I l m a R a k u s a – šiuolaikinė šveicarų poetė, prozininkė, eseistė ir vertėja. Gimė 1946 m. Slovakijoje, tėvas – slovėnas, motina – vengrė. Anksti su tėvais atsidūrė Šveicarijoje, studijavo slavistiką Ciūriche, Paryžiuje ir Sankt Peterburge. Kurį laiką dirbo Ciūricho slavistikos institute, nuo 1977 m. gyvena Ciūriche kaip laisva rašytoja. Paskelbė daug poezijos, prozos ir eseistikos knygų, verčia iš vengrų ir slavų kalbų. Čia pateikiami eilėraščiai iš knygos „Viską brūkšnys užbrauks“ („Ein Strich durch alles“, 1997).
***
Josifui Brodskiui
Ar sofa buvo raudona?
Lagaminas per jūras keltis
stovėjo lyg valtis
Amerikai parengtas.
Vėliava lagaminas knygų
darni rikiuotė. Ūmai
išvykti gavai ir kaip žinom
negrįžtamai. Dabar jau po žemėm
tavo namai.
***
Josifui Brodskiui
Snigo Leningrade.
Naktis degalinė
lyg pūdymo plynė. Gatvės
fasadai nušiurę
nepuošnūs laikai. Patyliukais
lūpas pajudinęs tu į eiles
pasprukai. Per tavąjį miestą
abu bebalsiai besvoriai
važiavom. Visai be kalbų.
***
Josifui Brodskiui
Batai ir žingsniai
gatvelė ir tavo
veidas. Šviesoj prie kanalo
stovi lyg pasibaidęs
aš nežinau
ką pasakyti. Pastatyta
apykaklė žodis lyg debesiukas
iš lūpų ištrūkęs. Lik sveikas.
Kada gausim pasimatyti?
***
Vaikystės keturkampis
su įlankos švyturiu
su buksmedžiais ir pilimi
su veranda ir pasakų šalimi
su jūros mėliu su Istrijos
smėliu su tėvu
ir motina ir su bangų mūša
su ledais ant pagaliuko ir vėju
nuo Karsto kalnų tik baimės jokios
***
Tėvai kilimas
ir aš guliu
man skauda koją
tylu
be skubos paveikslas
vėlu
labąnakt lakšte
galų
gale viską brūkšnys užbrauks
***
Devynios eilutės ilgis trumpos
pastabos vėjo gūsis minties
nuotrupa blyksnis samty
pradžios baugulys maldingas atodūsis
viskas
ir visumos troškimas
žodis toks kaip ranka kaip tango kaip šiluma
kaip kraštas kraštovaizdis tėviškė
ir jūra kurios taip stinga
***
Tarp rašymu įtariamų lyg
pažadink mane riksmu lyg
1. vėjas naktinis
2. Dovydas ir Gauloise
3. laiko negaišk dvejonėms
4. kas buvau prieš trisdešimt metų
5. pavasaris išskiria
6. vis pirmyn
7. žodžių fortepijonais
***
Josifui Brodskiui
Šiai mirčiai jokio rimo nebėra
ji lyg lytis tolybėn plaukia
kur? Sustingęs šaltis mes vieni
ir nepabėgsi niekur
tu mėgai morenas dorėjinę šukuoseną
kolonų seną tinką garbanotą
paribį jūrų nuolaužas skambias
to ką kalba išplaudavo
tau į liežuvio krantą
***
Ir šiurkštusis buksmedis parke
tarp piloto ir muzikanto
biustų
ir bala pailga atspindinti
maurų stiliaus tris arkadas
Prarastųjų pakrantėj dūluojančias
ir delčia virš Maria Formosa
ir vaikystės kvapai
nuo sūpuoklių vėjui padvelkus
***
Dviem liežuviais
vaiko liežuvis raminti
valgį gaminti
kepti ir tepti
namų katastrofoms atremti
antrasis nuo riksmo
rašymu gelbstis
tvoros juos skiria
jūrų jūros nebylios
***
Nuo miego ligi miego
per dieną svyrinėju
galva apsunkus tai ruduo
sakau ankstyvas sniegas
pereinamieji metai žodžių
amokas triukšmas rutina
ir lavina darbų ir pilkuma
ir šūsnys laikraščių ir bitė nė viena
nektaro neatskris
***
Ar pasakys asfaltas
kas bus toliau
o gal būrėją
turėčiau klausti?
Juokiuosi pagalvojus
apie likimo magiją
nakty toks kūdikis
pusiausnūda net už Mariną
Cvetajevą aklesnė