2009 m. balandžio pabaigoje pasirodė 2-asis, dar storesnis ir maištingesnis nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalo „Juodraštis“ numeris. Tai bandymas sutelkti visas laisvas politines, kultūrines ir menines alternatyvas, kurios siekia pasipriešinti krizę išgyvenančiai kapitalistinei sistemai. „Juodraštis“ nėra vienos politinės srovės ar ideologijos ruporas, jame pateikiamas gana platus antiautoritarinių judėjimų bei nuomonių spektras – nuo laisvamanių ir feminisčių iki kontrkultūros aktyvistų ir kairiųjų libertarų.
Šis „Juodraščio“ numeris gimė ypatingomis aplinkybėmis, pasaulinės ekonominės krizės apogėjuje. Tačiau pagrindinis dėmesys jame skiriamas ne ekonominėms, bet politinėms ir socialinėms visuomenės egzistavimo sąlygoms. Lietuvoje po dešiniųjų ir neoliberalų pergalės parlamento rinkimuose taip pat vis labiau įsigali policinė valstybė, kurioje ekonominė priespauda, raginimai susiveržti diržus sutampa su padidėjusia policijos kontrole, draudimais ir žmogaus teisių ribojimais.
206 puslapių leidinyje savo nuomonę pareiškia 34 autoriai ir judėjimai. Pagal tematiką žurnalas suskirstytas į 10 rubrikų: „Pasipriešinimo teorija“, „Aktyvistų balsai“, „Kova prieš diskriminaciją“, „Darbas ir išnaudojimas“, „Kasdienybės revoliucijos“, „Universitetas kaip utopija“, „Radikalių judėjimų istorija“, „Anapus kultūros“, „Laisvamanių sambūris“, „Post Scriptum“.
Kultūros rubrikoje „meno“ sampratas svarsto meno streiko organizatoriai: dailininkas, mokytojas, kritikas ir aktyvistas Redas Diržys iš Alytaus bei jo bičiulis – neoficialiojo meno istorikas ir aktyvistas Stewartas Home‘as iš Londono. Skaitytojams pristatoma S. Home’o knyga „Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos”, pateikiama ir meno filosofo Lecho „Leles” Przychodzkio sudaryta istorinė 1966-1989 m. Lenkijos kontrkultūros apžvalga.
„Pasipriešinimo teorija“ supažindina su žymaus airių kilmės sociologo ir filosofo Johno Holloway‘aus teoriniais svarstymais, kaip pakeisti pasaulį taikiu būdu ir, svarbiausia, nesiekiant užimti valdžios. Lietuvos pogrindžio veikėjas Arnoldas Blumberg, šiuo metu gyvenantis Mineapolyje, gilinasi į nevyriausybinių organizacijų (NVO) modelius ir jų veiklos pajungimą valdžiai.
„Kovos prieš diskriminaciją“ rubriką pradeda Vengrijos mokslų akademijos filosofijos instituto profesorius Gáspáras Miklósas Tamásas, kuris supažindina su kritinėmis pastabomis apie naujos fašizmo atmainos – postfašizmo – suklestėjimą. Niujorko Hofstros universiteto profesorė, radikaliajai feminizmo tradicijai priklausanti sociologė Silvia Federici pateikia naujus įrodymus, kad kapitalistinei ekonomikai šiltnamio sąlygas sudarė ne samdomojo darbo išnaudojimas, o neatlyginamas moterų darbas. Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė savo straipsnyje teigia, kad lietuviai yra vieni nepakančiausių Europoje jau vien dėl to, jog Lietuvoje įsigalėjo stipri tautinė valstybė, varžanti pilietines žmonių laisves. Rubriką užbaigia antidiskriminacinio apvalaus stalo diskusija „Panieka kitokiam žmogui – „lietuviškumo“ įrodymas“.
„Šiandieniniai universitetai tapo paprasčiausiomis darbo jėgos gamyklomis“, – teigia rubrikos „Universitetas kaip utopija“ autoriai. Kanados politologas, filosofas ir sociologas Richardas J. F. Day‘us įsitikinęs, kad universitetus reikia paversti anarchistinėmis bendruomenėmis, kurios veiktų kaip „nuolatinės autonominės zonos“. Šioje rubrikoje akademinis jaunimas supažindinamas su istorine „anarchizmo tėvo“ Piotro Kropotkino esė „Žodis jaunimui“, kurią 1901 m. lietuviškai išvertė Čikagoje gyvenęs lietuvis Domininkas Kaleininkas. Turbūt vienas didžiausių kultūrinių radikalios demokratijos minties laimėjimų mūsų visuomenėje – Laisvųjų universitetų tinklas, per pusę metų išsiraizgęs visoje Lietuvoje. Apie LUNI veiklą kalba Laisvojo universiteto aktyvistės Airos Niauronytės straipsnis.
„Radikalių judėjimų istorijos“ rubrika šį kartą supažindina su Lietuvos studentų aušrininkų organizacija, kuri vienijo jaunus socialistus revoliucionierius (eserus). 1929 m. gegužės 6 d. studentų aušrininkų grupė – Aleksandras Vosylius, Andrius Bulota ir Martynas Gudelis – surengė pasikėsinimą prieš ministrą pirmininką A. Voldemarą. Šį atentatą, remdamasis jo dalyvio Andriaus Bulotos autobiografine apysaka „Limuzinas Nr. 4“ nagrinėja aktyvistas ir istorikas Kasparas Pocius, iškeitęs oficialias švietimo struktūras į Laisvąjį universitetą.
Žurnalą užbaigia rubrika „Post Scriptum“, kurioje savo prisiminimais dalijasi buvęs maištininkas, renegatas, disciplinos laužytojas, profsąjungų bosas, tarptautinis veikėjas ir elgeta Evaldas Balčiūnas. O straipsnyje „Aš nusavinau 492 000 eurų iš tų, kurie mus apiplėšinėja“ Katalonijos „bankų Robinhudas“ Enricas Duranas dalijasi patirtimi, kaip be jokių garantijų „pasiskolinti“ iš bankų krūvas pinigų.
„Juodraštis“ Nr. 2 yra trečiasis leidybinės „Juodraščio“ grupės leidinys. Leidybinė „Juodraščio“ grupė – tai nepriklausoma aktyvistų iniciatyva, be valstybės ir komercinių struktūrų pagalbos užsiimanti radikalios literatūros leidyba. 2008 m. liepos mėnesį išleistas 1-asis „Juodraščio“ žurnalo numeris, o 2008 m. gruodžio mėnesį – Alexanderio Brenerio ir Barbaros Schurz knyga „Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje”. 2009 m. „Juodraščio“ kolektyvas kartu su „Kitų knygų“ leidykla planuoja lietuviškai išleisti S. Home’o knygą „Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos”, Hakimo Bey’aus traktatą „Laikinoji autonominė zona, ontologinė anarchija, poetinis terorizmas“ ir 3-ąjį „Juodraščio“ numerį, kuris bus skirtas išlaisvinimo teologijai, ekologiniam pasipriešinimui ir pasaulį krečiančiai ekonominei krizei.
Šis leidinys neturi jokių autorinių teisių. Autoriai atsisako visų turtinių ir moralinių teisių į savo straipsnius. Jie gali būti laisvai naudojami visais įmanomais būdais nenurodant autorystės ir neįspėjus autorių, skelbiami bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis. Ypač patartina juos kopijuoti ir platinti kokios nors verslo įmonės ar valstybinės įstaigos sąskaita.
Žurnalą jau galima įsigyti knygynuose. Jis taip pat platinamas aktyvistų susibūrimo vietose ir savuose platinimo taškuose. „Juodraštį“ Nr. 2 pigiau įsigysite: Vilniuje: Rūdninkų knygyne, Rūdninkų g. 20, tel. (5) 2610266, knygyne „Eureka“, S. Daukanto a. 2 / Universiteto g. 10, netoli Katedros, tel. (5) 2629146, Kaune: „Replique Boutique“, A. Mickevičiaus g. 8, tel. 8 600 24854.
„Juodraštį“ platina: Vilniuje – Darius, tel. 8 699 64287, Kaune – Rima, tel. 8 648 29680, Klaipėdoje – Darius, tel. 8 615 49470, Šiauliuose – Kristina, tel. 8 682 11690, Panevėžyje – Vilma, tel. 8 658 30692, Alytuje – Mantas, tel. 8 678 07884. Tapk „Juodraščio“ platintoju savo mieste – kreipkis tel. 8 699 64287.
Redakcinė kolegija dėkoja žurnalo bendradarbiams – anarchistams, neomarksistams, feministėms, laisvamaniams, autonomininkams ir sindikalistams iš įvairių pasaulio kraštų, pasidalinusiems informacija, straipsniais bei vizualine medžiaga. Žurnalą parengti padėjo Dovilė Abromavičiūtė, Benediktas Januševičius, Gediminas Pulokas, Antanas Šimkus. „Juodraštį“ sumaketavo Pantera. Dėkojame visiems už solidarumą.
„Juodraštis“ stengiasi kurti alternatyvas valdančiųjų galią įtvirtinančiai korporacinei žiniasklaidai ir neofašistinių idėjų sklaidai Lietuvoje. Tikimės, kad jis suteiks daug naudingų žinių, kaip atsispirti valdžios represijoms ir keisti pasaulį, kad jame galėtų apsigyventi laisvi ateities žmonės.
Skaitykite „Juodraštį“ internete: http://www.anarchija.lt/index.php/biblioteka.html#catid58
Redakcinė „Juodraščio“ kolegija