7

       – Labai gerai, kad nupirkai Tyskie, tai mūsų pats geriausiausias alus, – pagiria mane lenkomanė Raselė, kai sugrįžtu į Przechodnia 2 iš supermarket.
       Pagaminu kažkokį jovalą iš faršo, paprikos, ryžių, pastos, ketčupo (deja, natūralių pomidorų nebuvo).
       Pats ir valgau.
       13:00 pusryčiauju, užsigeriu Tyskie.
       Po mano kojomis – Varšuvos panorama.
       Saulėta, devintas aukštas.
       13:18 Raselės bare (ant spintos) atrandu nugertą Fernet citron. Apžiūrinėju, skaitau: 30% alk.
       – Nori?
       – Galiu, – įsipilu taurelę.
       Fernet yra geriausias vaistas nuo pagirių. Deja, netikras – tik 30%, galėtų būti 40% ir be citron.

       Popiet einame į kavinę, ten susitiksime su Iza ir Zuza – vertėjomis.
       Uždaryta.
       Laukiame gatvėje, nes kaip tik šioje vietoje susitarėme.
       Ateina, nevėluoja.
       Apsikabiname.
       Bučiuojamės.
       Susirandame barą, čia atkakliai ima veikti mano Visa Electron... Užsakau antrą butelį vyno. Dar…
       Zuza vis dar įsimylėjusi savo jauną vyrą, sėdi ir tyli.
       – Zuza, atsipalaiduok.
       – Man jau metas, – pakyla eiti.
       – Atsargiai.
       – Pati žinau.
       Išeina.
       Dulkintis?..
       Viskas gerai, netrukus prie mūsų prisijungia Gabrysia.
       – Keičiame vietą?
       – Keičiame.
       – Žinau kitą, šalia, – rekomenduoja Iza.
       Atsiduriame greitojo maitinimo įstaigoje.
       – Bliat', Iza, kur tu mus atvedei?
       – Bet čia pigu, maistas geras.
       – Bliat', Iza, į restoraną aš jus kviečiau!
       – Galime, jei nepatinka, eiti kitur.
       – Tiek to, – sakau ir kasoje pas bufetavą nuperku kelis buteliukus Sangre de Torres, jis man visada skanus.
       Apie vakarykštę party su Gabrysia ir Rasele nešnekame.
       – Pavalgėt?
       – Pavalgėme.
       – Tada pyzdinam iš čia – nachui!

       Papyzdili…
       Nachui.

       Kažkurią akimirką susivokiu, kad kolektyvo ratelyje šoku lenkų liaudies šokius: pagal komandą kilnoju kojas, pliaukšiu delnais, tūpčioju, sukuosi vilkeliu... Šalia – Iza, viskas gerai.
       – Ką mes čia veikiame?
       – Nežinau.
       – Kur mes?
       – Turbūt Liaudies kūrybos namuose, huralų vakaronėje…
       – Ir seniai jau šokame?
       – Kokią valandą.
       Dairausi: nepadoriai šviesi sporto salė… ir persenę huralai, folkloro kolektyve mudu su Iza – jauniausi.
       Apsisuku: Gabrysia, Raselė, jos susiėmusios už pilvų, bet vis tiek myža į kelnes – juokais leipsta.
       – Prisišokai?
       – Bliat', kaip prisišokau…
       – Einam kitur?
       – Einam.

       Einam.

       Restorane išgeriame, užkandame, tada nelauktai įgaunu galią nuspėti žmonių biografijas.

       – Jūs kilusi iš Lodzės, studijuojate Varšuvos universitete psichologiją, šiais metais tapsite bakalaure, – išburiu mus aptarnaujančiai padavėjai.
       Ji išverčia akis.
       Žiūri, netiki.
       – Esame kur nors susitikę? – nepatikliai klausia.
       – Niekada gyvenime, aš – užsienietis.
       – Iš kur apie mane žinote?
       – Jaučiu.
       – Ne, taip nebūna…

       Apstulbusi padavėja pakviečia prie mūsų stalo savo kolegę, kad ir apie ją ką nors pasakyčiau.

       – Antras kursas. Filologija.
       – Neatspėjot, bibliotekininkystė, – nusivilia manimi antroji.
       – Kurcze, Herkus, kas tau atsitiko? – vienu metu susirūpina mano dvasine sveikata draugės.
       – Pats nežinau, gal šiek tiek per daug išgėriau, dabar viską kiaurai permatau.
       – Gal judam namo?..
       – Judam... Judam, JUDAM, JUDAM, JUDAM... NAMO...

       8

       7:20 – Warszawa Centralna, III peronas, 2 kelias.

       Bilietų kontrolė.
       Baras.
       Taurė Sohpia Merlot.

       13:12 – Berlin Ostbahnhof, 7 kelias.

       Puodelis kavos bufete. Cigaretė. 0,7 l Flagman degtinės buteliukas (9 EU) rusų delikatesų mugėje Berlin Ostbahnhof.

       14:21 – 2 kelias, traukinys Berlin Ostbahnhof – Stralsund.

       Rūkomasis vagonas.

       Flagman.
       Cigaretė: tabakas Falcon, JOB gilzė.
       Flagman.
       Cigaretė: tabakas Falcon, JOB gilzė.
       Bilietų kontrolė.
       Flagman.
       Flagman.
       Cigaretė: Falcon tabakas, JOB gilzė.
       Flagman.
       Flagman.
       Flagman.

       17:17 – Stralsund, 1 kelias.

       Stotis. Policija. Suoliukas. Cigaretė.

       17:42 – 1 kelias, Stralsund–Ribnitz-Damgarten, West.
       18:18 – Ribnitz-Damgarten, West, 2 kelias.

       Kelionės trukmė: 10:53.

       18:55 – Ribnitz Bahnhof, 210 autobusas, paskutinis šįvakar.
       – Į Ahrenshoop.
       – 4 EU ir 10 ct.
       – Čia penki.
       – Sėskit.
       – Čia buvo 5 EU…
       – Mačiau.
       – …
       – Jokių problemų, sėskit.
       – Herzlich willkommen in DDR, – mintyse nusikeikiu.

       18:59 – Ribnitz Koch Gotha Platz.
       19:00 – Ribnitz Drei Linden.
       19:01 – Ribnitz Boddencenter.
       19:02 – Ribnitz BESTWOOD.
       19:03 – Koerkwitz, Dorf.
       19:04 – Koerkwitz, Sunshine Ferienpark.
       19:06 – Koerkwitz, Hof.
       19:08 – Daendorf.
       19:11 – Dierhagen, Dorf.
       19:14 – Dierhagen, Kreuzung.
       19:15 – Dierhagen, Strand.
       19:16 – Dierhagen, Kreuzung (?).
       19:18 – Dierhagen, Ost.
       19:20 – Dierhagen, Forst.
       19:21 – Wustrow, Nebelstation.
       19:23 – Wustrow.
       19:26 – Niehagen.
       19:28 – Althagen.
       19:30 – Ahrenshoop, Mitte.
       19:31 – Ahrenshoop, Deich.
       19:32 – Ahrenshoop, Ost.

       – Ost?
       – Ost.
       – Ahrenshoop?
       – Ahrenshoop, Ost.
       Bliat', per vėlai išlipau!

       9

       Kunstlerhaus Lukas, Dorfstrasse 35 – čia šešias savaites aš rašysiu.
       Prie vilos laukųjų durų susirandu, skaitau pamalonintas švieslentėje: Appartement 3 – Hercus Kuncius.
       Laukia. Gerai, kad jau laukia.
       Skambinu: Biuro.
       Dar kartą.
       Girdžiu: kaukšt, kaukšt, kaukšt…
       Atidaro ta, kuri turėtų būti Ursula Vogel – Leiterin Kunstlerhaus Lukas.
       – Labas vakaras, aš – Herkus Kunčius – iš Lietuvos.
       – Hetzlich willkommen, Ursula Vogel, – šypsosi.
       Mane veda į vilos virtuvę, ten prie kelių butelių jau sėdi: vokiečių kilmės rumunė Ulrike (Malerei), Andreas iš Tiūbingeno (Malerei), pusiau švedė, pusiau vokietė Sunje (Prosa) ir berlynietė Ute (Installation).
       – Vyno?
       – Pageidaučiau penkių minučių privatumo, – taip ir pasakau: privatumo.
       – Ak taip, – susinepatogina Ursula. – Aš tave palydėsiu į apartamentus...
       Pakylam laiptais.
       – Čia, – įleidžia.
       Kol rodo studiją, miegamąjį, tualetą, aš slapčia apžiūrinėju Ursula: už mane keleriais metais jaunesnė, niekad netekėjusi, vidutinio ūgio, raudonomis dėmėmis išmuštu veidu.
       – Išeinu. Netrukdysiu. Kai atsilaisvinsi, laukiame apačioje.
       Žinau, kad apačioje esu aptarinėjamas.
       Labai greitai apsitvarkau, mano rankoje: Stumbras. Brendis – 0,5 l.

       – Brendis, – statau ant stalo butelį. – Aus Litauen.
       Andreas papilsto.
       Susidaužiame.
       – Prosit!
       – Geras, skanus, – susidomi anotacija.
       – Ist Litauen, – rodau etiketėje nupieštą Prancūzijos žemėlapį. – Paryžius, Monpeljė, Marselis…
       – Taip taip, – nesusivokdamas pritaria man.
       – O čia Viduržemio jūra, kairėje – Pirėnai ir Ispanija, dešinėje – Mažino linija, Vokietija, – vedžioju pirštu per tariamą Lietuvos žemėlapį ant butelio.
       – Ak taip, ak taip, – pratrūksta juoku Andreas, – Litauen brandy!
       – Vyno?
       – Mielai.
       Dar viena kita mandagumo frazė.
       – Atleiskite, po kelionės Vilnius – Warszawa – Berlin – Stralsund – Ribnitz-Damgarten, West – Ahrenshoop jaučiuosi gerokai pavargęs, – veidmainiauju.
       – Mes taip pat neseniai atvykom, suprantam, labai gerai suprantam, – neprieštarauja menininkų kvartetas.
       – Dar taurę vyno? – siūlo jau A4 dėmėmis išmušta Leiterin Ursula.
       – Eisiu miegoti, – meluoju, – noriu pabūti vienas – nuo rytojaus knygą rašysiu…

       SUKTINIS

 

       I atsitikimas

       Viename laive jūreiviai laikė prisijaukintą gražų ožį. Jūreiviai jį labai mylėjo. Ožys pažinojo savo globėjus, šaukiamas atsiliepdavo.
       Kažkuris jūreivis kartą sumanė pajuokauti: nutvėręs ožį už ragų supylė jam į gerklę butelį romo.
       Ožys pasimuistė, ėmė čiaudėti, nubėgęs į kubriką atsigulė po gultu.
       Ten jis išgulėjo dvi dienas užsimerkęs, liežuvį iškišęs, nieko neėdė ir neatsiliepė šaukiamas.
       Jūreiviai labai išsigando, kad ožys neapaktų.
       Trečią dieną ožys atsikėlė; kai pasirodė denyje, visi labai nudžiugo: pakaitomis jį glostė, mylavo ir vaišino kas kuo galėjo.
       O romo ožiui davęs jūreivis vėl ryžosi pakartoti savo nedorą pokštą: pasišaukė ožį.
       Nieko pikta nenumanydamas ožys bėgo pas jūreivį… Vos išvydęs butelį, sustojo. Pagalvojęs atatupstas pasitraukė ir… įsibėgėjęs puolė gundytoją: išmušė iš rankų butelį ir jūreivį mirtinai po burėmis subadė.

       Tad pašnekėkime apie naują mūsuose dalyką – susilaikymą.
       Ką reiškia šis žodis – susilaikymas?
       Nuo ko mes turime susilaikyti?

       Midus, alus, grapa, ouzo, kalvadosas, pastis, vynas, vodka, sidras, fernetas, grogas, spiritas, likeris, slivovica, vermutas, brendis, samanė, barackas, trauktinė, punšas, šampanas, chicha, arakas, horilka, šerbetas, čiačia, portveinas, sambuko, absentas, campari, akvavitas, cheresas, konjakas, rakija, maraskinas, vinjakas, sektas, tekila, armanjakas, mastika, šnapsas, balzamas, romas, sakė, džinas, viskis…

       Alkoholis yra nuodai.
       Nuodai užmuša žmogų.

       Ir net aluje yra alkoholio nuodų.

       O kaip daromas alus? – paklauskite manęs.

       Alus daromas iš miežių.
       Jei alus daromas, tai dažniausiai iš miežių.

       Miežiai užauga lauke.
       Žmogus miežius pamerkia tamsoje. Grūdai pradeda brinkti. Grūdai sudygsta.
       Sudygę grūdai tampa saldūs, tai – salyklas.
       Salyklas išdžiovinamas. Salyklas sumalamas. Salyklas apipilamas šiltu vandeniu ir sumaišomas.

       Vanduo tampa saldus.
       Šis vanduo toks saldus…

       Į vandenį dedama apynių. Apynių vanduo yra kartus, – jei per klaidą jo išgertum, netaptum girtas; dar trūksta šėlstančio piktadario. Tas piktadarys – mielės.

       Mielės yra piktadarės.
       Mielės tik atrodo nekaltos.
       Mielės yra pikti grybeliai.
       Grybelių yra visur: ore, kambary ir lauke.
       Grybeliai yra bakterijos, visos jos nedoros.

       Grybeliai siaučia, jie yra gobšai. Jie mėgsta viską, kas saldu. Jie ėda saldmenį, kurį aptinka vandenyje.

       Saldmuo nesileidžia ėdamas.

       Saldžiame vandenyje prasideda kova.
       Kova vadinasi rūgimu.
       Rūgimas – tai kovų kova.
       Kovų kova – tai rūgimas saldžiame vandenyje.

       Nuožmi kovų kova baigiasi: piktadarės mielės suėda saldmenį – taip blogis nugali gėrį žemėje.

       Vandeny atsiranda a l k o h o l i s.

       A L-K O-H O-L I S !

       Alkoholis – nuodai.
       Ką daro nuodai?
       Nuodai – žudo.
       Nuodai žudo ir greitai, ir pamažu.
       Alkoholis – nuodai, nuodai – alkoholis.

 

       II atsitikimas

       Kai įsilinksminęs naras instruktorius išniro namie, žmona jo nelaukė – ramino verkiantį vaiką.
       Įsilinksminęs naras instruktorius paėmė ant rankų savo mylimą sūnelį ir ėmė sūpuoti.
       „Kokios nesupratingos narų žmonos, – išmintingai pagalvojo įsilinksminęs naras instruktorius, – kai man dugne suskauda pilvą, išgeriu karštos degtinės, ir skausmas praeina. Štai, vaikuti, aš tuoj tave išgydysiu…“
       Kai į gerklę pylė karštos degtinės, vaikutis priešinosi. Tačiau tėvas, įsilinksminęs naras instruktorius, buvo stipresnis.
       – Na ką, sūneli, nebeskauda pilvuko?
       Vaikas tylėjo.
       Veidelis pabalo, galvutė nusviro. Atbėgusi motina jį purtė ir supo.
       – Jūsų vaikas mirė. Kuo jį gydėt?
       – Daktare, aš jam iki dugno sugirdžiau karštos degtinės nuo pilvo skaudėjimo.
       – Nunuodijot.
       – Tai neįmanoma! Aš net ledinę degtinę geriu kasdien ir esu sveikas, – pasigyrė įsilinksminęs naras instruktorius.
       – Nužudei vaiką. Ir pats save žudai – tik pamažu, ne iš karto, šaltu ginklu.
       – Nesusipratimas, – nuliūdo sutuoktiniai.

       Tad nuo šiol mes mokysimės susilaikymo mokslo. Iš jūsų juoksis, badys jus pirštais, šmeiš, sakys, kad tai neteisybė.
       Netikėkite.
       Klausykite, kad galėtumėte kitiems papasakoti tai, ko čia išmoksite.

       Aluje yra miežių, apynių, vandens, mielių ir alkoholio.
       Aluje yra miežių, apynių, vandens, mielių ir alkoholio.
       Net aluje yra alkoholio.

       Vandens garai gesina ugnį, o spirito garai dega pragaro ugnimi.

       Bet iš ko daromas vynas?!
       Iš vynuogių daromas vynas.

       Vynuogėms augant ant krūmo prikimba pikčiurna mielių grybelis. Jis tik ir telaukia, kada galima bus įsiskverbti į uogą – pasmaguriauti jos saldmens. Ir kai iš vynuogių sunkiami syvai, mielių grybelis pradeda savo nedorą darbą: syvai rūgsta, gaminasi alkoholis, alkoholis gaminasi, alkoholis, visur alkoholis, alkoholis, alkoholis…

       O degtinė? Iš ko gaminama vodka – agua vitae?..

 

       III atsitikimas

       Kartą mažo ūgio plaukimo trenerė pasiskundė gydytojui, kad jos pilvas – greičiausiai nuo agua vitae – išbrinko, tapo labai didelis: neva ne vieną naktį praleidusi klūpodama ant grindų prie baseino – negalėjusi atsigulti, mat bijojusi, kad vanduo pilve jos nepasmaugtų.
       Gydytojas, įridenęs ją į kėdę, peiliuku prapjovė žaizdelę po krūtine ir įstatė vamzdelį.
       Ir štai iš vargšės moteriškės ėmė tekėti vaiskus geltonas skystis, kurio – tik pamanykite – pribėgo trys pilni kibirai. Ir dar puslitris, nepilnas.
       Vargšė plaukimo trenerė pravirko iš džiaugsmo, kad gydytojas ją paliuosavo nuo nepakeliamos naštos.
       Bet netrukus plaukimo trenerės širdį vėl suspaudė mintis: ji nesusilaikys, gerai žinojo, po kelių mėnesių kūne vėl prisirinks alaus ir ji vėl turės kankintis – iki senatvės plūduriuos agua vitae baseine, kitaip nemokėjo šiame gyvenime plaukti.

       Kokia išeitis?

       Pienas.
       Dar kartą: pienas, pienas, pienas.
       Ir vaikučiai.

       Ką tik gimę mes buvome mažiukai, susiraukšlėję, tikri raudoni šikniai. Bet per tris mėnesius tapome balti ir gražūs angelėliai. Iš kur tokia atmaina?..
       Iš pieno.
       Piene esama kažko ypatinga: vandens, baltymų, riebalų, mineralų.
       Mes, dabar jau brandūs angelai, puikiai žinome, kodėl augome ne dienomis, o valandomis – gėrėme pieną, o ne alų, ne alkoholį.

       Vanduo – prostitutė, miežiai – suteneriai, mielės – piktadarės, grybelis – bakterijos, šios įsiskverbia net į uogą: syvai rūgsta, iš jų gaminasi alkoholis, alkoholis gaminasi, alkoholis gaminasi, gaminasi, gaminasi, visur jis gaminasi…

       Tiesa, kokią prasmę slepia žodis susilaikyti, jei esame angelai?..

       Atsakymas: alkoholija – tai nuopuolis.
       Alkoholija žaloja angelus, jie žudosi, nusikalsta, suserga tuberkulioze, odos ir venerinėmis ligomis, paskui šliaužioja žeme apsikrėtę kirkšnutėmis.