MARIJA MACIJAUSKIENĖ
***
Alkani paukščiai
Graižo orą,
Ieškodami grūdo
Mirčiai perkalbėti.
2006. VII. 20
***
Už to tilto, o gal akivaro
Yra rasakilių sala,
Kur ramu kaip bažnyčioj
Per Pakylėjimą,
Ir gali paduoti Dievui
Savo darbus.
2006. VII. 2
***
Tas žygis visai nualina,
Kad jauties tarsi paskutinis
Lietaus lašas, kabantis ant radastos žiedo,
Nes neturi jėgų nukristi ant žemės
Ir ją prikelti.
2006, kovas
***
Ant kiekvienos kopos
Po žiburį.
Ant kiekvienos kalvos
Po spragsinčią balaną.
Ties kiekviena kryžkele
stovi vėlės. –
Kada sugrįš tie paklydėliai
Iš visų pasviečių.
2006. IX. 17/18
***
Dukra mano,
Mylimoji mano,
Nežinau, ką Viešpats
Tau paskyrė…
Gal iškilsi medeliu
Į dangų ir pirmas
Paukštelis, nutūpęs
Ant Tavo liaunų šakų,
Giedos
Prisikėlimą?!
2006. IX. 2
Praeitis… nuskrido?!
Undinės – pradalgių daužėjos
Pavakarėj, kai nugula rūkai,
Įšokusios į upės glėbį
Ir atsikračiusios nuovargio sūraus,
Paskelbia karą.
Nuo rankų mostų
Skyla erdvės
Ir kibirkščiuoja
Juokas ir purslai.
Paskui, pavirtę laumžirgiais,
Pažyra lyg prakiurus piniginė
Ant pavėsingo kranto.
2006. X. 6