Nieko nebenustebinsi teiginiu, jog Lietuvoje kultūros žmonės jaučiasi esantys nuošalėje ir atgauti deramas pozicijas tikisi nebent paremti valstybės. Įspūdingas latvių kultūrinės sferos finansavimas ir originalių renginių iniciatyvos lietuviams turėtų sukelti pavydą.
Jau antrus metus teikiamas pagrindinio dienraščio „Diena“ 5000 latų – apie 25 000 litų – prizas ryškiausiam metų kultūros žmogui (sumos nurodytos po mokesčių atskaitymo). Sunkoka įsivaizduoti ne tik analogišką pinigų kiekį, bet ir analogišką nominaciją, inicijuotą skaitomiausio mūsų dienraščio. Šiemet minėta premija paskirta rašytojai Andrai Neiburgai už apsakymų knygą „Stumk, stumk“ (atkreipkite dėmesį – apsakymų!). Be piniginių prizų nepalikti ir kiti 10 nominantų (iš 39), paskatinti „simboliniais“ kelių šimtų latų apdovanojimais (nuo 1 000 iki 2 000 litų). Deja, tenka konstatuoti, kad pas mus tokio dydžio premijos nevadinamos simbolinėmis ir teikiamos geriausiu atveju vienam, o ne dešimčiai geriausių pretendentų. Šiam tikslui įkurtas netgi specialus fondas „Dienos“ metų prizas kultūros žmogui“, mecenuojamas verslininko Mārio Gailio, „Vakarų banko“ ir firmos „Latfood“, o pagrindinį prizą skiria „Latvijas mobilais telefons“ (mūsų „Omnitelio“ atitikmuo). „Dienos“ apdovanojimas sumanytas norint kasmet įvertinti kultūros pasiūlą, pabrėžti Latvijos meno galią ir įvairovę, atitinkančią konkurso kriterijus: „Kokybiškas ir stebinantis meno faktas“. Tokius kriterijus pateisinančių faktų tikriausiai pakaktų ir Lietuvoje, tačiau kur finansinis paskatinimas iš „Rokiškio sūrio“ ar „Utenos mėsos“?
Nuo 2001 m. pradėta Latvijos rašytojų sąjungos inspiruota „Metų literatūros apdovanojimo“ tradicija. Apdovanojimą finansuoja Valstybės kultūros kapitalo fondas (jo funkcija kryptingai kultūrinė, nesudubliuota su sporto rėmimu kaip mūsuose), taip pat remia firmos „Gerkenas ir partneriai“ bei „SB Šiluminė technika“. Įvertinus 52 pernai išėjusias knygas, kurias konkursui pateikė leidyklos, spaudos leidinių redakcijos, aukštosios mokyklos ir kitos kultūros institucijos, nustatyti favoritai aštuoniose nominacijose (apdovanojimas kiekvienam – po 500 latų – 2 000 litų). Laimingieji: poezija – Jānis Rokpelnis už eilėraščių knygą „Vartai“, proza – jauna rašytoja Inga Ābele už apsakymų knygą „Sniego laiko užrašai“, dramaturgija – Māra Zālītė už pjesę „Žemės mokestis“, kuri pastatyta dviejuose Latvijos teatruose ir išleista rašytojos dramų rinktinėje, literatūra vaikams – Jānis Jurkānis už romaną jauniesiems skaitytojams „Naras“, verstinė poezija – Vizma Belševica už knygą „Poezijos vertimai“, verstinė proza – Silvija Brice už vertimus iš anglų, vokiečių ir lenkų kalbų. Ryškiausio metų debiutanto titulas suteiktas Ronaldui Briedžiui už poezijos knygą „Ašarinės dujos“ ir dramą „Didžiosios slėpynės“. Žiuri prizas įteiktas Jāniui Lejiniui už latvių nacionalinės istorijos ir savimonės reviziją kuriamos trilogijos „Antspaudas raudoname vaške“ antrąją dalį „Karalius“. Palyginimui galima priminti, jog Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama kasmet ne aštuoniems, o vienam labiausiai nusipelniusiam rašytojui.
Greta apdovanojimo už metų literatūrinį įnašą egzistuoja dar ir platesnių užmojų nominacija – už viso gyvenimo indėlį į literatūrą ir į vertimus (dvi 1 000 latų – 5 000 litų – premijos). Pirmąjį prizą šiemet gavo literatūros kritikė, latvių poezijos recenzentė ir redaktorė Inta Čakla, o ypač smagu, kad buvo įvertintos nepakeičiamo vertėjo iš lietuvių, ukrainiečių, baltarusių bei rusų kalbų Talrido Rullio ilgametės pastangos. Jei ne jo pasiryžimas, latviai iki šiol nebūtų skaitę Antano Škėmos, Ričardo Gavelio, Jurgos Ivanauskaitės, Tomo Sauliaus Kondroto. Krūva jo vertimų, deja, iki šiol dūla stalčiuose, belieka tikėtis, kad premijos įteikimas paskatins domėjimąsi šiuo užkonservuotu stalčių turiniu. Neseniai pasirodė naujausias T. Rullio vertimas – Roaldo Dobrovenskio „Magnus, danų princas“.
„Karogs“ redaktorė Ieva Kolmanė pažymėjo, jog svarbiausias vertinant buvo „iškilumo“ kriterijus, tiesa, gana miglotas. Kai kurių nominacijų nugalėtojai aiškūs akimirksniu, belieka surasti tinkamus argumentus, o kai kuriose srityse apskritai nesinori nieko apdovanoti. Rašytoja Margita Gūtmanė pabrėžė ypač aršią konkurenciją tarp prozos ir poezijos nominantų, tačiau apgailestavo, jog pasiūlyta mažokai literatūros kritikos ir literatūros mokslo pretendentų, nepakankamai atstovauta ir vaikų knygoms. Ypač pelnyti jai pasirodė minėtieji apdovanojimai už gyvenimo įnašą.
2004 metų Baltijos Asamblėjos premiją laimėjo poetas Pēteris Brūveris. Šia premija (statulėlė ir 5 000 eurų) apdovanoto literato darbas verčiamas į visas Baltijos šalių kalbas. Rengiamas ir „Metų prizo leidyboje“ konkursas, kur dalyvauja visi leidėjai su sėkmingiausiais metų leidiniais, o nominuotoji „Metų knyga“ gauna 600 latų apdovanojimą.
Kovo mėnesį Rygoje leidykla „Jumava“ organizavo akciją „Senų knygų nauji namai“. Poetiškoje leidyklos kavinėje „Amanda“ veikė knygų mainų centras, kur buvo galima atsinešti savo knygą ir pakeisti ją bet kuria pageidaujama. Akcijos tikslas – skatinti žmonių norą skaityti ir suteikti galimybę įsigyti norimą knygą. Motyvacija skaityti svarstoma ir moksliniu lygmeniu: surengta tarptautinė konferencija „Kaip skatinti skaitymą“. Lietuvoje analogiškų iniciatyvų irgi turime (kuriamos skaitymo strategijos), nors po šiųmetės knygų mugės antplūdžio lietuviai tikriausiai nutarė, kad adresato jau ir raginti nebereikia. Beje, Latvijoje skatinamas ne tik skaitymas, bet ir profesionalus rašymas – Latvijos rašytojų sąjungoje šiemet surengti nemokami rašytojų kursai, kurie apima 32 paskaitas esminiais literatūros praktikos klausimais ir 24 praktines studijas (po 8 poezijos, prozos ir dramos).
Literatūros skiltis latviškajame „Delfi“ portale, kasdienis kvalifikuotas kultūros puslapis „Dienos“ laikraštyje, į kurį nuolat rašo profesionalūs rašytojai ir kritikai, literatūrinių premijų mastai ir dosnūs mecenatai atspindi šiek tiek kitokią nei Lietuvoje rimtosios kultūros populiarinimo politiką.
