyvi jo vaikiškos sielos vizija. Išeiginiu kos­tiumu pasipuošęs jaunikaitis švelniai aiškina jį apsupu­sioms karvėms, kad jis negali jų pirkti, nes tarp jų nė­ra tos, kuri jam skirta. Personažą įkyriai persekioja žmogus su pavalkais – vis nori juos užmesti jaunuoliui ant kaklo. Ir staiga prie mokyklinio vandens bakelio pririšta sušvyti ta tikroji – su balta žvaigžde ant kaktos (vis­kas tartum susitikimo su mylima mergaite projekcija). Karvės pirkimą stebi iš dar kito vaikystės sapno atėjęs senelis su juodu angliškos vilnos kostiumu ir didžiuliu sieniniu laikrodžiu po pažastim (beveik kaip I. Bergmano filmuose). Kulminacijoje – stop kadras: turguje esantys žmonės staiga sustingsta netikėčiausiose pozose, o kai Andrius pajuda su savo pirkiniu, minia lyg miuzikle gie­da džiaugsmo himną karvei ir „marširuoja paskui And­rių, kol palaipsniui sugrįžta atgal prie savo buitiškų tur­gaus reikalų“.

Panaši išmoninga dvasinės ekstazės scena pasikarto­ja, kai naktį ištuštėjusiuose Šatų namuose basa ir per­šlapusi pasirodo Liuka Kaminskaitė, ir abu jaunuoliai pirmą kartą patiria suartėjimo džiaugsmą. Lauke už du­rų skamba keista Kaminsko giesmė apie „slogius ir tirš­tus chloroformo garus“, o staiga pasigirdęs būgnas dau­žosi pašėlusiu ritmu. Andriaus ausis pasiekia senelio balsas iš anapus, ir toji replika skamba kaip poetinė me­tafora:

 

SENELIS. Girdi? Kažkur čia pat... kažkur čia pat. Ar tik ne tavo dulkėtoje lentynoje, tarp tavo rašaluotų dienoraščių, apmusiju­sių tavo dėdės Boleslovo medalių ir spalvotų akmenukų?.. Kažkur čia pat... Ana, girdi... Kaip daužosi ir spurda dar gyva, Andriuk, tavo vaikystės širdis... Bum bum bum...

 

Iš purvo ir nuobodulio, žiaurumo ir susvetimėjimo pje­sės herojus kyla gražus ir tyras, nepakartojamai jaunat­viškas, tikintis gėriu, teisingumu ir meile, trokštantis vi­sada būti savimi.

Andrius Šatas, sėdėdamas kirpėjo Finkelšteino kėdė­je, atsisveikina su auksinėmis vaikystės garbanomis ir tikisi, kad netrukus jos vėl ataugs... Sį auksinės vilnos įvaizdį S. Šaltenis gražiai perkėlė ir į kitą panašios struk­tūros pjesę „Jasonas“ (1978). Čia veikia kiek vyresnis, labiau prie šiandieninių realijų priartintas, bet taip pat su pokario tikrove susijęs herojus – mitinio argonauto bendravardis. Kaip ir graikų sakmės karžygys, jis ateina teisingumo vykdyti, stoja į moralinę dvikovą prieš šiuolaikinį karalių Peliją – Jasonėliuose viešpataujantį suk­tą vaikystės bičiulį, restorano direktorių Žarėną. Jauni­kaitis, vaikų namuose išaugintas pamestinukas, pasirodo gimtajame miestelyje lyg ateivis iš kito pasaulio, visas žvilgantis didžiuliais auksinės vilnos kailiniais, kurie simbolizuoja ypatingą dvasinę galią, magiškai veikia pil­koje kasdienybėje paskendusius Jasonėlių gyventojus.

Pabrėždamas ir su lengva ironija stilizuodamas mito­loginius motyvus, dramaturgas buitiškai mūsų dienų rea­lybei suteikia fantastišką pavidalą, kuria paradoksalias situacijas ir vizijas. Vidurdienį, kai visi miestelio laikro­džiai muša dvyliktą, Jasonėlių restorane atsiranda keista moteriškė, kuri, išmetusi burnelę, pranašingai skelbia apie Jasono atėjimą ir teisingumo vykdymą. Ši moteriškė, ta­riama Jasono motina, iš senelių prieglaudos pabėgusi pusprotė, yra tartum graikiškojo padavimo paslaptingosios senutės parodija, groteskinė kopija. Pats Jasonas pasiro­do žvaigždėtą vidurnaktį, kai Žarėnas su savo giminai­čiais svilina ir darinėja kiaulę, postringaudami apie kos­mines problemas. Finaliniuose epizoduose agresyvus res­torano direktorius nuplėšia Jasono auksinę vilną, bando sunaikinti visa, kas susiję su keistuoju atvykėliu – jo paties vaikystės draugu. Kūrinio herojus, išvilktas iš spindinčių kailinių, visai apnuoginamas, parodomas kaip varganas, niekur savo namų nerandantis klajūnas (net vaikų namų direktorė nesiryžta jam duoti kokio nors darbo).

Tačiau nei ironija, nei grotesko elementai, nei pabrėžtinis pagrindinio veikėjo deheroizavimas neprislopina su mitu siejamos pasaulio atnaujinimo idėjos. Veikalo pro­tagonistas lemtingai pajudina Jasonėlių gyvenimo pa­grindus, auksinės vilnos stebuklinga galia pajuntama. Prieš Žarėno brutalumą sukyla jo žmona Rūta, ima maiš­tauti restorano direktoriaus giminaitis, dvasiškai atjaunėja buvęs vaikų prieglaudos pedagogas Matulionis. Keis­tuolis Jasonas, kadaise bulvių lauke atrastas pamestinu­kas, globoja niekad vaikų neturėjusią senutę kaip savo motiną. Jis sakosi mokąs dirbti visus darbus, visada kupinas ryžto gelbėti skęstančius. Bet didžiausia šio klajūno svajonė – auklėti vaikus taip, kad jie įgytų poeto sielą ir... boksininko kumščius – blogiui sutramdyti.

Tai poetiškas herojus poetiškos struktūros veikale, kur žemiška realybė susiduria su aukštai plevenančia svajo­ne, neužtemdomu dvasinės jėgos švytėjimu. Po ironijos skraiste čia visur jaučiame lyrizmą, stiprių jausmų ple­venimą. Žaismingose situacijose „poetinis apibendrini­mas ateina kartu su dramatiškomis herojų pastangomis apginti savo dvasinius siekius ir slapčiausius jausmus net ir tada, kai tai atrodytų nebeįmanoma“. Prozaiškas dialogas, kasdieniški žodžiai šioje pjesėje nereikalauja įprastinio buitinio ir psichologinio motyvavimo, replikose blyksi dvasinės ekstazės atšvaitai, atskiros scenos su­skamba kaip eilėraščiai:

 

RŪTA. Aš, Jasonai. Atvažiavau iš Ukmergės, o mano vaikai serga. Matyt, peršalo besikraustant. Dieve! Dieve! Aš gi išėjau tik į vaistinę, bet pagalvojau, kad niekada... niekada daugiau tavęs ne­pamatysiu... ir atvažiavau... su pirma pasitaikiusia... su kareiviais. Tau šalta, Jasonai? Kur tavo kailiniai?

JASONAS. Nunėrė Pruncė mano kailį. Nieko neliko... net griu­vėsių. Suspėjai. Šiandien mano išleistuvės. Mėsą Pruncė kepa.

RŪTA. Tu sergi, Jasonai? Nesiginčyk, tu labai karščiuoji.

JASONAS. Nei Ne, aš... gal tai tik mano siela truputį karš­čiuoja...

 

Abi S. Šaltenio pjesės artimos baladėms. Lyrizmas čia susijęs su nepaprasto nuotykio vaizdavimu, stilingai mi­tologizuotu buities piešiniu, o romantinis pradas ir he­roika pridengiami nūdieniška ironijos skraiste. Pjesėje „Škac, mirtie, visados škac!“ tikrovė pateikiama kaip pagrindinio herojaus reminiscencija, bet subjektyvumo be­veik nejaučiame – ir karvės pirkimo istorija, ir Šato tėvų šeimyninė drama, ir Andriaus santykiai su Liuką Kamins­kaite yra objektyvizuoti, aptraukti nutolusio laiko pati­na, įgiję keistoką pavidalą ir skamba lyg savotiškas ma-, žas epas. „Jasone“ kuriama dabar vykstančio veiksmo iliuzija, nėra tokio ryškaus retrospektyvumo, bet įvykiai ir personažai yra apšviesti ta pačia baladiško nepaprastumo šviesa, viskas vyksta pagal paradoksalios ir poetiškos žaismės logiką.

Inscenizuodamas Kauno dramos teatrui savo apysaką „Duokiškis“, S. Šaltenis jau ir į pavadinimą įvedė žodį „baladės“. „Duokiškio baladėse“ (1978, rež. E. Nekro­šius), kaip ir anksčiau minėtose pjesėse, yra jaunas he­rojus (Augustas), kurio pergyvenimuose ir meilėje atsi­spindi pokario metais augusios kartos pasaulėjauta. Bet jis nebeiškyla į centrinę vietą. Siame kūrinyje su vieno­du dėmesiu traktuojami daugelio žmonių likimai, mon­tuojamas panoraminis dramatiško klasių kovos laikotar­pio paveikslas. Baladiškumą čia formuoja keista skausmo ir komizmo samplaika, scenoje įgavusi tragiškesnį ir poe­tiškai didingesnį pavidalą, negu apysakoje, kur galbūt esama „per didelio susižavėjimo farso galimybėmis“.

„Duokiškio baladėse“ (tenka remtis spektaklio įspū­džiais, nes inscenizacijos tekstas nėra paskelbtas) isto­rinės ir socialinės pokario metų realijos daug kur mito­logizuojamos, šiurpo nuotaika išgaunama beveik siurrea­listiniais kontrastais, paradoksaliais lyrinių ir natūralis­tinių spalvų disonansais.

Kaip poetinė metafora plėtojamas kūrinyje akmeniu pavirtusios duonos motyvas. Jis išauga iš konkrečios de­talės (vežėjo Pulmono gabenamą miesteliui duoną pake­ly pagrobia „miškiniai“, pakeisdami kepalėlius akmeni­mis) ir virsta rūsčiu tautos likimo ir epochos dramatizmo simboliu. Sunkus akmuo pabuvoja daugelio personažų rankose. Šią naštą įsiręžę neša į istorijos verpetą įsukti žmonės, jo šaltas svoris prislegia žuvusius klasių kovoje.

Su kalėdiniu ritualu susiejamas tarp priešiškų politinių stovyklų atsidūrusio ir niekingai pasimetusio moky­tojo Spielskio tragikomiškas žlugimas. Viename iš epizo­dų įkomponuotas netgi pomirtinis Spielskio ir dėl jo kal­tės anksčiau žuvusio gimnazisto susitikimas. Personažai įžengia į sceną „tarytum kažkokio fantastiško šokio eks­tazėje, aidint trankiai maršo melodijai, kuri nuskamba kaip iššūkis, kontrastas ką tik įvykusiai dar vienai šiur­piai mirčiai“.

Netikėtas asociacijas su bibliniu Kristum autorius siekia sužadinti vaizduodamas fanatišką „miškinių“ būrio idealistą Grigaliūną. Šio paveikslo mistifikavimas ironiš­kai dramatiškas, nors neišvengta ir dirbtinumo, paviršu­tiniško šaržavimo. Gana drąsiai autorius pasielgė kont­rastingai akcentuodamas Grigaliūno ir liaudies gynėjo Pernavičiaus charakterių opozicijas, brėždamas jų figūras kaip poliariškus tautos likimo ir istorinio prieštarin­gumo simbolius.

Rašytojo teigiamas žmogaus gerumas ir dvasios tvir­tybė taip pat atskleidžiama paradoksaliu pavidalu, be did­vyriškumo pozos ir didaktinių akcentų. Tai baladė apie vienišą, ne itin pavyzdingos reputacijos moterį, kuri gelbs­ti ir glaudžia prie savo krūtinės karo mašinos sudarkytą Jonelį – Ivanovą. Šių dviejų žmonių santykiai, užsimez­gę visuotinio žiaurumo sūkuriuose, graudžiai juokingi, nukrypę nuo „normalių“ elgesio normų, primena pasakų trečiojo brolio – kvailelio motyvą. Bet tai, kas iškyla už „normalumo“ ribos, labiausiai ir domina S. Šaltenį. Angelė su iš kito krašto atklydusiu savo globotiniu yra to­kie pat šventi keistuoliai, kaip ir karvę perkantis And­rius Šatas ar kadaise pavogtų manos kruopelyčių ieškan­tis Jasonas. Visi jie atrodo realūs, nūdieniški, bet kartu turi savyje kažką archaiška. Jų pasaulėjautoje gyva pa­triarchalinė išmintis, jie asocijuojasi su liaudies sakmių! ir mitų herojais.

S. Šaltenio dramaturgija dar tik. prasideda. Ji tebėra prisišliejusi prie jo apysakų, tebesilaiko ten susiformavu­sių meninės pasaulėjautos ir stilistikos principų. Nesibo­di šis dramaturgas ir bendradarbiavimo su kitais auto­riais (su L. Jacinevičium parašytas jau minėtas miuzik­las, su S. Geda – muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, su G. Kanovičium – pjesė „Katė už durų“, Jaunimo teat­rui jo adaptuota rusų tarybinio rašytojo V. Korostyliovo drama „Pirosmani, Pirosmani...“). Daug kas gali būti siejama su kinematografine rašytojo veikla (jis parašė arba talkininkavo kitiems autoriams kuriant daugelio lie­tuviškų filmų scenarijus).

Nors ir neturėdamas „solidaus“ dramaturginio stažo, S. Šaltenis yra populiarus teatro žmogus. Jo žodis sce­noje jau gali būti vertinamas kaip ryški lietuvių drama­turgijos naujovė. Rašytojo kūriniai rampos šviesoje la­bai patrauklūs, nūdieniški, ypač artimi jaunosios žiūrovų kartos pasaulėjautai ir skoniui, atveria plačias galimy­bes režisieriams ir aktoriams ieškoti modernesnių sceni­nės išraiškos formų. Jie artimi dabartinei poetinio teatro krypčiai, bet nėra patetiški ir moralizuojantys, išsaugo gyvas realybės spalvas, jaunatvišką išmonę ir žaismingu­mą, sujungia skausmą ir linksmybę, imponuoja netikėtu­mu, atspindžių įvairove, užtekstinėmis asociacijomis. Ele­gantiškai suderindamas lyrizmą ir ironiją, buitiškumą ir mitologizuotą viziją, psichologinį charakterio tikrovišku­mą ir simbolinį paveikslo daugiareikšmiškumą, S. Šalte­nis prabilo mūsų dramaturgijoje naujos rašytojų kartos balsu, kuris jau toli girdimas ir už respublikos ribų.

 

Jonas Lankutis. Lietuvių tarybinė dramaturgija. V.: Vaga, 1983.

 

S. Šaltenio Jasonas Valst. jaunimo teatre, 1978 m.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1