Pasismerkimas pasmerktumui yra pašaukimas.
Petras Dirgėla

 

Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) mirties metinių, pasirodė originali pokalbių su juo knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“[1]. Paskutiniaisiais gyvenimo metais, kai jau nebebuvo jėgų ir galimybės pačiam ką nors fiksuoti ar komentuoti, rašytoją nuo 2014 m. kovo iki rugpjūčio lankė ir pokalbius įrašė jaunas, dabar jau doktorantūroje Kembridže antikinę filosofiją studijuojantis pašnekovas Vilius Bartninkas, kuris po bendravimo vėliau parašė du profesionalius istorinę rašytojo epiką analizuojančius straipsnius. P. Dirgėla kaip tik ir ilgėjosi bendravimo su „rimtos“ profesijos atstovu, tad puiku, kad šalia atsirado imlus, supratingas, geopolitinius klausimus išmanantis ir literatūra besidomintis žmogus, santūriai, lakoniškai kalbinęs ir prasmingai sutvarkęs padarytus įrašus (išdėstęs juos ne pagal kalbėjimosi datas, bet pagal temas, taip sukurdamas vientisesnę knygos struktūrą). V. Bartninko „Įžangos žodyje“ rasime papasakotas knygos atsiradimo aplinkybes ir motyvaciją, kodėl ji galėtų būti svarbi jauniems žmonėms ir visiems, kam aktuali „Lietuvos idėja“, tad šių dalykų nebeeksplikuosiu. Man labiau rūpi, prie kokių pamatinių P. Dirgėlos kūrybos momentų grąžina ši nestandartinė, savaip jauki, bet neišvengiamai polemiška kūrėjo monologų seka.
Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos rašytojas sąmoningai užsiėmė Lietuvos praeities studijomis, nes sovietiniais laikais buvo svarbu teigti, jog Lietuvos valstybė niekada nebuvo prarasta, tik ne kartą okupuota, o tam reikėjo gilintis į pašaknes ir „pradžių pradžias“, operuoti tektoniniais istorijos lūžiais. (Tokie mastai ir mostai nebebūdingi gana egocentriškai, ne itin plačių horizontų dabarties literatūrai.) Bet man atrodo, kad rimtas istorinis interesas atsirado dar gerokai anksčiau, nuo apysakos „Šventosios uostas“ (1971), ir žiedinės kompozicijos būdu užsibaigė paskutinėje „Karalystės“ epo dalyje-užsklandoje „Balkonas“. Čia 2000-aisiais užsidaro ir viso didžiojo epo siužetas, o tas pats herojus Simonas Grygas vaizduojamas kaip nuėjęs gausių išbandymų kelią – nuo viltingo „šviesiaeivio“ ankstyvojoje apysakoje iki depresyvios būsenos, „praradusio orientaciją“, nebenorinčio kurti, bet globalaus pasaulio situaciją intensyviai reflektuojančio rašytojo (su atpažįstamais autobiografiniais obertonais).
Naujoje pokalbių knygoje nėra beveik nieko, ko per kelis pažinties dešimtmečius nebūčiau girdėjusi iš paties P. Dirgėlos ar išskaičiusi iš jo romanų, novelių, esė ar straipsnių. Viskas knygose yra, bet dažniausiai užšifruotu būdu. Pasišnekėjimai su jaunu žmogumi apie Karalystę kūryboje išskleistas idėjas gražiai patvirtina ir įtvirtina. Milžinišką „Karalystės“ epo užmojį ir architektoniką perpratau tikrai sunkiai, kad ir kaip atidžiai romanus skaičiau dar mašinraščių pavidalu. Kartą nušvitimas plykstelėjo vienu ypu kaip estetinis dūris (vadinamoji „estezė“), kai rašytojas man parodė savo paties nupieštą LAIVO modelį, atitinkantį mitinį pasaulio medį ir jūrinės valstybės konceptą. Žvelgdama į piešinį, pamačiau raiškiai vizualizuotą viso epo struktūrą, permaniau šio titaniško opuso universalumą, žodinės „simfonijos“ sudėtingumą – kaip tūkstančius metų, šimtus personažų bei galybę siužeto linijų aprėpianti rašytojo kūrybinė sąmonė jautėsi nuolatinėje kovinėje įtampoje: „Tarsi rengtumei olimpines žaidynes, būdamas visų rungčių kiekvienu žaidėju“ (p. 37). Piešinyje susikerta dvi koordinačių ašys (vertikalioji žymi laiką – įvairias Baltijos jūros stadijas per dešimt tūkstančių metų, o horizontalioji – objektus ir įvykius erdvėje); Laivo dugnas remiasi į Ledynmečio ežerą, herojai tuneliais, koridoriais, slaptais takais gali prasiskverbti kokius 5000 metų žemyn / gilyn ir atranda ten senovės klodus; Laivo triume – kita Karalystė, o denyje – Katedra, varpinė, aplink – gimtieji Dievažėnai, naftos terminalas, akla geležinkelio atšaka, įvairios akcinės bendrovės bei daugybė kitų atributų – santvarkos mainymosi dabartis. Viršūnėje – vėtrungė, besisukiojanti tarp Mazarinio klano (Vakarai) ir Bezobralovo (Rytai). Piešinys yra „Vilties pilnųjų“ tomo 393 puslapyje ir gali skaitytojui tapti patikimu kompasu leidžiantis į epo „džiungles“. 2003 m. pavyko rašytoją įkalbėti, kad šį piešinį dėtų į knygą, o serijos dailininkas Romas Orantas mielai sutiko.
Skaitydama V. Bartninko inicijuotus pokalbius (minimalistiniai jo klausimai švelniai formavo atsakymų vektorius), bandžiau susisteminti, kas pačiam rašytojui buvo svarbiausia, drauge prisimindama, kokius motyvus artimai bendraujant jis akcentuodavo kaip pamatines kūrėjo nuostatas, ir iškristalizavau tokių esminių žodžių (ar tezių) dešimtuką.


1. R a š y m a i  i r  r a š i n ė j i m a i. Paskutiniuoju dešimtmečiu skyrė rimtą rašymą nuo lengvesnių rašinėjimų, ir rašymu laikė tik „Karalystę“ – keturių stambių tomų, keturiolikos knygų ciklą. Kartais kaip pasiruošimą esminiam rašymui rimčiau vertino ir ankstesnius savo istorinius romanus, sudarančius Baltijos epą: „Kūlgrinda“, „Anciliaus ežeras“, „Joldijos jūra“ (2 t.). Pokalbyje užsiminęs apie plačiai nuskambėjusį „Šalavijų kalną“, Maskvoje pakiliai reprezentuotą ir dideliais tiražais išleistą lietuviškai, rusiškai, slovakiškai, pavadina jį tik „romanėliu“ – priskiria rašinėjimams, kaip ir paskutinius kūrinius po „Karalystės“ („Arklių romansai“, novelių rinkinys „Jauno faraono vynuogynuose“, „Metuose“ publikuota „Marija Lupu, mergaitė našlė“). Jų nelaikė fundamentaliais. Tik „Karalystės“ rašymas buvo ir misija, ir pareiga, ir apsėdimas.


2. K ū r i n i o  ž a n r a s – e p a s. Primindamas, kad lietuviai neturi savo nacionalinio epo, ir 1997 metų kovą Rašytojų klubo salėje pristatydamas pirmą „Karalystės“ tomą, P. Dirgėla kalbėjo:

Apsaugok Viešpatie, neturėjau ir aš jokių užmačių ar įgeidžių nacionalinį epą parašyti. Todėl žanrą apibūdinau dar dviem žodžiais: ŽEMĖS KELEIVIŲ. Žemės keleivių epas. Ne koks nors nacionalinis, auksinis ar sidabrinis, o tik šiaip – žemės keleivių, gali sakyti ir kitaip: ubagų ir ponų, paklydėlių ir teisuolių, pasileidėlių ir dorovingųjų, kieno nori.
Žemės keleivių sąvoką pasirinkau tik todėl, kad ji tinka visais atvejais.
Taigi: žanras – epas, tai yra didelės istorinės ir mitologinės tematikos kūrinys[3].

 

3. J ū r i n ė s  v a l s t y b ė s  a p m ą s t y m a s. Daugelis romanų gavo antraštes pagal geografų duotus jūros stadijų vardus (Ledyninis ežeras, Anciliaus ežeras, Joldija, Litorina). Tėvų kieme Endriejave galbūt tyvuliavo Baltijos pirmtakė, ir Kapstato ežeras pašonėje tikriausiai yra priešistorinė jūros liekana. Nors dabar jūra atsitraukusi per keliasdešimt kilometrų nuo tėviškės, ledynų sąnašos lėmė dirvožemio tipų įvairovę – mokslininkai sako, kad morena čia itin sujaukta, ir tai kaitino vaizduotę. Jūros artumas, gimtasis Klaipėdos kraštas anksti nubrėžė interesų kryptis. Jau nuo „Šventosios uosto“ rašytojas ėmė kelti jūrinės valstybės problemą (tuomet kalbos apie uosto atstatymą atrodė tokios vizionieriškos, kad galėjo žadinti tik juoką, o dabar tai laikoma realia perspektyva).
Anot Alfredo Bumblausko, jūros valstybe galima vadinti tą, kuri pagal jūros dimensiją formuoja savo politiką. To Lietuvoje niekada nėra buvę, nebent pastaruoju dešimtmečiu Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis tampa reikšmingas. P. Dirgėla ir bando pasiaiškinti, kodėl gyvendami taip arti jūros lietuviai jos tarsi nematė, nesiilgėjo, save pozicionavo kaip žemdirbių tautą. „Kūlgrindos“ pagrindinis veikėjas Stanislovas Būga XV a. kovoja už jūros reikšmę valstybei, nes supranta jos teikiamas galimybes, bet finale nuskęsta, nes nemoka plaukti. Metafora esminė. Ne tik politinės aplinkybės nebuvo palankios atverti jūros kelią – Lietuva nebūtų galėjusi konkuruoti su išsivysčiusiais uostais, neturėjo laivyno, paklausių prekių, kas buvo jūrinių valstybių klestėjimo prerogatyva. Negana to – ne veidu į jūrą, o nugara į ledynus lietuviai stovėjo, buvo įsitikinęs P. Dirgėla, nes įsikūrė čia tirpstant ledynams, o priešai ateidavo daugiausia iš rytų, ir reikėdavo atlaikyti atsiritančias jų bangas. Jūra buvo teorinė galimybė įsitvirtinti Baltijos šiaurėje. P. Dirgėlos geopolitines strategijas konceptualiai komentuodamas išsamiame straipsnyje „Lietuviai neplaukia į jūrą“, V. Bartninkas romanuose išplėtotas jūros-pelkės-kūlgrindos metaforas aiškina kaip neįgyvendintos produktyvesnės užsienio politikos šansą:

Kūlgrinda yra siejama su konservatyvia stovėsena, išbandytų metodų laikymusi, baime peržengti nubrėžtas ribas, keliu, kuriuo nelaimės atveju pasitraukiama iš viešumos į slaptumą, kurioje susitelkiama į save. Jūra yra siejama su novatoriškumu, ekscentriškumu, plėtra ir kultūriniu atsinaujinimu. Tai – vartai į Vakarus, tiesioginio kontakto su su pažangesnėmis šalimis galimybė[4].

 

4. V a l s t y b ė s  p i r m e n y b ė  p r i e š  t ė v i š k ę,  t ė v y n ę. Labai svarbus yra pasakymas aptariamos knygos p. 76: „Man buvo svarbiau valstybė nei literatūra.“ P. Dirgėla yra daugelį kartų viešai motyvavęs savo nuostatą imtis istorinės tematikos: juk XIX amžiuje, kai mūsų proza tebuvo pradmenų fazėje, o kraštas neturėjo valstybinio savarankiškumo, lietuviai negalėjo parašyti savo istorinių romanų, tad reikia atidirbti už juos. Giliau į praeitį nei 1863 m. sukilimo riba sovietmečiu nebuvo galima brautis. Pokalbiuose atsiskleidžia, kaip dar visai jaunas rašytojas įniko į istorijos studijas, kaip metams bėgant šis pasiryžimas vis stiprėjo, plėtėsi horizontai ir įvykių, dinastijų, šalių aprėptys, kol sąmoningai imta krypti į platesnius apmąstymus, iš kurių išsirutuliojo specifinė dirgėliškoji istoriosofija. Knygos sutiktuvėse V. Bartninkas pabrėžė, kad mūsuose tik filosofo ir sociologo Zenono Norkaus visuminis požiūris atliepia monumentalius P. Dirgėlos užmojus. Į klausimą, ar P. Dirgėla rašė istorinę prozą, tiesaus ir vienprasmio atsakymo negali būti, kadangi jam „faktas nėra tiesa“, svarbesnė jo interpretacija. Jis ne tik analizavo daugelį valstybės pokyčių nuo mindauginės Lietuvos iki šių dienų, analizavo istorinių įvykių priežastingumą, bet ir kūrė hipotetines vizijas, svarstė, kodėl kai kurie galimi scenarijai neišsipildė. Valstybės samprata neatsiejama nuo pilietinės sąmonės, todėl P. Dirgėla negaili kritikos žodžių ir Justinui Marcinkevičiui, ir Romualdui Granauskui už jų per siaurą požiūrį į Lietuvą kaip etninį tautos lopšį – tėvynę, tėviškę, kuri jaukiai globia, bet nežadina didesnių ambicijų ir nesuteikia patikimų saugumo garantijų. Vis dėlto R. Granausko kūryboje tėvynė ir valstybė nėra tiek supriešintos, kaip buvusiam bičiuliui atrodė. Tėvynė – namai, kraštas, gamta, papročiai – R. Granauskui regėjosi kaip patikimesnė atrama nei nuolatinės kovos dėl politinės valdžios valstybėje, atskiram žmogui tik kančias nešanti režimų kaita. R. Granausko rezignaciją valstybės atžvilgiu lėmė ir tai, kad visa jo kūryba atgręžta į sovietmečio laikus, net pasakojimas apie paskutinį kuršių žynį apysakoje „Jaučio aukojimas“ yra ezopinės potekstės kūrinys apie svetimųjų primestą tvarką – geriau mirti, negu jai paklusti. Tapatindamas valstybę su prievartiniu režimu, negali jos pripažinti kaip vertybės konkrečiam individui. Būdamas patirtinio, o ne abstrahuoto rašymo šalininkas, R. Granauskas taip ir nepaniro į istorinę tematiką (buvo ketinęs rašyti romaną apie Barborą Radvilaitę).


5. T v i r t a s  b u v i m a s. Žmogus – tik smilga istorijoje, bet turi moralinį krikščioniškų vertybių stuburą. Šalia istorinių asmenybių: karalių, kunigaikščių, bajorų, popiežių, karo vadų, kanclerių, ministrų ir kitų galios atstovų, P. Dirgėlos romanuose egzistuoja fikcinių veikėjų, sublimuojančių visus dorus, darbščius lietuvius, linija – Tvirbutai, kurių patvari geneologinė grandinė per šimtmečius palaiko tautos gyvastį. Paties P. Dirgėlos bekompromisinė laikysena, pabrėžianti asmenybės vientisumą, analitišką požiūrį į praeitį, savęs atsižadėjimą vardan prasmingo darbo, principingumą ir kietą savo nuomonės gynimą, taip pat priklausytų tvirto buvimo-Tvirbuto paradigmai.


6. K l a s t u o m e n ė. Tokiu žiauroku naujadaru P. Dirgėla apibūdina šviesuomenę (inteligentus, kultūrininkus, menininkus, vadinamuosius „kultūrinius rezistentus“) – jie esantys atsargūs, pažeidžiami, net susikompromitavę. Jis skiria tris tautos atšakas: blaivioji tauta (mažuma), emocinė tauta (dauguma) ir kolaborantų, karjeristų tauta. Pamėgta rašytojo frazė „nusklembtas protas“ suponuoja baimę esmingai mąstyti ir drąsiai veikti. Nepriklausomybė turėjo būti ir „smegenų išvadavimas“, ne tik kariuomenės išvedimas. Bet kaip žinom, mentalitetas ne taip greitai kinta. Truputį nuogąstauju, kad daugeliui kultūros žmonių bus smalsiausia skaityti paskutinį pokalbių knygos trečdalį apie inteligentų veiklą ir laikysenas nepriklausomybės atkūrimo dienomis. O taip norėtųsi, kad interesas netolimai, daugelio vyresnių dar gerai prisimenamai praeičiai neužgožtų smalsumo grįžti prie pačios „Karalystės“ tekstų. (Aktualizuoti rašytojo kūrybą – tokią matau optimalią aptariamos knygos prasmę.) P. Dirgėla su jam būdingu kritišku nusiteikimu prisimena Sąjūdžio steigtį, ambivalentišką menininkų vaidmenį atkuriant valstybę, konservatorių partijos ištakas, kiek pakiliau – Rašytojų sąjungos veiklą ir PEN centro įkūrimo peripetijas. Vienas didžiausių P. Dirgėlos nusivylimų – kad neįvyko šviesuomenės moralinis apsivalymas. Drąsi nuostata yra pripažinti, kad „praktiškai visi, gimę TSRS, esame okupacijos dalyviai“ (p. 91), juo labiau – visi bent kiek viešumoje reiškęsi asmenys, neišskiriant nė paties autoriaus, kuris iki nepriklausomybės atkūrimo išleido net trylika knygų. Bet jei nėra nė vieno toje epochoje, kuris „išgyveno niekuo dėtas“, – ar griežtumas kai kuriems ne per griežtas? Ypač kalbant apie gerą bičiulį R. Granauską, kuriam P. Dirgėla taip ir neatleido už kritišką recenziją savo romanui „Šermenų vynas“ (1984 m., beje, vienam silpnesnių) – ypač žeidė frazė „plytų krūva“ antraštėje apie netikusią kompoziciją. Laiko distancija sudaro sąlygas kiekvienam tapti išmintingesniam, o apsisiausti teisuolio toga P. Dirgėlai apskritai buvo nesvetima. Štai dar viena iškalbinga detalė: esė knygos „Vėtrungiškoji dalia“ (1986) epigrafu pasirinktas Just. Marcinkevičiaus eilėraščio fragmentas, ir netrumpas! Akivaizdu, kad ne visada taip kritiškai P. Dirgėla vertino jo poeziją ir laikyseną (kodėl epigrafu netapo besąlygiškai giriamų Jono Juškaičio ar Vytauto Skripkos poezijos eilutės?). Kita vertus, reikia nepamiršti, kad pokalbių žanro specifika – spontaniškai selektyvus kalbėjimas, todėl subjektyvi interpretacija čia lengvai įveikia fakto tiesą, kuria kalbinamasis ir šiaip nepasitikėjo.


7. V a i z d u o t ė s  g a l i a. P. Dirgėlos teiginį, kad jam rašant „svarbiau valstybė, o ne literatūra“, galima kvestionuoti. Nors galingų istorijos studijų padėtas fundamentas nenuginčijamas, stiprus empirinis podirvis išaugina tokias neįtikėtinas vizijas ir kūrybiškas mitines struktūras, kad negali suabejoti vaizduotės viršenybe bei literatūrinės raiškos svarba! Paties rašytojo sukurtas pirmavaizdis neskirtas kopijuoti tikrovei ar kaip nors jai įsiteikti (pirmiausia aprašo pilį Latvijoje, o tik paskui nukanka jos pažiūrėti). Ir taip nuolatos – važiuodavo jau parašytų kūrinių vietomis (p. 34). Atsiskleidžia įdomių kūrybos psichologijos momentų, kaip suvaldoma epiškai nepaprastai įvairi bei diachroniškai ir sinchroniškai sudėtinga medžiaga, kaip formuojasi kūrinio architektūra. Įsimintinas sapnas apie Rusijos dainų šventę – galingai banguojančių girių vaizdas, ir jokio žmogaus, nei dainų, nei melodijų. Tai pasąmonė dirba miegant: „mano smegenyse eina tekstas ir aš žinau, kad dabar kuriu“ (p. 19). Dieną naktį gyventa kūrybiškai įsitempus: nuolatinis medžiagos rinkimas, ruošiniai, schemos, lentelės, prototipai – begalinis rašytojo lažas. „Karalystė“ apima 1806 spausdintų knygų puslapius, o kiek būta parengiamojo triūso, juodraščių, variantų. Šį nuolatinį sąmonės veikimą P. Dirgėla lygino su malūnu, kuris be paliovos dunda maldamas grūdus, ir ištinka visiška krizė, kai darbas baigtas, malimas tuščias. Galutinai baigus epą apie 2000-uosius ir susidūrus su jo leidybos sunkumais, rašytoją apėmė depresyvios nuotaikos, kurias bandė išvaikščioti, ironizuoti, iškęsti tylomis, mažai kam pasiguosdamas. Netrokšdamas šlovės, norėjo komunikacijos, būti skaitomas, įsivaizdavo, kad „Karalystė“ turi būti įdomi politikams, bet jie visiškai nereagavo. Mane apsupo tylos gaubtas, dažnai kartodavo.


8. D i r g ė l i z m a s – taip labiau rimtai nei juokais vadino savo rašymo metodą, ir ne be pasididžiavimo, kad tai anaiptol ne magiškasis realizmas. Norėjo, kad skaitytojas pajaustų originalaus mąstymo suformuotą mitologinę struktūrą, lietuviškos kalbėsenos išskirtinumą. Deja, šios drąsios autocharateristikos autorius buvo ir tebėra pats neskaitomiausias iš gerų rašytojų, todėl, kad „klampus“, daugiasluoksnis, negailestingas. Sakydavo, kad dera galvoti ne buitinėmis ar individualistinėmis, o didesnio masto kategorijomis, specifiškai domėtis istorija, valstybės tapatumo ir tvermės klausimais. Su tekstu reikia dirbti, įtempti fantaziją ir intelektą. Be to, reikia būti pasirengus išgirsti nemalonių dalykų apie save kaip žemės keleivį, kaip tautą ir atskirą individą, o moteriai – dar ir kaip moteriai. Neigiamus personažus turėjo savyje – ir išbandydavo ant artimųjų. Iš esmės dėmesingo aplinkai žmogaus charakteris buvo ne šilkinis, pašnekovą kartais traktuodavo instrumentiškai, kaip paskatą, kibirkštį, medžiagą savo darbui. (Godžiai čiupdavo ir panaudodavo visas aplinkos detales; novelė „Nesapno žavumas“ atsirado iš konkretaus mano sapno; kai pasiguodžiau, kad suskilo akmuo statant vyrui paminklą, – tas epizodas atsidūrė apysakos „Marija Lupu, mergaitė našlė“ tekste kaip suskilęs paminklas Jonušui Radvilai.)
P. Dirgėlos pageidavimu teko šiek tiek prisidėti rengiant spaudai tris „Karalystės“ knygas. Po pirmojo tomo epo leidimas buvo suspenduotas, nes tekstas vertintojams bei leidėjams pasirodė nesuprantamas ir nuobodus, bet galiausiai procesas išjudėjo. Kaip liudija ilgametis Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, „buvo aišku, kad šis didelis projektas leidyklai nėra pelningas, kad jokia komercinės linkmės leidykla jo nesiimtų. Lėmė kiti dalykai, visų pirma kūrinių vertės suvokimas, pagarba talentingo rašytojo užmojui ir padarytam darbui“[4]. Be motyvuotų rekomendacijų rašymo mano užduotis buvo tekstą glaudinti, atkreipiant autoriaus dėmesį į neesminius epizodus ar detales. Ta intencija rašytojas kaip pavyzdį atnešė atšviestą Alberto Zalatoriaus vidinę recenziją romanui „Joldijos jūra“, parašytą 1987 m. „Vagos“ užsakymu. Geriausias sovietmečio prozos kritikas buvo nuostabiai taikliai pastebėjęs ir geranoriškai nurodęs dirgėliškojo stiliaus minusus. A. Zalatorius pažymėjo konkrečias vietas, kaip pagerinti kūrinio kokybę, ir siūlė iš romano išmesti net pusantro šimto puslapių! Jo argumentai aktualūs ir „Karalystei“:

Yra pavojaus, kad dinamiškas dabartinis skaitytojas vietomis ims nuobodžiauti. Todėl ar nereikėtų autoriui šia kryptimi dar kai ką pergalvoti. Suprantu jo norą duoti kuo detalesnį istorinį foną, panaudoti kuo daugiau surinktos medžiagos, aprėpti įvairiausių sluoksnių ir skirtingiausių likimų žmonių gyvenimus, bet visko vis tiek nesukimši, juoba kad kūrinys turi savo vidinę logiką, o skaitytojas – negailestingą psichologiją – jam turi būti įdomu[5].

Milžiniškos įdėto paruošiamojo darbo sąnaudos, aistringas medžiagos „išlydymas“ savo pasaulėvaizdyje buvo tie stabdžiai, neleidę lengvai atsisveikinti nė su vienu parašytų kūrinių sakiniu.


9. „A š a r i n g u m a s“. P. Dirgėla ne kartą yra pabrėžęs: rašau ne apie jausmus, o apie reiškinius, esu rūstus. Jo nuomone, negalima eksploatuoti jausmų, kutenti emocinių stygų, kol skaitytojas apsiverks (p. 39–40). Už jausmingumą kritikavo ir R. Granauską, ir Just. Marcinkevičių, kam pataikauja skaitytojui, spaudžia ašarą ir apeliuoja į „emocinę tautą“. Pats kalbino „blaiviąją“ tautos dalį, skatindamas galvoti, kritiškai vertinti, ieškoti procesų dėsningumų. Tam tiko nemenkas abstrahavimo laipsnis. Tarp jo ir R. Granausko egzistavo nuolatinė draugų konkurencija, skyrė skirtingas pasaulio matymo būdas, literatūros samprata, santykio su skaitytoju pobūdis. P. Dirgėlai patiko ginčai, provokatyvumas ir dialogiškas bendravimas buvo svarbus ne santarvei pasiekti, bet kaip tęstinė „karo būklė“, kaip nesibaigianti dvikova, kol priešininkai pavargdavo, bet niekas nelaimėdavo. Konfliktiškumas skatindavo kūrybinę mintį.


10. S a v i u g d a. Nuolatinis pažinimo plėtimas, imlumas informacijai, sąmonės budrumas kiekvieną akimirką, moralinių principų tvermė – tokios buvo pagrindinės savęs tobulinimo gairės ir asmenybės vientisumo prielaidos. P. Dirgėla – šių laikų metraštininkas, be paliovos fiksavęs detales, minčių blyksnius, stenografavęs viešus renginius – visada su savimi turėjo popieriaus ir rašiklį ir nepaliaujamai dokumentavo aplinką. Net kasdienės orų prognozės suguldavo į jo užrašus. Liko dešimtys dienoraščio sąsiuvinių. Privertė suklusti V. Bartninkui mestelta frazė, kad išmetė „šešis maišus popierių“ – turėkim vilties, kad nesvarbių.


P. S. Nedidelės apimties pokalbių leidinys yra turiningas ir gyvas. Džiugina, kad šifruodamas V. Bartninkas išsaugojo autentišką rašytojo kalbėseną, bet kelia apmaudą, kad paliktos techninio redagavimo klaidos (redaktorė ir asmenvardžių rodyklės sudarytoja Rima Bartašavičiūtė), ypač žinant paties P. Dirgėlos preciziką ir atidą smulkiausiems mažmožiams, jo redagavimo patirtį dirbant „Metų“ redakcijoje. Kol dar nebuvo pasirodęs knygos variantas popieriuje, teko skaityti pdf ÿą ir, žinoma, neabejoti, kad jame esantys riktai bus pataisyti. Deja, liko situacinės logikos neatitinkantis veiksmažodis „pamatė“ vietoj „pametė“ (triuškinančią recenziją, kurią netyčia perskaitė, p. 83); krieną „išsikąsti“ vietoj išsikasti (p. 126); „Ambrasas, recenzentas“ – vietoj žinomo „Vagos“ vyriausiojo redaktoriaus Kazio Ambraso, vadovavusio leidyklai 1970–1984 m. ir turėjusio institucinės galios lemti knygų likimus labiau už bet kokį recenzentą. Rašytojų sąjungoje 1994 m. apie pasiutusią lapę rašytojas pasakoti galėjo tik Juozui Apučiui ir Ramūnui Klimui, bet ne Juozui Klimui (p. 48). Arvydas Juozaitis patapo Alvydu (p. 88), Janina Žėkaitė – Žekaite (p. 23), o Pakalnis A. (pasirašęs dvidešimties inteligentų kreipimąsi) ar nebus supainiotas su profesoriumi aplinkosaugininku, sąjūdiečiu Romu Pakalniu? Kad į asmenvardžių rodyklę greta realiai egzistavusių žmonių asmenvardžių įtraukti ir išgalvoti romanų personažai, galima paaiškinti nebent tuo, jog P. Dirgėlos kūrybai yra organiška mitologinė dimensija. Tik visą epinį ciklą vienijantis Simonas Grygas – ne Grigas!
Vytautas Martinkus neabejoja, kad optimalaus bendradarbio (pertvarkos metu Lietuvos rašytojų sąjungoje 1990–1994) ir gero bičiulio istorinė koncepcija yra postmoderni. Čia kaip mite nėra linijinio laiko, persidengia ir užsikloja vienas ant kito seni ir šiandienos įvykiai, viskas tarsi egzistuoja vienu metu. P. Dirgėla ir pats ne kartą kalbėjo apie būtinybę „įdabartinti“ atmintį: „Istorijos vyksmo aprašinėjimas – tai lyg seniai sustojusio laikrodžio knibinėjimas. Knibinėji tol, kol laikrodis pradeda eiti. Tačiau jo rodyklės rodo nebe buvusį, o esamą – mano ir jūsų – laiką“[6].

 

---

 

[1] Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas. – Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016.
[2] Petro Dirgėlos asmeninis archyvas.
[3] Bartninkas V. Lietuviai neplaukia į jūrą: Petro Dirgėlos (geo)politinė mintis Baltijos epe // Naujasis Židinys-Aidai. – 2014. – Nr. 6. – P. 18.
[4] Sventickas V. Valstybės vyras: Petro Dirgėlos laidotuvių dienos užrašai // Santara. – 2015 pavasaris, 113/114. – P. 92.
[5] Zalatorius A. Petro Dirgėlos romano „Joldijos jūra“ recenzija, 1987 08 04. – Mašinraščio kopija. – Autorės asmeninis archyvas.
[6] Dirgėla P. Ką teis paskutiniame teisme? – Mašinraštis, 1997 kovas. – Autorės asmeninis archyvas.

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 5-6 (gegužė-birželis)

 

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1