tekstai.lt

Živilė Zavadskytė-Zakarauskienė. Tautos gyvybingumo versmės išeivių kultūroje

 

       Rugsėjo 27–28 d. į Vilniaus universiteto Senato salę raštijos ir spaudos tyrinėtojus pakvietė jubiliejinė XV tarptautinė knygotyros konferencija „Rankraštinis ir spaudos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išeivijos tautinį tapatumą“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Į renginį susirinko 25 pranešėjai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, JAV, Australijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Sveikindamas susirinkusius svečius konferencijos rengimo komiteto pirmininkas prof. D. Kaunas nuoširdžiai dėkojo rėmėjams – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai bei Lietuvos Respublikos Seimo Informacinių technologijų departamentui, be kurių pagalbos renginys nebūtų įvykęs, ir dalyviams už idėjos palaikymą bei gausų dalyvavimą. Vilniaus universiteto prorektorius prof. J. V. Vaitkus pabrėžė kultūros paveldo tyrinėjimų svarbą naujųjų technologijų amžiuje ir palinkėjo dalyviams turiningo darbo.

       Paskutiniai antrojo tūkstantmečio amžiai daugeliui Rytų Europos tautų nepašykštėjo išgyvenimo pamokų. Ekonominės krizės, karai, politiniai persekiojimai tapo akstinu masinei emigracijai, formavusiai atskirų tautinių bendruomenių saleles toli nuo gimtojo krašto. Atsidūrus svetimoje kultūrinėje terpėje, svarbiausiu kraičiu išeiviams tapo tai, kas po namų stogu buvo tarsi savaime suprantama duotybė – gimtoji kalba ir dvasinis protėvių palikimas, kaip svarbiausias asmenybės tautinio tapatumo matas. Puoselėjant ir gausinant šį turtą palaipsniui vystėsi savita, įvairialypė egzodo kultūra – fenomenas, kuris šiandienos mokslininkams vis dažniau tampa įkvėpimo šaltiniu naujiems tyrinėjimams.

       Reikšmingas vaidmuo išeivių kultūrinio palikimo lobyne priskiriamas raštui ir spaudai, kurie yra ne tik tautinės kultūros dalis, bet ir istorinės atminties išsaugojimo priemonė. Žvelgiant iš mokslo pozicijų – tai itin sudėtingas, daugiasluoksnis ir dar mažai tyrinėtas objektas, skatinantis naujai interpretuoti sąvokas, ieškoti įvairesnių jo pažinimo priemonių. Teorinės spaudos paveldo tyrinėjimo problemos buvo pristatytos A. Braziūnienės (Vilniaus universitetas) pranešime „Išeivijos spaudos paveldo sampratos klausimu“, kur buvo svarstomi vertės kriterijai, taikomi įpaveldinant materialiosios kultūros produktą. R. Misiūnas (Vilniaus universitetas) iškėlė nemažiau svarbius išeiviškos knygos interpretavimo ir išeivijos istorijos periodizavimo klausimus („Išeiviška knyga: svarstymai domėjimosi madai praeinant“).

       Siekiant įvertinti išeivijos rankraštinio ir spaudos paveldo mastą, daugiausia vietos konferencijos programoje skirta atminties institucijų veiklai pristatyti ir informacijos šaltinių, teikiančių žinių apie emigrantų raštus gimtąja kalba, analizei. Šiai temai skirtų pranešimų, kuriuos klausytojų dėmesiui pateikė L. Burchinal (JAV), P. A. Taškūnas ir V. Taškūnas (Tasmanijos universitetas, Australija), A. Hermann (Lietuvių kultūros institutas, Vokietija), M. Klein (Bylefeldo aukštoji profesinė mokykla, Vokietija), I. Bučinskytė, D. Dapkutė ir L. Saldukas (Lietuvių išeivijos institutas), P. Noorhani (Estijos literatūros muziejus), A. Kraut ir dr. A. Valmas (Talino universiteto akademinė biblioteka), I. A. Smith (Didžioji Britanija) ir A. Strale (Latvijos nacionalinė biblioteka), G. Jaunmuktane (Latvijos akademinė biblioteka), V. Gerasimovas (Baltarusijos Respublikos prezidentinė biblioteka) ir L. Dovnar (Baltarusijos kultūros ir menų valstybinis universitetas), medžiaga atskleidė ne tik išeivių raštijos saugojimo formų įvairovę, bet ir platų jos tyrinėjimo galimybių spektrą. Šioje dalyje akcentuota ir tarptautinio bendradarbiavimo svarba pasitelkiant modernias skaitmeninių technologijų priemones.

       Tautinio tapatumo raiškos būdų įvairovės neįmanoma suvokti be asmenybių, kurių darbai emigracijos sąlygomis įprasmino išeivijos kultūrinį palikimą. Atskira konferencijos dalis skirta asmenybių vaidmeniui išsaugant išeivijos rankraštinį ir senosios spaudos paveldą. D. Lukienė (JAV) supažindino su Jono Aisčio kultūriniu palikimu, išgyvenimais ir intencijomis, kurių pažinimas leidžia geriau suprasti vieno didžiausių lietuvių poetų kūrybą. Muzikų Strolių šeima gerai žinoma lietuvių išeivijos pasauliui, tačiau dar mažai pristatyta Lietuvai. Garsaus smuikininko Juozo Strolios ir dainininkės Zentos Grubaitės šeima išugdė tris žinomus profesionalius muzikus – Vytautą, Faustą ir Herkulį Strolius. Kūrybinė Strolių veikla glaudžiai siejama ne tik su muzika. Turtingą istorinį palikimą saugo šeimos sukauptas archyvas, kuriam pristatyti buvo skirtas G. Stankūnienės (JAV) pranešimas. D. Kaunas (Vilniaus universitetas) konferencijos dalyvių dėmesį atkreipė į labiausiai dėmesio stokojančią išeivijos bibliofilų veiklą per Justino K. Karazijos biografijos faktus, atskleidžiančius bibliofilo asmenybės brandos procesą. O. N. Iljina iš Sankt Peterburgo valstybinio kultūros ir meno universiteto apibendrino Rusijos knygotyrininkų įdirbį, tyrinėjant rusų išeivijos asmenines bibliotekas.

       Paskutinėje konferencijos dalyje susitelkta ties rašytinės atminties kūrybos epizodais, geriausiai reprezentuojančiais išeivijos indėlį į bendrą kultūrinį paveldą. Pristatyta lietuvių bendruomenių JAV ir Kanadoje spauda (J. Steponaitienė, S. Vėlavičienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Latvijos išeivių leidinių repertuaras 1945– 1991 m. (V. Zanders, Latvijos universitetas) ir estų leidybinė veikla Sankt Peterburge iki Antrojo pasaulinio karo (A. Moldre ir T. Reimo, Talino universitetas). A. Navickienė (Vilniaus universitetas) supažindino su pirmaisiais XIX a. emigracinės spaudos paminklais – Kiprijono Juozapo Nezabitauskio-Zabičio Paryžiaus leidiniais. S. Levoško (Sankt Peterburgo valstybinis architektūros ir statybos universitetas) atskleidė 1938–1939 m. Prahoje ir Rygoje išleisto unikalaus rusų meno katalogo sudarymo aplinkybes ir jo svarbą rusų emigracijos istorijai.

       Apibendrindamas konferencijos darbą, D. Kaunas pažymėjo, kad išeivijos rašytinis ir spaudos paveldas dar laukia jaunųjų mokslininkų, galinčių rasti peno disertacijų temoms, dėmesio. Pranešimai ir jų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami mokslinių straipsnių rinkinyje „Knygotyra“.