Atžindo fenomenas latvių ir lietuvių tradicinėje kultūroje.
Tokį straipsnį balandžio mėnesį paskelbė latvių literatūrinis mėnraštis „Karogs“. Dr. Rūta Muktupavela analizuoja antrosios XIX a. pusės ir pirmosios XX a. pusės dviejų kaimyninių šalių tautosakos tekstus ir etnologinę medžiagą apie atžindą, arba „blogąją akį“, pykčio šaltinį. Mokslininkė remiasi lietuvių kalbininko K. Būgos žodžio „atžindas“ analize, pateikia duomenų apie etnologo M. Slančiausko ir archeologės M. Gimbutienės tyrinėjimus šia tema.

       145 latvių pjesių konkursas. Latvijos dramaturgų gildijos organizuotam 2006-ųjų Nacionaliniam pjesių konkursui buvo pateikta net 145 pjesės. Dvi pirmąsias premijas pelnė Hermanio Paukšo „Moteris bare“ ir Leldės Stumbrės „Laimingoji Bliumentalė“.
       Apdovanoti vaikų ir jaunimo, vienaveiksmių pjesių autoriai.
       Parėmus Latvijos kultūros ministerijai, iki rudens planuojama išleisti dvi geriausių pjesių rinktines.

       Literatūra eksportui. Prancūzijos leidybos centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šalis pardavė keturis kartus daugiau autorių teisių, negu jų nupirko. Prancūzų literatūra populiariausia Ispanijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Brazilijoje. Kaip rinkų plėtrai darė įtaką kūrinių pasiūla, rodo įtikinantis Pietų Korėjos pavyzdys: patrauklus fantasto B. Verbero romanas „Skruzdės“, išverstas į korėjiečių kalbą, per du mėnesius paplito 2 mln. egzempliorių tiražu. Paryžiaus ir Seulo literatūriniai ryšiai sustiprėjo.

       Knygų rinka. Kompanija „Bowker“ paskelbė duomenis apie 2005 m. JAV knygų rinką. Pernai JAV knygų produkcija sumažėjo 18 tūkst. pavadinimų – iki 172 tūkst. Tai pirmas toks kūrinių sumažėjimas nuo 1999-ųjų.
       Angliškų knygų leidybos lydere tapo D. Britanija (206 tūkst. naujų pavadinimų per metus, arba 24 proc. daugiau nei 2004 m.).

       Iškiliausios rašytojos. Toni Morrison romanas „Mylima“ pripažintas geriausia pastarųjų dvidešimt penkerių metų knyga Amerikoje. Ją išrinko kompetentinga dviejų šimtų žymiausių rašytojų, kritikų, redaktorių ir kitų literatūros vertintojų komisija. Konkurso rezultatai sukėlė triukšmingą reakciją, nes T. Morrison, kaip geriausios amerikiečių rašytojos, sureikšminimas daug ką nustebino. Bet ginčytis su realybe sunku: T. Morrison yra Nobelio (1993), Pulitzerio (1998) ir kitų garbingų literatūrinių premijų laureatė.
       2000-aisiais „Mylimą“ išleido „Vagos“ leidykla.
       Didžiojoje Britanijoje leidžiamo literatūrinio žurnalo „The Book Magazine“ apklausoje Hario Poterio autorė Joanne Kathleen Rowling išrinkta iškiliausia šių dienų britų rašytoja.

       P. Coelho piligrimystė. Brazilų rašytojas Paulo Coelho gegužės pabaigoje baigė savo „piligriminę“ kelionę po Sibirą. Tai buvo jo knygos „Piligrimystė: šiuolaikinis senovės išminties ieškojimas“ vertimo į rusų kalbą reklaminė kampanija.
       „Savo kelionę dedikuoju Aleksandrui Solženicynui ir jo knygai „Gulago archipelagas“. Tikiuosi, kad siaubingi laikai, kuriuos aprašė šis rusų rašytojas, niekada nepasikartos“, – teigė P. Coelho.
       Jis – apskritai vienas populiariausių rašytojų: jo knygos išverstos į 56 kalbas ir išleistos 150 valstybių. Lietuviškai skaitome jo knygas „Penktasis kalnas“, „Prie Piedros upės – ten aš sėdėjau verkdama“, „Veronika ryžtasi mirti“, „Demonas ir panelė Prym“, „Šviesos kario vadovas“, „Alchemikas“, „Vienuolika minučių“, „Zahiras“. P. Coelho knygos dažniausiai pradeda Brazilijos bestselerių sąrašus.

       „F. M.“ pagal „Nusikaltimą ir bausmę“. Dvidešimt penktoji rusų rašytojo Boriso Akunino knyga „F. M.“ – unikalus reiškinys Rusijos knygų rinkoje. Autorius panoro priminti rusams, kad F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“ galima skaityti kaip detektyvą. Pagrindinis „F. M.“ herojus Nikolas atsitiktinai suranda nežinomo F. Dostojevskio rankraščio dalį, kurioje aprašomas nusikaltimas, įvykdytas baigiantis XIX a. Apie šį rankraštį sukiojasi įvairūs tipeliai, ir Nikolui pasiseka gauti vis naujas ir naujas rankraščio dalis.
       B. Akuninui parašyti „F. M.“ pretekstą suteikė daina apie sužeistą Dostojevskį ir girtą chirurgą. Su „F. M.“ rašytojas nusprendė įtraukti skaitytojus į intelektinį žaidimą, nes visas romano siužetas kuriamas pagal „Nusikaltimą ir bausmę“; tas, kuris skaitys šį romaną, norom nenorom, bus priverstas panirti į klasiko palikimą.

       Interviu po 35 metų. 1970 m. lapkričio 25 d. nusižudė (charakiri) japonų rašytojas Yukio Mishima. Savaitę iki mirties jis davė išskirtinį interviu laikraščio „Siukan post“ reporteriui H. Maedai, tačiau rašytojo žmonos pageidavimu po netikėtos kūrėjo mirties tekstas nebuvo publikuotas. Tik praėjus 35 metams, pokalbį H. Maeda paviešino savo knygoje.
       Kodėl ši knyga pasirodė tik dabar? „Pagal Budos tikėjimą tik 33-iaisiais metais po mirties žmogaus siela palieka šį pasaulį, – aiškina Maeda. – Todėl prieš dvejus metus pradėjau svarstyti, kad reikia grįžti prie interviu ir dar kartą jį išanalizuoti. Be to, aš negalvojau, jog Mishimos savižudybė buvo iš anksto nulemta, ir aš norėjau, kad publika sužinotų, kokias mintis jis išsakė prieš savaitę iki tragedijos.“

       Rusijos „Poetas“ ir „Nacionalinis bestseleris“. Šiemet Rusija antrą kartą rinko nacionalinės premijos „Poetas“ laureatą. Ja tapo Olesia Nikolajeva.
       „Poetas Vakaruose – profesorius, filologas. – per iškilmingą premijos įteikimą kalbėjo O. Nikolajeva. – Poezija – literatūrinės veiklos rūšis. Arba – saviraiška. Arba – psichoterapija. O pas mus poetas – pranašas. Poezija – tarnavimas, dvasinis žygdarbis. Todėl mūsų klausa „burę jautriąją įtempia“. Gaudo iš dangaus dieviškąsias kibirkštėles, energijos auksinus ir švysteli į minią, pradegina drabužius, odą.“
       Kasmetinės Rusijos literatūrinės premijos „Nacionalinis bestseleris“ absoliučiu lyderiu buvo pripažinta Dmitrijaus Bykovo knyga „Borisas Pasternakas“.

       Pirmoji „Rossica“. Rusų literatūros vertimams į anglų kalbą skatinti įsteigta premija „Rossica“. Pirmajame vertimų konkurse dalyvavo trisdešimt penki vertėjai, paskelbę savo darbus 2001–2004 m. Rusijos ambasadoje Londone pirmąja „Rossica“ premija buvo apdovanotas pats jauniausias vertėjas Oliveris Ready (g. 1976 m.), išvertęs J. Buidos apsakymų rinkinį „Prūsijos nuotaka“. O. Ready studijavo rusų kalbą Oksforde ir Londono Slavų ir Rytų Europos tyrinėjimų institute, o dabar rašo disertaciją „Nuo Aleškovskio iki Galkovskio: Kvailybės pagyrimas šiuolaikinėje rusų prozoje“.
       Premijos steigėja – britų filantropinė organizacija „Academia Rossica“. Jai talkina žurnalas „Rossica“ – vienintelis angliškas leidinys, skirtas rusų kultūrai.
       Nuspręsta konkursą organizuoti kas dveji metai.

       Versija apie Oliverio Tvisto prototipą. Ilgą laiką buvo manoma, kad Ch. Dickensas romane „Oliveris Tvistas“ aprašė savo vaikystės išgyvenimus. Tačiau praėjus 167 metams po romano pasirodymo pasaulis išgirdo naują Oliverio Tvisto versiją. Melburno universiteto profesorius Johnas Walleris savo knygoje „Tikrasis Oliveris Tvistas“ nurodė, kad Oliverio Tvisto prototipu galėjęs būti Robertas Blinko. Sunkią šio berniuko iš Londono „apačios“ vaikystę 1828 m. aprašė žurnalistas J. Brownas.
       Ch. Dickenso kūrybos specialistus sudomino J. Wallerio hipotezė, nors ne visiems ji pasirodė įtikėtina. Yra žinoma, kad Ch. Dickensas, rašydamas „Oliverį Tvistą“, skaitė daug tiriamosios žurnalistikos apie siaubingas vaikų gyvenimo darbo namuose sąlygas, žiaurų išnaudojimą.
       J. Wallerio knygos pasirodymas beveik sutapo su Romano Polanskio filmo „Oliveris Tvistas“ pasauline premjera.

       Draudimas M. de Unamuno palikimui. Ispanijos kultūros ministerija uždraudė išvežti iš šalies rašytojo, dramaturgo, filosofo Miguelio de Unamuno (1864–1936) rankraščius, kuriuos buvo numatyta parduoti varžytynėse Madride. Toks sprendimas priimtas todėl, kad pastaruoju metu iš Ispanijos į užsienį išvežama vis daugiau kultūros vertybių. 1985 m. Ispanija išleido įstatymą, kuris draudžia iš valstybės išvežti daiktus, senesnius nei 100 metų.
       Uždraustas autorius. Turkmėnų romanistas, istorikas ir „Laisvės radijo“ korespondentas Rachimas Jesenovas pelnė amerikiečių PEN centro premiją „Laisvė rašyti“. Šis kūrėjas jau ne kartą tapo turkmėnų valdžios represijų objektu. 2004 m. vasarį R. Jesenovas buvo sulaikytas grįžtant iš Maskvos ir trumpam įkalintas už jo uždrausto romano „Karūnuotasis klajūnas“ 800 egz. kontrabandą. Po to šiam turkmėnų literatūros klasikui, knygų „Dykumos priešaušrio šmėklos“, „Geltonosios dominijos šešėliai“, „Pasmerktųjų legionas“, tyrinėjimo „Antitarybinio pogrindžio Turkmėnistane“ autoriui, buvo paskirtas namų areštas Ašchabade.

       Škotų literatūros netektis. Eidama 89-uosius, Italijoje mirė įžymi škotų kilmės rašytoja Miurel Spark. Garsus škotų rašytojas J. Renkinas esė, skirtoje atsisveikinimui su M. Spark, pavadino ją didžiausia Škotijos romaniste, nemažiau „škotiška nei Stevensonas“.
       Italijoje rašytoja gyveno savo paskutiniuos dvidešimt septynerius metus – iš tėvynės ją išginė slegianti šlovės našta. M. Spark parašė 24 romanus, kelis apsakymų rinkinius.
       M. Spark apdovanota B. Stokerio premija už Mary Shelley biografiją, dukart buvo nominuota Bookerio premijai.

       Prakeiktieji užsieniečiai. Trys Didžiosios Britanijos leidyklos „Serpent's Tail“, „Bitter Lemon Press“ ir „Arcadia Books“ pradėjo vykdyti projektą „Prakeiktieji užsieniečiai“ (Bloody Foreigners). Šio sumanymo tikslas – supažindinti britų skaitytojus su europiečių detektyvų rašytojų kūryba.
       Naujasis projektas gimė po 2005-ųjų skandalo, kai premijos „Golden Dagger“ laureatai buvo tik užsieniečiai. Detektyvų rašytojų asociacija norėjo apsiriboti tik anglų kalba parašytomis knygomis ir tai sukėlė daug ginčų. Dabar ši asociacija įsteigė naują tarptautinę premiją „Dagger“ (5000 svarų sterlingų autoriui ir 1000 – vertėjui), bet ir šis sumanymas vertinamas nevienareikšmiškai.