O. Vacietis, J. Ruokpelnis ir A. Čakas. Tryliktuoju (ir jau antrąkart) Ojaro Vaciečio literatūros premijos laureatu tapo poetas, eseistas Janis Ruokpelnis. Šis apdovanojimas latvių kūrėjui skirtas už aštuntą lyrikos knygą „Post factum“, kurią sudaro XX a. pabaigoje rašyti eilėraščiai. J. Ruokpelnio poezijos rinkiniai išversti į anglų, prancūzų, italų, rusų kalbas. 2005 m. jo „Lyriką“, kurią 2000 m. apdovanojo Baltijos Asamblėja, į lietuvių kalbą išvertė Vladas Braziūnas.
O. Vaciečio premija teikiama nuo 1984 m. už poeziją ir jos vertimus pasaulyje. Nuo 2003 m. kiekvieną rudenį šį literatūrinį apdovanojimą skiria Carnikavos savivaldybė (jos Sigulių kapinėse palaidotas O. Vacietis) kartu su O. Vaciečio muziejumi.
2015-ųjų Aleksandro Čako premija skirta menininkui Aivarui Vilipsonui už A. Čako kūrybos populiarinimą. Pirmoji premija įteikta 2001-aisiais – per poeto gimimo šimtąsias metines. Šiuo apdovanojimu įvertinti latvių poetai Janis Ruokpelnis ir Uldis Bėrzinis, rašytojai Zigmundas Skujinis, Valdis Rumniekas ir Andrėjus Migla.
Goncourt’ų premija. Barselonoje gyvenantis prancūzų rašytojas Mathiasas Enard’as, arabų ir persų kalbų žinovas, Rytų ir Vakarų kultūrinių ryšių istorijai paskyrė knygą „Kompasas“ („Boussole“) ir pelnė garbingiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Goncourt’ų premiją. Beje, 2008 m. M. Enard’as buvo apdovanotas „Gruodžio premija“ (prancūzai ją vadina Antigoncourt’ų premija) už romaną frazę, kurios ilgis – penki šimtai puslapių.
Vertina amerikiečiai. Niujorke paskelbti Nacionalinių knygos apdovanojimų laureatai. Geriausia metų grožine knyga pripažintas Adamo Johnsono apsakymų rinkinys „Likimas šypsosi“ („Fortune Smiles“); šio autoriaus knyga apie Šiaurės Korėją įvertinta Pulitzerio premija. Negrožinės knygos nominacijoje apdovanojimą pelnė Ta-Nehisi Coateso pasakojimas „Tarp pasaulio ir manęs“ („Between the World and Me“), poezijos – Robin Coste Lewis debiutinis rinkinys „Juodosios Veneros kelionė“ („Voyage of the Sable Venus“), jaunimo literatūros – Nealo Shustermano „Čalendžerio gelmė“ („Challenger Deep“) .
„Planeta“. Didžiausiai ispanakalbio pasaulio premijai „Planeta“ buvo pasiūlyti keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši romanai. 2015-ųjų „Planeta“ (601 tūkst. eurų prizas) Barselonoje skirta Alicijai Giménez Bartlett už naujausią romaną „Nuogi vyrai“ („Hombres desnudos“), kuriame nagrinėjama vyrų prostitucijos problematika. Iki šiolei A. G. Bartlett buvo žinoma kaip kriminalinių romanų „Mirties apeigos“ („Ritos de muerte“ ), „Tamsos pasiuntiniai“ („Mensajeros de la oscuridad“) autorė.
Roland’o Barthes’o šimtmetis. Praėjusių metų lapkritį pasaulis, minėdamas prancūzų filosofo, kultūrologo ir semiotiko Roland’o Barthes’o (1915–1980) gimimo šimtmetį, aktualizavo šio kūrėjo intelektinį palikimą. Ši išskirtinė struktūralizmo ir poststruktūralizmo figūra ieškojo mitų struktūros kasdienybės kultūroje (esė rinkinys „Mitologijos“, 1957), aiškino fotografijos fenomeną („Camera lucida: pastabos apie fotografiją“, 1979), tvirtino, „kad nėra teksto be laiko žymės“ („Teksto malonumas“, 1975), analizavo autoriaus sąvoką kaip primestinę projekciją (garsioji esė „Autoriaus mirtis“, 1968), apmąstė japoniškus įspūdžius („Ženklų imperija“, 1970). Lietuvių skaitytojui R. Barthes’as pažįstamas iš knygų „Teksto malonumas“ ir „Camera lucida: pastabos apie fotografiją“.
Seksas „Dingusiųjų sąraše“. Nuo 1993-iųjų žurnalas „The Literary Review“ „pagerbia“ rašytoją už pačią blogiausią sekso scenos aprašymą. Šiemet ši „garbė“ skirta grupės „The Smiths“ vokalistui Morrisey už sekso sceną romane „Dingusiųjų sąrašas“ („List of the Lost“).
Kasmet po kriminalinį romaną. Pasirašydama Roberto Galbraitho slapyvardžiu (jau išslaptintu), britų rašytoja J. K. Rowling kuria detektyvinių romanų seriją, kuri, pasak jos, turėtų pranokti garsiąją fantastinių knygų jaunimui seriją „Haris Poteris“. Recenzentai teigiamai vertina jos naujųjų kūrinių patrauklų, intriguojantį pasakojimą, turtingą žodyną, pinklių istorijų sprendimą klasikine laiko patikrinta dedukcija. Per pastaruosius trejus metus J. K. Rowling išleido tris romanus apie privatų detektyvą Kormoraną Straiką: „Gegutės šauksmas“ (jau išverstas į lietuvių kalbą), „Šilkverpių vikšras“ ir „Blogio karjera“. Jei pirmuosiuose dviejuose romanuose privatus detektyvas veikia kaip karinis tardytojas, tai trečiajame rašytoja pakeičia jo veiklą, norėdama įsitikinti, kas nutinka žmogui grįžus iš armijos.
Parengė Arvydas Valionis
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 m. Nr. 1 (sausis)
