Pirmasai_baras_1915       Pirmasai baras, neretai vadinamas almanachu, iš tiesų sumanytas kaip žurnalas ir kaip toks išėjęs, deklaravo, kaip beveik visa laikotarpio estetika, kūrybos įkvėptumą, prieinamą išskirtinėms, prilygstančioms dievam asmenybėms. Naktis, šilas, degą aukurai, skaisčiausiai – „Kūrėjų Kūrėjo, didžiojo senio – Krivės” – Stasio Šilingo, redaktoriaus, pusiau eiliuotos esė „Tautos dainų genezis” pradžia, teigianti vadą ar antžmogį, formuojantį savąją, individualistinę, sampratą.

 

       Ežia eina šienautojai, praskirdami nuo grūdo ir rytmetinės rasos pasunkusias,

       palinkusias rugių varpas, <...> Eina.

 

       Daug jų.

       Bet išsiskiria vienas.

       Jis pirmas užsimos dalgiu

       ir bus tai pirmas vasaros pamojimas.

       Gyvybė srovena jame ir jis skleidžia iš savęs gyvybę.

       Pražydusios gamtos šventė perveria jį tverybos bangomis ir ugdo jo dainą.

       Jis nepakartos, kas jau buvo dainuojama,

       Jis uždainuos nauja.

       Toj dainoj jis susilies su visuma,

       toj dainoj jis duos simbolį nenuveikiamos žmogaus galės (1).

       

       Šlovintas, neabejotina, žurnalo leidimas, užmojis nekartoti žinomo, realaus bei psichologiško. Kad būtų įspūdingiau, kūryba lyginama su iš meilės gimusiu kūdikiu. „Gyvybės pradžia! / Kur ji tvyro? Iš kur žmogus?” – klausia, tarytum nežinotų, vien tam, kad abstrakcijas realintų bei realistintų:

 

       Po kaimą pabiro ugnikės, tik vienoj grinčioj nieks nedegina balanos.

       Prie lango stovi motina, rūpestingai žiūri in tolį. <...> prieina duktė <...> Tik nebedega ugnelė akyse – ašaros užgesino. <...> Tai piršliai buvo – atsilankė turtingas jaunikis iš tolimo vienkiemio.

       Bet pas ją čia pat, gimtam kaimužyj, meilužis. <...> O močiutė šnekina: -ten būsi valioj, dalioj, čia nuo darbelių, nuo vargelio pajuos baltos rankelės, išbals rausvi veideliai, kaip bąla plonos drobelės nuo šaltų rasužių.

       Sukluso mergelė.

       Šiurpi močiutės šneka.

       Kiekvienas jos žodis akmeniu užgula širdį. <...> Ir ūmai! Prašvinta mergelė. Visa ji – meilės liepsna, ji rado atsaką -

       Močiute mano,

       Senoji mano!

       Rasuže pasiklosva,

       migluže užsiklosva (2).

       

       Visa bus gerai, jei yra meilė, ryžtas gyventi, kaip nori pats, o ne kiti. Šilingas, kaip ir Šeinius, padėjęs organizuoti Pirmąjį barą, šventai tikėjo kūryba iš didžiosios raidės, įprasminančia menininką ilgaamžiškumui. Ar estetiko užsidegimas eksponuoti nauja bei nepakartojama pasiteisino? Atrodo, taip, bet labai netiesiogiai. Balys Sruoga, recenzuodamas Pirmąjį barą, išskyrė iš visumos Vinco Krėvės nedidelę apysaką „Skerdžius” ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės simbolinę pasaką „Jūra”:

 

       Dėl manęs tai tobuliausieji visos lietuvių literatūros raštai. Krėvės du senuoju dalyku „Šarūną” ir „Dainavos šalies padavimus” aš labai myliu, jie yra labai gražūs ir gilūs, bet aš juose jaučiu daugiau lietuvio dūšios skaidymą, analizę, dalimis plėšimą, o „Skerdžius” dėl manęs yra jau gilus, gyvas sintezis. <...> „Jūra” savo vaizdų pynimu, iškėlimu meno objekto, pačiu priėjimu priėjo – labai, labai daug bendro [turi] su Indu dainiumi Tagoru, o „Jūra” parašyta 1908 metais, tai yra, kai Tagoro ne tik Čiurlionienė, bet ir visa Europa dar nepažino” (3).

       

       Ramučio Karmalavičiaus duomenimis, „Jūra” tikrai parašyta 1908 m. Palangoje, M.K. Čiurlioniui tapant „Jūros sonatą”, vėliau tęsta, tobulinta. Kūrinys iš tiesų ne itin vieningas; išsiskiria trys nebūtinos viena kitai linijos: autorinė, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, tautos.

 

       Buvusi „didelė didelė Jūra”, jos viduryje stovėjusi „didelė didelė uola”, ant kurios viršaus augęs „stiprus stiprus ąžuolas”, prie jo kojų susisukusi lizdą „balta balta žuvėdra” – irealumas, sykiu psichologija. Nežinia, kodėl baltoji žuvėdra „pametė krantą”, nors vienas žvejas ir įspėjo saugotis nežinomybės. „Paukšteli, ką veiksi tarp uolų, ten krantai nežaliuoja, paukščiai nečiauška...” Nepaklausė, nes mylėjo. Tol, kol „vieną rytmetį baltosios žuvėdros lizde pradėjo čypti judėti maži maži paukštelyčiai”, kol rūpestis jais neužgožė, rodės, fatališko jausmo.

 

       Paukšteliai augo, o paūgterėję užniko motinos prašytis, kad parodytų jiems žalius krantus ir daug kitų paukščių.

       Tarp Jūrų platybės pasiliko vienu viena uola, o ant jos viršaus vienu vienas ąžuolas...

       Ar uola gailėjos baltosios žuvėdros,

       kas žino..?

       Ar ąžuolas ilgėjosi baltosios žuvėdros,

       kas žino..? (4)

       

       Buvo meilė, išskyrimas ar atskyrimas – pasakyta daug, bet taip netiesiogiai, kad prasmė ryškėja tik žinant realijas: didžiojo menininko ligą. Konkrečiau, nors irgi ištisai simbolinant, nupieštos kūrybos priežastys, eiga, svarbiausi ciklai. Pajūryje klaidžiojo „mažas kūdikis našlaitis”, nei jutęs, nei supratęs, kaip „Jinai [Jūra] sužavėjo jam sielą amžinai”. Nebeieškojęs nei tėvo, nei motinos, nei „takų žaliajame pušyne į žmones išeiti”, tegyvenęs paslaptimi. „Tarp sujudusių bangų pasirodydavo kartais juoda gulbė. Ji žinojo ir pažino kūdikį našlaitėlį ir atnešdavo jam maisto, vargšui pavilgos, iš Jūros širdies stiprybės lašo – tirpinto gintaro”. Geraširdei paskelbus, kad Jūra skirianti jį „savo pranašu”, iškeliavo „į pasaulį, jau nebe kūdikis, jau pranašas”. Pranašavęs septynerius metus: pirmaisiais -garbindamas „Jūros neapmatomas erdves”, antraisiais – „Jūros veido nemirštančią grožybę”, trečiaisiais – dainuodamas „apie Jūros audras”, ketvirtaisiais – sekdamas pasakas „apie Jūros tylą”, penktaisiais – džiaugdamasis „bangomis saulėje spindinčiomis”, šeštaisiais – svajodamas „balsu apie mėnesienos takus, gulančius ant vilnių”, septintaisiais – kalbėdamas „vien ilgėjimos maldas”. Išpildęs, kas buvo iš anksčiau įsakyta, grįžo, sekamas vienui vieno kūdikio našlaitėlio, į pajūri kad pavirstų, ką irgi iš anksto žinojo, juodu gulbinu:

 

       Iš tolo švitravo Jūra. Jis ėjo stačiai, šarpiai.

       Ir štai pirmoji banga apėmė jo pėdas švelniu, švelniu glamonėjimu. Ir toje valandoje Jis, pranašas našlaitis, pasijuto turįs didelius juodus sparnus ir į Jūros platybes įplaukė juodu gulbinu.

       Pakrantyje stovėjo kūdikis našlaitis ir žiūrėjo į bedugnę.

       O Jūros bangos būrė... būrė... (5)

       

       Juodas gulbinas – mirtis, pasiglemžusi vyrą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, krante likęs kūdikis našlaitis – pati autorė. Apie save, spėtina, kalbanti ir baigiamajame, šeštajame, kūrinio fragmente. Danutė, žvejo duktė ir šešių brolių sesuo, nesidomi jaunaisiais žvejais kaimynais, kurie dėl jos „vis liūdniau dūsavo”, rūpinasi vien namais („ir pusryčius broliams virė, ir pietus nešė, ir vakarienes tiekė, ir baltas drobes audė, ir tinklus mezgant gelbėjo”), kol, vaikščiodama pajūriu, tarp „baltų putų” pamato „žibantį žiedą”. Jį pakėlusi ir prie širdies priglaudusi, „pajuto nežinomą, nepažįstamą galingą ilgėjimos, degantį troškimą eiti ten, kur siaučia bangos bedugnės takais ir ūžia vilnys, ir šlama putos”. Priešinosi lemčiai, beviltiškai:

 

       Siūlai trūko, šautuvas iš rankų slydo, nytys painiojos. Išėjo Danutė ir sėdo ant slenksnio. Sėdi, rymoja ir žiūri į Jūrą.

       Valanda valandą veja ir saulė jau leidžiasi, o štai tiesiai mirga aukso takas. Aukso takas...

       Pakilo Danutė ir eina. Laivas prie krašto plūduriuoja. Įžengė Danutė į laivą ir irias aukso taku (6).

       

       Kur nusiyrė, nesakoma, nors aišku: į meną, grožį kaip į aukščiausią dvasios palaimą. Čiurlionienė sintetino pakiliai, gražbyliaudama, atsiliepdama į savo pačios teigimus, kad mene svarbiausia ilgesys. Nepatikslindama, jog išreikštas ne vien žodžiu, bet ir jį konkretinančiu vaizdu.

 

       Matyt, dar Gabijos laikais kurtame siužete, stambiausiame alegorijoje, vaizduojamas priešų apniktos tautos išlikimas. Susidegino iš nevilties, kad kraštą ištiks nelaimė („Ateis svetima galybė ir nužudys jūsų vaidilas”), Krivaitis, baltas senelis, Lietuvos viešpačių viešpats, o jo duktė skaisčioji Pajautė, išvydusi liepsnojančią Romovę, baisias svetimųjų minias („kur praeina, žemė apmirusi lieka”), pakluso pilkajam Jūros seneliui, aukštesnei išminčiai:

 

       – Tu miegosi tūkstanti metų.

       – Žalčiai aimanomis užnuodijo visas širdis.

       – Tu miegosi tūkstantį metų. Eik su manim.

       Ir paėmęs už rankos įvedė i paslaptingą gelmę. Sukilo bangos lig debesų, krito smarkiai į bedugnę ir nutilo (7).

       

       Pajautė – neveikiai atsibusianti, bet atsibusianti tauta. Kaip ir jos menas: galingas Jūros pakrančių valdovas, pajutęs, „kad jo dienos suskaitytos”, įkalino numylėtą dukterį pilko akmens bokšte, idant nepaliktų „nė vienam gyvam žmogui pasaulyje”, trokšdamas savo kūdikiui „amžinasties”. Einantiems pro akmens bokštą ir klausinėjamiems, kas jame, aiškinama, kad „viešpats užbūrė savo dukterį, ir jinai pavirto bokštu”, „dievai pastatą šitą bokštą ir įdėję ten gyvos mergelės širdį, ir liepę jai plastėti amžinai su Jūros bangomis drauge”. Tiesą sužino tik piemenėlis, pusiaunaktį pajūriu skubąs namo, atidžiai įsiklausąs į vilnis, jų neaiškų, atsimušantį į bokšto sienas aidą:

 

       -Ar esi?... ar esi?...

       – Esu!... – atliepia pilkos akmens gelmės.

       Piemenėlis klausos. Širdelė baimėje plasta. Iš Jūros bedugnių skrenda aiškiai:

       – Ar esi?

       – Esu!.. – atliepia iš bokšto viršūnės (8).

       

       Simbolinama, kad Lietuva anksčiau ar vėliau išsivaduos iš nedalios, piemenėliui, pagal Herbačiauską, menininko sinonimui, vadovaujant. Alegorijos autorė sintetino su užmoju, bet neatsižvelgdama į skaitytojo galimybes ją suvokti. Vaizdiniai lyg kalnas prislegia sąmonę, spėliojančią, ką jie reiškia. Simbolizmas prozoje, prasmių mene, pasiteisino mažiau negu paveiksle, eilėraštyje: ritmuose, linijose, spalvose.

 

       Krėvės „Skerdžius” – fantastinis, sykiu realistinis, net perdėm, kūrinys, modernizmui artimas tik tendencija pavaizduoti žmogų, išgintą iš savos visuomenės piktavališkai, stipresniajam nesiskaitant su silpnesniuoju. Bet tai ir kritinio realizmo tendencija. Todėl į kūrinį įsiskaitytina nuosekliai, kaip į detales, gražias ir prasmingas savaime, norint įterptinas ir į tradiciją, ir į novatoriškumą.

 

       Skerdžius Lapinas įsitikinęs, kad gyvens tol, kol ir seniausias apylinkės medis – Grainio liepa. Čigonė dar mažam „delne išskaitė”, jog mirsiąs, kai „liepa nulūš”. „Tai tau, dėdule! Liepa dar kelis šimtus metų stovės”, – abejoja autorius kiek nerimta (čigonė!) tiesa, deja, tik sau. „Tai ir aš gyvensiu. Kodėl neturiu gyventi? Ot, kad tik dar neišnaikintų girių, beganau sau gyvulėlius”. Ir iš tiesų darbuojasi savo ir kitų labui džiaugsmingai, nesikrimsdamas, kad nepritampa naujausiais laikais, atvirkščiai, juos kritikuodamas kaip nepatogius jam, iš miško gyvenančiam, ten geriausiai besijaučiančiam. Įspėtas negerai darąs, suleidęs karves sėtinėn, filosofuoja vos ne kaip anarchistas. „Kodėl negerai? – šiurkščiu balsu atsikirto man skerdžius. – Kad eigulys ar kitas kuris kvailys draudžia, tai jau ir negerai?.. Žolė – dievo dovana, ir ne žmogui, bet gyvulėliui. Piktai daro tasai, kuris draudžia, o ne aš, kad gyvulėliais suganau”. Įsitikinęs, kad miškui kenkia ne jis, o visuotinis prakticizmas. „Seniau miško niekas nei sėjo, nei sodino, patsai sau augo kaip siena; o dabar jį kaip kopūstus ir sėja, ir sodina, bet miškas vis nyksta ir nyksta. Sakai – žmonėms miškas reikalingas, o kerta žydai, kad juos visus iki vienam velniai išnešiotų”. Autoriui oponuojant, jog nieko blogo neatsitinka, kai iškirtus seną jo vietoje atauginamas naujas, „dar gražesnis”, pašnekovas knyginę išmintį priešina natūraliai:

 

       – Jau tu man nekalbėk! Aš daugiau išmanau negu tu, nors ir esi mokytas. Ką tu išmanai? Iš knygų tik, o aš tiek pragyvenau, jog net savo metams skaičių pamiršau, ir vis miškuose nuo mažo vaiko. <...> Be miško suskursta žmogus. <...> Ne, be miško niekur nėra gero, kad net ir Amerika ten būtų (9).

       

       Šiek tiek pagonis, šiek tiek anarchistas, apskritai žmogus, besivadovaująs savo, ne kitų taisyklėmis, mirs dėsningai, pragmatikams naikinant gėrį kaip neva jiems kenkiantį. „<...> nušvokščia, atžalas paleidžia, ir niekas neauga. <...> Per geras varsnas – tik dilgėlės ir atažalos auga. <...> Nugriaus kada vėjas ant tvartų, gyvulius dar sutrėks”. „Nugriaus, nugriaus! Klausykite, tik jūs, žmonės! Amžius liepa stovėjo, o dabar, „nugriaus”. Alaus tu pri­sigėrei, žmonele!” – ironizuoja veikėjas, bet neįtikina pasipūtėliškai priešgyniaujančiųjų („Ot, imsiu ir nukirsiu! – ūmai prakalbėjo Grainis. – Mano liepa, kas man užgins? Noriu – kertu, noriu – ne”). „Dėde, dėde, ar matai? Grainis nukirto savo liepą”, – praneša piemenys, nuliūdindami adresatą iki širdies gelmių. „Jau kai žmonės tokių medžių kaip liepa nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili. E, mirti geriau negu tokiais laikais gyvenus!” Kaip sumanė, taip ir padarė, tačiau niekam nepriekaištaudamas dėl skriaudos, o tariamai atsitiktinai pasiligojęs (atsigulė kriaušės paūksmėje, užmigo, ir nors „saulė jį gerai prikepino”, peršalo). Autorius nedramatina situacijos, o ją rodo kaip neva natūralią, neišvengiamą („atėjo laikas ir mirė žmogus”), leisdamas pačiam skaitytojui susiprotėti, kaip buvo, galėjo būti, ne moralais, o detalių gausa bei įvairove įsikomponuodamas į modernistus.

 

       Pirmajame bare tilpo ir Šeiniaus apysaka „Mėnesiena”, nors ir parašyta anksčiau už „Bangos siaučia”, pirmasis variantas rodo, perredaguota į mistikos, neapibrėžtumų pusę.

 

       Jonas, būsimas klierikas, viešintis pas dėdes Kiečiuose, nė nemano įsimylėti, tačiau pagunda stipresnė už valią. „<...> krūptelėjo ir žvilgterėjo in langą. Lange dega dvi juodi aki, taip žavingai insižiūrę in jį. Pagavo tos akys Joną. Užmiršo jis viską, o galvoj svaigu pasidarė. Tarytum žemė nuslydo kur iš po kojų. Atsitrauktų, nežiūrėtų, bet kad ir skaistus veidelis toks geras ir lūputės taip nežymiai nuo viliūgingo juoko krypsta”. Olė nesitiki, kad Joną atims iš Dievo („Esi toks dievobaimingas, tylus. Geras bus iš Tamstos kunigas”), bet vis tiek į save traukia jos vengiantįjį, bet neišvengiantįjį. „<...> taip arti susėdę, galvomis palinkę, susiglaudę. Ir regis jiem, kad jiedu abu viename. Kadai nebuvo, ir nematė, ir nepažino vienas kito, ir kiekvienas savuoju, vienu gyvenimu gyveno, o šiandien naktis, šiandien kitaip. <...> Ne, jau taip nebebus, kaip buvo. Dabar visuomet bus taip, kaip dabar. <...> Jiedu jaus, kaip daros šilta krūtinėj, tirpsta mintis galvoj, ir jų delnai kartais smagiau susispaus ir pradės širdis nerimti. Ir bus tuomet nežinia, ar yra pina vijos darželyj ir ar vis tokie patys beržai. Sustos tat, ir vėl tyli švelnumą jungs in viena”. Olė, inicijavusi suartėjimą, atakuoja jos valiai paklususį be gailesčio: išgauna pažadą, kad nebus kunigu. „Ne... – nupuolė galva ant jos kelių”. Deja, pavasarį keičia ruduo, stelbdamas pirmojo svaigulį:

 

       Atėjo rugpjūtis ir išsklaidė ūkanas iš laukų, giliai nuskaidrino dangų. <...> Naktis tyli, be sklandžių vilniuojančių garsų. <...> Jonas nusikabino šiltus, dar naujus tėvo kailinius ir apsisupęs išėjo ant gonko. – Buvo instabios, pasakingos, kaip per sapną, naktys, traukia ir dabar naktyj pabūti. <...> Reikės važiuoti... – lyg kaip iš tolo, lyg kur iš aukšto pasigirdo tarytum kieno svetimo, užmiršto balsas. Kur, nepabaigė, nepasakė (10).

       

       Apsisprendė lyg pats, niekieno iš šalies neraginamas, iš tikrųjų paklusdamas motinai, turinčiai kitokių, psichologinių-socialinių motyvų. „Kiek dėl tavęs išvargau, kai buvai mažas, o ir paskum -vis kur kas geresnio, vis tau. Broliai artojais liko, sesuo negali žmoniškai apsitaisyti. <...> O kaip tą naktį, kai tu buvai visai pamiręs! <...> Tik atsiklaupiau ir pradėjau melstis, pradėjau melstis! „Dieve, prašau, sugrąžink man jį, jis Tau visą gyvenimą tarnaus...” <...> Kitądien rytą nubudai geresnis, akutės pragiedrėjo. Ir pradėjai taisytis, diena iš dienos geryn ir atsikėlei”. Priveiktas argumentų, reikalaujančių aukos, kapituliuoja („Eisiu, mama!”), deja, susigraudindamas tik pats. „Ko tu verki? – apkabino motina ir ėmė glostyti jį”. Artimųjų iškilmingai išlydėtas į netikėtai tapusią dramatiška kunigystę, seminarijoje veikėjas randa save („Ir diena rami, ir naktį sapnai ramūs. Jei kada ir blyksteri trupinėlis iš tenai, užgeso ji malda šventa”). Tariamai: tas, kas buvo, niekur nedingsta, tik išlaukia savosios valandos. Atvažiavusiam į seminariją tėvui pranešus, kad Olė ištekėjo („Gi už Augusto <...>. Sako, Augustas seniai jos ieškojo, bet ji vis nenorėjo... Ėjo pernai tokios šnekos, kad tu jai buvai žodį davęs?”), nebesitvardo: meta seminariją, niekam nieko neaiškindamas, grįžta į namus, kuriuose, žinoma, niekas jo nelaukia („Lyg namuosna būtų atėjęs svetimas, kurio pažinti nieks neindomuoja”), nutaikęs progą, kai Augustas ilgesniam su reikalais išvyksta, lanko Olę, kad atgaivintų tai, kas visuomenės akyse neįmanoma: meilę ištekėjusiai moteriai. Mėnesiena, daranti stebuklus („Ką paliesi, tuoj sukrutės, atsikels nuo aslos ir nuplauks aplinkui pasieniais”), ir šį kartą neapvylė: meilė, atrodė, seminaristo maldomis nuslopinta, atgijo kaip buvusi, nieko nesvarstanti, impulsyvi:

 

       – Koks šiandien vakaras! Ir naktis, naktis! – negirdėjo jo Olė ir lyg teisino save. Lyg staiga užmiršo viską, lyg staiga persimainė jai viskas. <...> Ir Jonui jauku pasidarė, ir jis tą pat mato, ką pasakoja Olė. Ir nuo jos žodžių tarytum ištirpo sienos; kur buvo lubos, prasivėrė dangus. Ir tarytum koks didelis nematomas paukštis ištiesė ties juo ir ties ja savo nejuntamus sparnus. <...> Ir neša tas paukštis juodu iš čia in kitur (11).

       

       Į aistrą, nevaržomą socialinių įsipareigojimų. „Tik pajautė Jonas, kad apskabino ją. Suspaudė, prisiglaudė. Ieškojo lūpų, akių. <...> Pakilo kiti geismai, dienos keršto sukurti, saulės inkaitinti. Užtemdė akis, sudrumstė galvą. Svaigino”. Veikėjas nori mylėti, kaip mylėjo, nesuvokdamas, jog Olė, išduota dėl pareigų motinai ir Dievui, atsilygins tuo pačiu: demonstratyvia ištikimybe vyrui. „<...> lyg nubudo staiga, lyg pamatė, kur jinai, išsirovė iš glėbio, plienu insitempė prieš jį. <...> suriko <...> Stunkterėjo vienos durys, stunkterėjo kitos, ir ant slenksčio, vienmarškinės, palaidais plaukais, atsistojo Julė su Zose”. Autorius lyg supaprastino situaciją. Bet tas ne taip svarbu. Reikšmingiau, kad pavaizdavo teisę, pralaimėjusią pareigai (Jonas iš psichologinės įtampos ar panašios beviltiškos padėties miršta), kartu su Krėve tvirtindamas, jog pažiūrėti normalus, atsidavęs kam nors pasaulis visai nėra toks, o priežastis dramoms ir tragedijoms, apskritai jautresnių individų žūčiai. Nors vertė ir propagavo Nietzsche, kūryba labiau atitiko Schopenhauerį (gyvenimas nevertas jame patiriamos kančios), tegu ir netiesiogiai, dėjusiam pamatus šiuolaikiniam, egzistencialistiniam, modernizmui.

       ________________________

 

       (1) Pirmasai baras, Vilnius: Martyno Kuktos spaustuvė, 1915, p. 160-161.

       (2) Ibid., p. 162-163.

       (3) Markizas Tigrui Nėrkonori, „Puota karo metu”, – Santara, 1917, Nr. 5.

       (4) S. Kymantaitė-Čiurlionienė, jūra, – Raštai, t. 1, p. 54.

       (5) Ibid., p. 56.

       (6) Ibid., p. 61.

       (7) Ibid., p. 58.

       (8) Ibid., p. 59.

       (9) Vincas Krėvė, Skerdžius, – Rinktiniai raštai, t. 3, Vilnius, 1982, p. 168-169.

       (10) Ignas Šeinius, Mėnesiena, – Raštai, t. 2, p. 57-58.

       (11) Ibid., p. 77.

 

       Janina Žėkaitė. Modernizmas lietuvių prozoje. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1