Aldousas Huxley – anglų romanistas, eseistas, kritikas, filosofas, romanistas (garsių romanų „Puikus naujas pasaulis“, „Neregys Gazoje“, „Sala“ autorius). Savo pirmąjį romaną, kuris nebuvo išleistas, jis sukūrė būdamas septyniolikos metų, o rimtai rašyti pradėjo vos vyresnis nei dvidešimties. Tarp pirmųjų jo darbų buvo svarbūs romanai apie mokslo progreso dehumanizaciją (antiutopija „Puikus naujas pasaulis“) bei pacifistiniai kūriniai. 6-ajame XX a. dešimtmetyje A. Huxley išgarsėjo kaip LSD ir kitų psichodelinių preparatų gynėjas bei vartotojas. 1953 m. psichiatras Humphry Osmondas supažindino jį su meskalinu (alkaloidu ir haliucinogenu, randamu kaktusuose, kurio pagrindinis efektas – haliucinacijos, euforija ir vizijos), o 1955 m. Huxley pirmą sykį paragavo LSD. A. Huxley – pirmasis iš rašytojų, sąmoningai vartojęs haliucinogeninius narkotikus tam, kad pažintų kitas tikroves. Remdamasis savo meskalino vartojimo patirtimi, A. Huxley parašė dvi publicistikos knygas – „Suvokimo durys“ (1954) ir „Dangus ir pragaras“ (1956).

       1953 m. gegužės 5 d. vakare A. Huxley nurijo 0,4 g meskalino, kurio jam parūpino psichiatras H.Osmond. Meskalino poveikis buvo aprašomas kaip nepaliaujamos daugiaspalvės vizijos, tačiau eksperimentuojančiam rašytojui, kurio regėjimas buvo prastas, meskalino poveikis buvo kitoks – pakito jį supanti tikrovė. Vaza su gėlėmis ėmė švytėti ir kvėpuoti. Knygos ėmė skleisti „gyvąją šviesą“. Bambuko kėdė žadėjo įžvalgą į visų daiktų prigimtį, o kelnių laikiklis slėpė „grynosios būties paslaptį“.

       „Suvokimo duris“ autorius sukūrė per du mėnesius. Išleista 1954 m. vasarį, ši nedidelės apimties knyga (tik 20 tūkstančių žodžių) iškart tapo sensacija. Paskatintas sėkmės, A. Huxley tęsė bandymus. 1955 m. jis du kartus išbandė meskaliną – kartu su pacifistu G. Heardu ir ekscentrišku Vankuverio urano korporacijos prezidentu Alu Hubbardu. Netrukus naują vizijų pasaulį jis aprašė esė „Dangus ir pragaras“ (1956).

       Knyga „Suvokimo durys“ dabar laikoma bitnikų biblija. Bitnikams A. Huxley labiau buvo žinomas ne kaip Nobelio premija apdovanotos knygos „Puikus naujas pasaulis“ autorius, o kaip pažinimo ribų išplėtimo dainius, skelbęs šių ribų išplėtimą pasitelkiant rytietiškas meditacijos technikas, jogą ir haliucinogenines priemones. Pagrindinio LSD propaguotojo Timothy Leary paskelbtas pranašu, Aldousas Huxley tapo dvasiniu kontrkultūrinės psichodelijos tėvu. Su jo plonyte knygele „Suvokimo durys“ 7-ajame dešimtmetyje vaikštinėjo visi hipiai, o šiandien ji įgijo transcendencijos liudijimo ir mistinės įžvalgos statusą. Šiandien tai klasikinė ir kartu viena reikšmingiausių XX a. studijų apie sąmonės ribas išplečiančių substancijų, tokių kaip meskalinas, poveikį.

       1960 m. Huxley buvo diagnozuotas vėžys. Sveikatai vis labiau prastėjant, jis parašė utopinį romaną „Sala“. Visai prieš pat mirtį, jau negalėdamas kalbėti, A. Huxley užrašė paskutinį prašymą savo žmonai: „LSD, 100µg, į raumenis“. A. Huxley mirė 1963 m. lapkričio 22 d., prieš tai vis dėlto gavęs dvi dozes LSD.

       tekstai.lt info
       2008 10 07