Accessibility Tools


       Apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premiją ir jos devynioliktąją laureatę Birutę Jonuškaitę

       Rašytoja Birutė Jonuškaitė yra prisipažinusi: vengia savo knygose nelietuviškų pavadinimų. Tačiau aštuntai knygai kitokio pavadinimo nerado – tik „Eksperimentas“.
       Dabar, kai „Eksperimentas“ jau aprašytas spaudoje, kai kelis sykius pristatytas ir Vilniuje, ir atokesniuose nuo sostinės miestuose, smagu dar kartą žvilgtelti ir pripažinti: tikrai eksperimentinė, tikrai drąsi, tikrai skaitantį žmogų išbandanti knyga.
       Publicistikai, eseistikai knygynų, bibliotekų lentynose prireikia vis daugiau vietos: šių žanrų knygas godžiai skaito mokytojai lituanistai ir jų moksleiviai – nesuvokęs, kas ta esė, egzamino neišlaikysi. B. Jonuškaitės „Eksperimente“ kaip tik publicistikos akcentai, man regisi, ryškiausi: negali nejausti aistringo autorės noro ne tik išsaugoti jai svarbias vertybes, bet ir daryti įtaką pasauliui.
       Nieko keisto, kad G. Petkevičaitės-Bitės fondas pasirinko B. Jonuškaitę. Neslėpė: ieškojo tokio autoriaus ar autorės, kurio principinės nuostatos derėtų su Bitės pasirinktais idealais. Lietuvos rašytojų sąjunga rekomendavo kitas knygas... Matyt, turime įprasti, kad premijų steigėjai ir teikėjai – skaitantys žmonės. Jie turi savo nuomonę ir džiaugiasi, pasitaikius progai, ją garsiai pareikšti.
       B. Jonuškaitė apdovanota gegužės 16 d. Smilgiuose. Jau devyniolikta laureatė!
       Pirmoji premija įteikta 1983 m. Ją už knygą „Iš miesto A į miestą B“ gavo Valentinas Zaikauskas. Premiją inicijavo istorijos mokytoja Genovaitė Guokienė, Smilgių kolūkio pirmininkas Vladas Navikas – malonu, kad abu atvyko pagerbti ir šiemetinės laureatės. Iškilmių ceremonija klajoja: vyksta tai Panevėžyje, tai Smilgiuose, tai Vilniuje, tai Puziniškyje...
       Mano supratimu, Puziniškio dvarelis labiausiai tiktų. Manykime – kai bus restauruotas, plačiai kasmet atvers duris vis kitam laureatui ir jo gerbėjams.
       Svarbiausia, kad premija išliktų. O juk permainų laikais būta ilgokos pauzės... Vice-meras Vytautas Rapolas Grytėnas nusiteikęs palankiai: žada ne tik rasti pinigų ir laiko iškilmėms, bet ir reikliai skaityti kiekvieno laureato knygą.
       Negaliu susilaikyti nepasakius gero žodžio Panevėžio žiniasklaidai. Esu aplankiusi daugybę kultūros renginių Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tik Panevėžio mieste ir rajone į juos sulekia tiek daug fotografų ir žurnalistų. Taip buvo ir šįsyk – dėmesio nestigo...
       Smilgių vidurinėje mokykloje patyrėme tartum iškilmių įžangą. Direktoriaus pavaduotoja Birutė Ambotienė yra viena iš trylikos fondo žmonių, rinkusių laureatę. Vice-direktorė ir rašytoją, ir knygos leidėjus – „Gimtojo žodžio“ vadovus Algį Paulauską, Vytautą Stanelį – pakvietė dažniau bendrauti su moksleiviais.
       Mokykla rengiasi švęsti 200 metų jubiliejų. Gavo pinigų renovacijai, bet... Mes, atvykėliai iš Vilniaus, linkėjome, kad išsaugotų medinius laiptus, turėklus – visa tai, kas maloniai senove dvelkia.
       Seniūnijos salėje ištraukas iš B. Jonuškaitės „Eksperimento“ skaitė aktorė Ligita Kondrotaitė. Beje, pradėjo ne nuo Birutės. Nuo G. G. Marquezo po pasaulį plintančio atsisveikinimo laiško... Laureatė nustebo: tas laiškas jai labai svarbus, pati jį persiuntė keliems artimiesiems. Taigi būta ir magijos.
       B. Jonuškaitės „Eksperimentą“, kaip ir visas kitas dėmesio vertas knygas, geriausia skaityti nuo pirmo iki paskutinio puslapio vienu atsikvėpimu. Rašytoja sakė, kad jos neglumina, jei kas skaito padrikai: galima lėkti per puslapius ir pasirinkti, kur stabtelti, o kur ilgam sustoti.
       Prieš iškeliaudama į Smilgius, ankstų rytą knygos puslapiais darsyk keliavau ir aš. Šit už ko užkliuvo akys: „Czesłavas Miłoszas pusiau juokais, pusiau rimtai teigia, kad visa jo poezija atsirado iš Šėtainių dvaro vaistinėlės, kuri jam buvo pati magiškiausia vaikystės vieta“. Birutė ir pati tartum atveria savo pašnekovų slaptąsias dėžutes, skryneles ar stalčius. Dainininkai, dailininkai, kompozitorius, rašytoja, kunigai – visi pajuto: juos klausinėja žmogus ir pats savyje slepiantis paslapčių skrynią, todėl su kitų gyvenimais besielgiantis jautriai.
       Leidyklos „Gimtasis žodis“ knygų autoriai ant scenos pasiimti apdovanojimų – net ir tarptautinių – kyla dažnai. Tai dažniausiai vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjai – rašytojai, dailininkai, vadovėlių bei lituanistikos mokslo leidinių autoriai. Tokio pobūdžio premijos leidykla sulaukė pirmąsyk... Vytautas Stanelis prisipažino, kad malonu šildytis sėkmės spinduliuose; abejonių, ar leisti knygą, nekilo; gal buvo neramu, ar dar daug Lietuvoje likę skaitytojų, kuriems reikės tokios knygos.
       Regis, skaitytojų yra. Vis dėlto būtų malonu ir prasminga, jei laureatės knyga po bibliotekas sklistų greičiau. Ypač po mokyklų bibliotekas. Rašinių konkursuose dalyvaujantys moksleiviai dažnai teiraujasi, ką jiems skaityti, iš ko mokytis.
       B. Jonuškaitės „Eksperimentas“, keliaudamas pas skaitytojus, patyrė išbandymų. Sudėlioti keliažanrę knygą padėjo redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė. O kiek būta rūpesčių, kaip ją dailiau pateikti... Raktai knygos viršelyje (beje, tėvo Stanislovo iš Paberžės raktai...) neįkyriai primena: norintiems atverti paslapčių skrynias prireikia pastangų.
       G. Petkevičaitės-Bitės fondui vadovauja rašytojas, Smilgių bibliotekininkas Edvardas Vaičius. „Žmonių portretų polifonija“, – taip jis apibūdino jam mielą „Eksperimentą“.