Johannesas.Bobrowskis (1917–1965) – vokiečių rašytojas, brendęs vokiečių ir lietuvių kultūrų sandūroje. Gimė Tilžėje, Karaliaučiaus universitete studijavo menų istoriją. Nuo 1938-ųjų – vermachto narys, karo metu paimtas į rusų nelaisvę. Po karo ketverius metus vargo Donecko šachtose. 1949 m. grįžo į Rytų Berlyną slegiamas kaltės už teutonų, o vėliau ir hitlerininkų žygį į Rytus, pareikalavusį milijonus gyvybių. Rašė eiles ir prozą. Tekstuose dominuoja Rytai, Lietuva, jos gamtovaizdis, vokiečių agresija, kaltė ir atgaila. J. Bobrovskio romanai „Levino malūnas“ ir „Lietuviški fortepijonai“ parašyti paralelės forma, kurioje tarsi susipina dvi laiko plokštumos: praeities ir aprašomojo meto. Personažai ir vaizdai – rašytojo supoetintoje Prūsijos arba Mažosios Lietuvos aplinkoje persipina su istoriniais įvykiais ir asmenimis. Į lietuvių kalbą išversta eilėraščių knyga „Sarmatijos metas“ (1974), romanai „Levino malūnas“ ir „Lietuviški fortepijonai“(1999), apsakymų rinktinė „Apsakymai“ (2000).