ALGIRDAS VERBA. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis spaudos lanka ir Kauno meno kūrėjų asociacija, 2015. – 71 p.

 

Paėmiau į rankas Algirdo Verbos eilėraščių rinktinę po Verbų sekmadienio. Toks atsitiktinumas paskatino atidžiau įsiskaityti į poeto kūrybą, kuri šiaip man nebuvo labai artima, nors su pačiu poetu tekdavo susitikti. Prasilenkdavome lyg skirtingos salos garsiajame bohemos „Suokalbyje“. Buvo gyva legenda, emocingas, nuoširdus, visų gerbiamas ir mylimas. Matyt vienas iš jo dvasios draugų buvo ir rinktinės sudarytojas Gasparas Aleksa, papildęs knygų seriją „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ poeto eilėraščiais, parašytais maždaug 1972–1996 metais.
Pirma, kas matyti labai aiškiai, – A. Verbos eilėraštis kabinasi į tėviškės žemę, joje ieško įkvėpimo poetiniam žodžiui ir atramos žmogaus egzistencijai. Toks besąlygiškas etnocentrizmas – jo kartos bruožas, kuris šių dienų skaitytojų akyse kiek niveliuoja buvusio laiko poeziją, manyčiau, kartais ir atgraso nuo jos, kadangi tokie eilėraščiai pirmiausia pateikiami kaip pasaulėžiūra, turinti aiškius etinius pamatus, išankstines vertybines nuostatas. Gimtinė A. Verbos poezijoje yra apibrėžtas ontologinis matmuo, fundamentalių vertybių laukas, iš kurio neišeinama.
Suprantama, kad aštuntajame dešimtmetyje tokia poezija dar neatrodė etnografiškai dekoratyvi, deklaratyvi, bet šiandien tokiose deklaracijose pasigestume žmogiško natūralumo, ji etnografiškai angažuota: „Užsikabinsiu sau ant kaklo sėtuvę / Ir eisiu eisiu basas aš per Lietuvą“ (p. 7). Tai parašyta 1972 m., kurie mums reikšmingi Romo Kalantos tragiškuoju veiksmu. Todėl autentiškai skaityti A. Verbos poeziją, suvokti ją be to laiko konteksto yra sunkoka, kadangi joje trūksta individualaus žmogiškojo matmens – subjektas tiesiog suliejamas su gimtinės laukais ir tik per juos ir juose atrodo gražus ir prasmingas, visų pirma – pats sau.
Sovietmečio epochos menininkams buvo būdinga idėjinė eklektika, pasaulėžiūros nenuoseklumas. Tokios prasmių kontaminacijos matyti ir A. Verbos eilėraštyje: gamtos religijos panteistinės nuostatos pinamos su krikščioniškąja sakraline retorika, dvasinis būties matmuo tapatinamas su kraujo atmintimi:

 

Sveika, smagi pagoniška žegnone,
Palaiminusi pamiškes, malonės
Pilnoji: tėviškė, daina į žmones,
Pastogė, kraujo amžina kelionė.

                                                     („Sėja tėviškėj“, p. 7)

 

Kelionės motyvas, kuriam agrarinė kultūra yra alergiška, čia reiškia ne progresuojantį dvasios judėjimą, bet gyvybės cikliškumą, tarsi nemirtingumą. Tokiame globojančios gyvybės rato judėjime net ir mirtis neatrodo baisi, su ja galima bičiuliautis. Taip eilėraštyje išnyra siurrealistiškai įprasminto etnografiškumo žaismė, neturinti gelmių metafizikai būdingo siaubo požymių: „Staiga į veidą iš smilties baltos / Žemaičio kaukolė nusikvatos“ (p. 7).
Tačiau šis lietuviškas A. Verbos pasaulis neištirpsta gamtos ir mito pasauliuose, istorinio laiko poveikis suteikia jam tragizmo, iškelia tautos išlikimo klausimą, o individui užduoda rūstų moralinį imperatyvą – būti čia, budėti, pajusti savo tautos būtį iki pat gelmės: „Dar pastovėkim čia / Po atmintim rūsčia, / Rankas nuleidę / Lig žemės pelenų, / Lig jūrų gelmenų, / Lig brolių veido“ („Tylos minutė“, p. 9). Tokia moralinė laikysena yra ne šiaip individualus žmogiškas apsisprendimas, A. Verbos moralinis patosas taip pat atremtas į būties sandarą, ir žmogaus buvimas laiko pabaigoje įvertinamas kosminės tėviškės matmenimis, ir apokaliptiškai, individualaus laiko pabaigoje. Klastos pasaulyje teisingas orientyras yra tėvo balsas, o teisinga žmogaus vieta yra apibrėžta žemės darbais, tik per juos žmogui atsiveria aukščiausio teisingumo instancija: „Ėjau pro aukso žiburių klastas / Į tėvo balsą aš, – šviesuolis tas, / Kas tėviškės dangaus žvaigždžių teisyną / Vagoj sukniubdamas pažino“ (p. 11).
Teisingos, ontologiškai įprasmintos moralinės nuostatos ne tik įpareigoja per eilėraštį bylojantį teisuolį, bet ir suteikia jam narčios jėgos, prasmingo pykčio, eilėraščiuose išreiškiamo ezopine kalba. Neramaus žirgo motyvu poetas įsakmiai neigia vergišką egzistenciją, kolektyvinį konformizmą, liepia žūtbūtinai priešintis išoriško pasaulio primestam blogiui: „Pajusk, kaip akimirksniu kraujas užverda / Ir kaustyta kaista narti prigimtis. / Už šilumą tvartų, už meilųjį vardą / Dantis čiupinėjusiems – žiebk į dantis“ („Arklys audroj“, p. 12). Šis eilėraštis parašytas 1980 m., kai švelnių užuominų apie gimtųjų namų gėrį ir gimtosios kalbos grožį laikas baigėsi, kai visuomenė darėsi nerami, nervinga, o poetinė nuojauta buvo įelektrinta permainų lūkesčių, todėl kaimiškąjį lietuviško eilėraščio lyrizmą vis dažniau pertraukdavo avangardistinio žodžio kirtis. Spontaniškai išrėkiamos užuominos apie tremiamos ir žudomos tautos kančias, apie braškančius vagonus, apie kraujo spalvą, kuri yra „Tarsi daržely – tarp aguonų“ (p. 13). Toks A. Verbos eilėraštis laisvinasi iš mylinčio Justino Marcinkevičiaus žodžio, jungiančio etnines ir humanistines vertybes, ir darosi artimas Antano Miškinio „Psalmių“ ekspresyviam martirologinio patoso eilėraščiui.
Ankstyvųjų eilėraščių žodynas yra tradicinis, kaip ir tiesų išsakymas tradicinėmis eilėdaros formomis. Dominuoja gamtos ir kosminės erdvės motyvai, eilėraštyje atsispindi artojo buities peizažas, kurį paįvairina liaudiška bažnytinė leksika. Eilėraščio intonacijos ryžtingos, bet maždaug nuo 1984 m. pasigirsta nuovargio ir rezignacijos gaidelės: „į šventę įsimetė kandys“, „Nebenoriu medaus. Mūsų pievos apkarto.“ Neviltis, beprasmybės jausmas dangstomas skaudoka ironija, sarkazmu: „O žadėtąjį auksą man kraukit į karstą, / Kad sudėtų velniai man dantis auksinius...“ (p. 16). Vis daugiau tekste randasi technologinių motyvų, kurie nurodo tautinės kultūros degradaciją, kaimiškosios vertybių sistemos nykimą. Į poetinį gamtinį pasaulėvaizdį įsiveržia gyvybę žudantys elementai: mazutas, tepalai, karbamidas...
Savo avangardistinės ekspresijos eilėraščiu poetas liudija lietuviškojo gyvenimo eroziją. Poeto balsas darosi neramus, eilėraščio sintaksė trūkčioja lyg būtų spazmuota, subjektas primena Lietuvos laukuose besiblaškantį paukštį, kuris, anot Juozo Apučio metaforos, neberanda protėvių kelių. Tai gimtinės praradimo nuojauta, kai žmogiškieji namai suvokiami kaip išnykę laike, sudegę ir sudeginti istorinių permainų, jie likę tik amžinybėje kaip vizija. Antai gražus posmas ta tema:

 

Peleną pašauk. Ir iš erdvės
Stebuklingas namas atsivers.
Ten sau motina bažnyčion rėdos –
Amžinybės sėkla, mirksnio žiedas...

                                                              („Kelias pas motiną“, p. 18)

 

Dramatiška jausena: žmogiškoji būtis brandinama amžinybės, o jos egzistencija, jos žydėjimas – tik mirksnis. Tokia čia brėžiama metafizinės reikšmės asimetrija, liudijanti kažkokią būties katastrofą, kurią žmogus jaučia nuolatos vykstančią aplinkui, bet kurios jis nepajėgia suprasti.
Ilgainiui A. Verbos rinktinė ima varginti savo monotonija, tuo nepakeičiamu moralizuojančiu tonu, nes kenčiančio teisuolio pozicija poetui atrodo esanti vienintelė galima. Regis, kad eilėraštis rašomas tik iš moralinės pareigos, bet užtat rašomas atkakliai darbščiai, kaip individualios egzistencijos pateisinimas ir tribūno statuso gynimas. Jeigu poetinis žodis neprasiveržia ugningu spontanišku mostu, jis vis tiek būna priverstas atsirasti – yra išprotaujamas, sukonstruojamas, jį nukala žemaitiškai užsispyrusi poetinė valia. Antai, kaip imperatyvus klausimas apie moralinius gyvenimo matmenis: „Kas žemėje badą išrado / Kas krosnis pakurs ledines? / Aš – žvaigždė Kronštato ledo: / Koks ūgis jūsų ugnies?“ („Ugnies ūgis“, p. 29). Neabejotinai pirmoji eilutė gimsta dar iš natūralaus poetinio įkvėpimo, kaip efektinga instrumentuotė (badą išrado), antroji konstruojama semantinės opozicijos principu, išgaunamas oksimorono efektas (ledinės krosnys), bet posmo semantika kuriama sunkiasvore, išprotauta moraline metafora – ugnies ūgis. Gal originalu, bet nenatūralu.
Naujųjų laikų dvelksmas Lietuvoje poetui sukelia netikrumą, ryškiai matomas pasaulio susidvejinimas, susipriešinimas, dėl ko kaltas yra žmogaus pradėtas technologinis pasaulio perkūrimas, turintis pasibaigti paties žmogaus pralaimėjimu: „Mintis, supjudžius geležį ir medį, / Ir pačią ranką pergyvens“ (p. 36). Susipriešinęs, susidvejinęs yra ir pats žmogus, įsikibęs į du pasaulius – gimtąjį, archajinį gyvybės versmės ir į naująjį galių pasaulį: „Kažin, ar susitiks dvi mano rankos, / Neliko audroje sparnų darnos, / Viena – dar svirtį šulinio palenkus, / Ir neatplėšt nuo geležies – antros“ (p. 37). Lieka tik skausmingas klausimu išsakytas troškimas, pirmapradžio gamtinio rojaus ilgesys: „Ar dar yra pasaulyje giria, / Ar pieva, ar virš jos balta plaštakė, / Kurioj, sakyk, ar ties kuria / Besusitiktų iškankintos akys?“ (p. 37).
Civilizacijų ir vertybių konfliktas (dvipatystė) baigiasi žmogaus desperacija, prasmės ir vilties praradimu: „Aš kroviau mintį prie minties – korys / Toks tuščias, apgailėtinas toks vėjuos“ (p. 37). Tokioje situacijoje subjektą ištinka frustracija, visos vertybių opozicijos netenka reikšmės, niekas nebeverta įvardijimo, įkėlimo į sąmonę: „Nebenoriu veidų, nebenoriu vardų – / Man tas pats, ką mylėt – ar mergaitę, ar senę...“ (p. 38). Nes visa, kas atrodė kaip laimėta, dabar atrodo tik atsitiktinai pasitaikęs kito pralaimėjimas, praradimas: „Mes gyvenam seniai nugyventus metus / Ir tą vieną rūdijantį durų raktą... / Vien tik lašas skaudus,vien tik lašas skaudus – / Tas atrado, kas pamestą rado...“ (p. 38). Tokia rezignacija atrodo stipri ir poetiškai autentiška, ja pasiekiamas aukštas egotistinės lyrikos sublimacijos laipsnis. Ir ne vienoje vietoje subjekto nuoskauda prasiveržia įspūdingomis aforistiškomis eilutėmis, ypač ten, kur būties erozija jau ne deklaruojama kaip tautos likimas, o patiriama individualiai, asmeniškai, kai egzistencija suvokiama tarsi sunki pareiga be jokios laimės ir prasmės: „Gyvenimas tavo – merga su vaiku...“ (p. 32). Aforistiškai išreiškiama ir skausminga ironija: „Tariu aš poetams ir senmergėms ačiū, / Kad žemėj lig šiolei pražysta paparčiai“ (p. 32).
Ir štai, beveik nuo devintojo dešimtmečio pabaigos A. Verbos poezijoje prasideda „ryšulių Lietuva“, gyvenanti tragiškame Černobylio katastrofos šešėlyje, kuris skaudžiai palietė ir poeto gyvenimą. Išaušta „Bastardų diena“, kai menkystos ir turgaus žmonės užplūsta gatves, kai neregėta pinigo galia suriša žmones naujos, blizgančios vergovės pančiais:

 

Ryšuliai, ryšuliai, ryšuliai,
Ak, sausakimšos stotys ir aerouostai...
Kaip aukštai tu ant tų ryšulių iškilai
Ir slapta – lyg valdovas į sostą.

Kiek yra Lietuvoj Lietuvos?


Tualetų architektūra, girtos muitinės...
Kūdikėliui išauga ragai ant galvos
Nuo spalvoto importinio mutinio

 

<...>

 

Jau ir meilę ne meile – ryšiu vadinu,
Pats, vienišiau, ieškojai lyg kryžiaus to ryšio,
Kad kliedėtum ant jo tiek naktų ir dienų,
Tai ne kraujo ryšys, tai kraujagyslės plyšę...

                                                                           (p. 56)

 

Nepriklausoma Lietuva poetui visų pirma yra plėšraus kapitalizmo laikas, kuris žemės žmogui visiškai svetimas ir neteikia jokios vilties. Žemdirbiui poetui tai pati tikriausia apokalipsės pradžia, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykis asmeninio sielvarto horizonte niekaip nefigūruoja. Atrodo, kad su šiuo įvykiu tauta yra tiesiog dar kartą apvogta, apiplėšta, išdavusi Pilėnų idealus. Regis, Lietuvos gyvenimas visuomet prasmingas tik kančioje. Kančios būsena mums tarsi turi būti prigimta, vienintelė morališkai tikra. „Ne nuo bado mus, Viešpatie, sergėk, bet, bade, / Nuo gyvenimo sergėk mus sielos bade. / Tirpsta Katedroje ašaros žvakė, gyvatė / Įvyniota į vatą auliniam bate. // O iš vikšrų neūžaugos riteriai ritas, / Aptaškydami seilių nuodais“ („Rugsėjo 28-oji“, p. 52, parašyta 1989 m.). Ką ir pridursi – labai stipru, ir poetiniu, ir tiesos sakymo požiūriu, tokios eilutės neturi būti pamirštos.
A. Verba – tikrai stiprus poetas, kurio neverta atiduoti užmarščiai. Ir vis dėlto išlieka klausimas: kaip jo neabejotinai stiprų meninį žodį vertins dabarties žmogus? Kaip galima apmąstyti A. Verbos poeziją kaip kultūrinį reiškinį mūsų dvasios istorijoje?
Manyčiau, kad A. Verba yra poetas, gimęs sielvartauti. Tai tarsi jo natūrali poetinė ir žmogiška būsena. O sielvartavimui sovietinė epocha buvo itin palanki. Tada tikrai buvo dėl ko liūdėti ir rypauti. Menininkus nuo visiško beviltiškumo tuomet saugojo ankstesnių kūrėjų įtvirtintas poetizuotas kaimo pasaulėvaizdis, mitologizuota gamta. Bet ta gamtos pajauta A. Verbos eilėraštyje nėra tokia stipri kaip, tarkim, Marcelijaus Martinaičio antropocentrinis būties laukas, ar kaip mitologinis, magiškas Sigito Gedos gaivalas, kosmosas. A. Verbos žmogus jau lyg atitolęs nuo agrarinio pasaulio, jis kiek modernesnis, todėl to žmogaus negaivina nei žemės magija, nei žemdirbio moralinė šviesa, nei kasdieniškų darbų grožis. Savo pasaulėvaizdį A. Verba daugiau kuria žodyje, poetinėje kalboje, lyg išskaito jį iš knygų, o ne perima iš tikrovės. Todėl jo kaimiškoji būtis kiek stereotipiška, tautos gyvenimo ir gamtos pasaulio metaforos – konvencionalios.
Kita vertus, poeto kūryboje neišryškėja ir individuali žmogaus esmė, jo subjektas neturi asmens substancijos, autentiškos savasties, kuri išsiskleistų su visomis aistromis, svajonėmis, geismais ir pan. Jo poezijoje nėra meilės, jausmo, jaučiamas slėpimasis nuo autentiškų asmenybinių santykių bėgant į poetinės retorikos lankas, kuriose jau galima deklaruoti beprasmybės nuotaikas, kylančias, matyt, iš vienišumo. Todėl paradoksalu, kad net Maironio žmogus yra daug ryškesnis, nuoširdesnis, unikalesnis, taigi ir modernesnis nei A. Verbos neapibrėžtas lietuviškasis subjektas. Gal tai sovietmečio reliktas – nuasmeninimas, savasties slėpimas? Valstietiškas kolektyvizmas, bendruomeniškumas?
Tad A. Verbos žmogus lieka sielvartauti savotiškoje tuštumoje, vertybių vakuume, net pats save suvokdamas kaip egzistencijos šešėlį, kaip jausmą be substancijos. Toks egzistencijos šaltis, įsikalbėtas vienišumas bei susikurta kančia darosi tarsi prigimtinė būsena, kurios keisti nebegalima, nes be jų nebeliktų ir taip padrikusių asmenybės kontūrų. Kančios savasties saugojimas pasireiškia totaliniu pasaulio neigimu, ir tik tuo neigimu palaikoma poetinė ir visokia kitokia gyvastis bei savastis. Todėl net po viltingų Lietuvos permainų poetas tautos gyvenime nemato jokios šviesos, nes ir nenori jos matyti, o selektyvi sąmonė visur ieško tik apokaliptinės tamsos ženklų. Taigi kai neigimo ir sielvartavimo būsena per daugelį metų darosi įprasta, kintantis pasaulis žmogui kelia labai daug baimių, ir tada geriau, kad toks pasaulis prasmegtų skradžiai žemę ir netemdytų šventos Pilėnų ar Romo Kalantos aukos.
A. Verba yra ypatingos vertės vardas jo bendraamžiams, draugams, literatūros istorikams, bet naujosios literatūros kontekste jo poezija gali atrodyti kaip anachronizmas. Naujojo pasaulio sveikų instinktų žmogui bus nesuprantamas jo skundas – kaip žmogaus, negebėjusio išreikšti savęs gyvenime, ir dėl kurio niekas nesijaus nei kaltas, nei pernelyg sujaudintas. Empatišką santykį su jo eilėraščiu susikurti bus sunkoka. Poetas gali būti suvoktas kaip epochos auka, kaip ir daugelis kitų tos kartos žmonių.
Taip, Algirdas Verba plaka Lietuvą, bet daug kas to plakimo nesupras.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 5-6 (gegužė-birželis)

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1