MARIJA MACIJAUSKIENĖ


***

Alkani paukščiai
Graižo orą,
Ieškodami grūdo
Mirčiai perkalbėti.

2006. VII. 20



***

Už to tilto, o gal akivaro
Yra rasakilių sala,
Kur ramu kaip bažnyčioj
Per Pakylėjimą,
Ir gali paduoti Dievui
Savo darbus.

2006. VII. 2



***

Tas žygis visai nualina,
Kad jauties tarsi paskutinis
Lietaus lašas, kabantis ant radastos žiedo,
Nes neturi jėgų nukristi ant žemės
Ir ją prikelti.

2006, kovas




***

Ant kiekvienos kopos
Po žiburį.
Ant kiekvienos kalvos
Po spragsinčią balaną.
Ties kiekviena kryžkele
stovi vėlės. –

Kada sugrįš tie paklydėliai
Iš visų pasviečių.

2006. IX. 17/18



***

Dukra mano,
Mylimoji mano,
Nežinau, ką Viešpats
Tau paskyrė…
Gal iškilsi medeliu
Į dangų ir pirmas
Paukštelis, nutūpęs
Ant Tavo liaunų šakų,
Giedos
Prisikėlimą?!

2006. IX. 2




Praeitis… nuskrido?!


Undinės – pradalgių daužėjos
Pavakarėj, kai nugula rūkai,
Įšokusios į upės glėbį
Ir atsikračiusios nuovargio sūraus,
Paskelbia karą.
Nuo rankų mostų
Skyla erdvės
Ir kibirkščiuoja
Juokas ir purslai.
Paskui, pavirtę laumžirgiais,
Pažyra lyg prakiurus piniginė
Ant pavėsingo kranto.

2006. X. 6