Pedro_Lenz

ŠUNIŠKOS NAKTYS

 

Nando visa tai pasakojo,
vienas iš vietinių.

 

Nuo čia, iš viršaus,
nuo Santandero
švyturio,
tiksliau pasakius,
nuo uolos už jo,
kai kurie šunų šeimininkai gyvūnus,
kurie tapo našta, nusviedžia
į jūrą žemyn.
Paprastai tai naktį įvyksta.
Potvyniai vėliau išplukdo lavonus.

 

Nando dar pasakojo,
kad per ispanų karą
ne vien tik šunis,
bet ir žmones –
bet tada mes jau buvom nuėję.


 

MANO DRAUGAS KRANININKAS

 

Visai netoli nuo dangaus,
prie žemės gerai pritvirtintas,
ištisas darbo dienas
sukinėjasi kranininkas.

 

Tačiau kurgi tu
be sparnų?

 

Kranininkas perkilnoja,
įgudusiom akimis ir rankom,
blaiviai ir rūpestingai,
tonas sveriančius krovinius.

 

Aš įsimylėjęs
jo žmoną.

 

 

LIURDAS

 

Klipatos ir kapelionai
nuo kalniuko kulniuoja šaltinio link.
Kapucinai, sukantys kilpas
apie katedrą.
Klibikščiuoja su krivūlėm ligoniai
suklypusiais kretančiais kūnais.
Kūdikiai įsikibę žvakių.
Krikščioniškos giesmės skamba,
Kyrie kyla iš ryklių.
Skaistieji klaupia prie kryžių,
sukniumba kriptoje.
,,Karališkoji motina,
atleisk mums kaltes“.

 

Ak, jei Dievui tektų
visa tai patirti dar kartą!

 

 

GYVENTI

 

Trimetis vaikas pareiškė
apie senuką:
jis jau esąs labai senas,
bet dar nenumiręs.

 

Ir dabar aš retsykiais baiminuos,
kad apie mane jisai pasakytų,
jog aš jau ganėtinai miręs,
tačiau dar nesenas.

 

 

MAKSAS

 

Maksas pažįsta tokį
vieną iš savo kaimo,
sugebantį be vargo,
Maksas tai gali patvirtint,
vienu mauku išgerti
visą butelį vyno
(nesvarbu ar raudono, ar balto)
Be to, jis vieną kartą,
ne Maksas, tas kitas,
tas, kurį Maksas pažįsta,
padavėjai padovanojo
rankinį laikrodį.
Maksas lig šiol prisimena
markę ir kainą.

 

Keista yra tik tai,
kad niekaip dabar negaliu prisiminti,
iš ko ta kalba išėjo.

 

Reikės pasiklausti Makso.

 

 

NUOMININKAS

 

Kartą jis,
tai tiktai pavyzdys,
pasisodino svogūnų.
Kiek vėliau
daržo teko jam
atsisakyti.
Žemės sklypas
už gyvenamojo kvartalo
buvo užasfaltuotas.

 

Dabar jis turi
vietą automobiliui
su geltonu bordiūru.
Šeštadieniais
tą savo stovėjimo vietą
jis išsišluoja su šluota.

 

Jei atvyktų sūnus aplankyti,
rezervuota vieta
jį pradžiugintų.

 

 

TESTAMENTAS

 

Mano įkapės,
aš pagalvojau,
nieku būdu neturėtų
būt iš nailono.

 

Antraip jos liks amžinai
sniego baltumo ir gaivios,
tuo tarpu visi palaikai
nuo drėgmės bus seniausiai supuvę.

 

 

TOLEDAS

 

Toledas tik kartą
per daugiau nei devyniolika metų
neatėjo į darbą.

 

Tai nutiko tą dieną,
kai Folketsvilyje
buvo laidojamas jo mūrininkų vyresnysis.

 

Toledas norėjo būt įsitikinęs,
kad tas šunsnukis iš tikrųjų negyvas.

 

Vertė Antanas A. Jonynas

 

Nemunas

2004-10-14