tekstai.lt

Arvydas Valionis. Atodangos: nuo išsaugoto „Lauros originalo“ iki A. Clarke‘o „Paskutinės teoremos“


       „Lauros originalas“ – išsaugotas. Daugelį metų literatūrinį pasaulį audrino nuogąstavimai dėl rusų rašytojo Vladimiro Nabokovo romano „Lauros originalas“ rankraščio išsaugojimo. Dabar tai jau tik praeitis – 73 metų rašytojo sūnus Dmitrijus pagaliau pareiškė, kad neketina sunaikinti „Lauros originalo“ rankraščio, kaip testamente buvo nurodęs jo autorius. Apie šį reikšmingą apsisprendimą D. Nabokovas papasakojo vokiečių žurnalui „Der Spiegel“ ir po šios išpažinties pasijuto labai dviprasmiškai: jis netapo dar vienu literatūros istorijoje kūrinio naikintoju, bet joje bus dar vienas žmogus, kuris neįvykdė paskutinio kūrėjo noro.


       „Lauros originalą“ sunku laikyti romano rankraščiu: tai tik būsimo kūrinio fragmentai, užrašyti ant 50 kartotekos kortelių, kurios saugomos viename Šveicarijos banke.


       Surastos pavogtos W. Shakespeare‘o pjesės. 1998 m. iš Durhamo universiteto bibliotekos buvo pavogtas pirmasis spausdintas W. Shakespeare‘o pjesių rinkinys „Pirmasis foliantas“ su kitomis septyniomis vertingomis knygomis ir rankraščiais. Unikalaus pjesių rinkinio vertė siekia 15 mln. svarų sterlingų (beveik 30 mln. JAV dolerių), jis surastas Vašingtone. Šių metų birželį nežinomas pilietis atnešė pavogtąjį foliantą į Vašingtono Folger Shakespeare biblioteką ir paprašė patvirtinti, ar tai originalas. Federalinės žvalgybos biuro pastangomis įtariamasis knygos pagrobėjas buvo sulaikytas.


       Šiame W. Shakespeare‘o rinkinyje publikuojamos 36 pjesės, tarp jų – „Makbetas“ ir „Dvyliktoji naktis“, kurios buvo išspausdintos praėjus septyneriems metams po dramaturgo mirties. Iš tuometinių 750 egzempliorių iki mūsų dienų išliko apie 250. „Pirmasis foliantas“ dažnai vadinamas „svarbiausia knyga anglų kalba“.


       S. Rushdie „Vidurnakčio vaikai“ – triskart geriausia Bookerio premijos knyga. Pažymint Bookerio premijos 40-metį, išskirtinis apdovanojimas (už geriausią šios premijos kūrinį) paskirtas Salmanui Rushdie už romaną „Vidurnakčio vaikai“. Beje, šis kūrinys Bookerio premija buvo įvertintas 1991 m., o minint šio literatūrinio apdovanojimo 25-metį, gavo Bookerių Bookerį.

Speciali komisija šiai nominacijai atrinko penkis kūrinius iš 41 pelniusio apdovanojimą, o vertino skaitytojai. Iš 7801 skaitytojo 36 proc. savo balsų skyrė „Vidurnakčio vaikams“.


       Šiuo metu JAV gyvenantis 61 metų rašytojas reklamuoja naujausią romaną „Florencijos burtininkė“. „Esu nepaprastai sužavėtas ir norėčiau padėkoti viso pasaulio skaitytojams, kurie balsavo už „Vidurnakčio vaikus“, – šia „nuostabia žinia“ džiaugėsi rašytojas.


       Bookerio literatūrinė premija skiriama grožinės literatūros kūriniams, parašytiems anglų kalba ir išleistiems Didžiojoje Britanijoje, Airijoje bei Britanijos Tautų Sandraugos šalyse.


       Nauji dokumentai apie F. Kafkos gyvenimą. Tel Avive rasti dokumentai, kurie suteiks naujų žinių apie rašytojo F. Kafkos gyvenimą. Laikraščio „Ha‘aretz“ duomenimis, šiuos dokumentus F. Kafka perdavė savo draugui M. Brodui, kuris redagavo rašytojo kūrinius. M. Brodas testamentu po mirties juos pardavė savo sekretorei E. Hoffe, kuri vėliau dokumentų dalį pardavė, o kitus išsaugojo Šveicarijos banko seife. Po E. Hoffe mirties dokumentai pateko į jos dukters rankas. Ji paėmė rankraščius iš banko seifo ir nusprendė paskelbti pasauliui apie naujas F. Kafkos gyvenimo ir kūrybos aplinkybes. Dabar F. Kafkos kūrybos specialistai pradeda tyrinėti šiuos anksčiau nežinomus dokumentus.


       F. Kafka mirė 1924 m., eidamas 41 metus. Pagal testamentą visi jo rankraščiai turėjo būti sudeginti, tačiau M. Brodas to neįvykdė – paviešino F. Kafkos kūrinius „Procesas“, „Pilis“ ir kt.


       Pablo Neruda. Album de Isla Negra. Čilės laikraštis „El Mercurio“ pranešė, kad surastas iki šiolei nežinomas P. Nerudos eilėraščių rinkinio „Album de Isla Negra“ rankraštis. Apie tai laikraštį informavo P. Nerudos rankraščių kolekcionierius juristas N. Hermosilla. Šio rinkinio kūriniai adresuoti poeto žmonos giminaitei Alisijai Urrutiai. Sklando versija, kad Alisija buvo P. Nerudos paskutinių gyvenimo metų mylimoji.


       Rankraščio autorystę patvirtina tiek P. Nerudos parašas, kurio, pasak kolekcionieriaus, neįmanoma suklastoti, tiek rašysena, tiek pamėgtas žalias rašalas. N. Hermosilla priminė, kad tai nėra P. Nerudos kūrybos šedevras, tačiau įdomus savo „švelnia tonacija“, „liūdnu tragiškumu“.


       Kalkutos paraiška. Kalkuta pasirengusi kovoti dėl Pasaulinio literatūros miesto vardo, nors ir šių metų sausį Kalkutos knygų mugės organizatoriai patyrė nesėkmę (ji neįvyko, nes neatitiko ekologinių reikalavimų). Susibūrę rašytojai, poetai, literatūrinės bohemos atstovai kartu su Britų taryba sieks šio prestižinio pripažinimo. Pasaulinio literatūros miesto vardą suteikia UNESCO. Iki šiolei šį vardą turi vienintelis miestas – Škotijos sostinė Edinburgas.


       Virtualus W. Shakespeare. Oksfordo universiteto Shakespeare'o biblioteka planuoja 75 seniausiai spausdintų (iki 1641 metų) W. Shakespeare'o pjesių variantus su rašytojo pastabomis perkelti į skaitmeninį formatą. Projekto tikslas – su šiais istoriniais dokumentais supažindinti platesnę auditoriją. Projekto autorių nuomone, tai suteiks galimybių palyginti įvairių ankstyvųjų leidimų pjesių skirtumus.


       Naujasis Jamesas Bondas. Praėjus daugiau kaip keturiasdešimt metų nuo paskutinio romano apie J. Bondą publikacijos, Londone gegužės pabaigoje buvo pristatytas Sebastiano Faulkso romanas „Devil May Care“, pratęsiantis garsų I. Flemingo 14 knygų seriją apie slaptąjį D. Britanijos agentą. Ši knyga skirta agento 007 kūrėjo šimtmečiui paminėti. Naujame romane veiksmas vyksta 1967 metais, per šaltąjį karą, kai J. Bondas dirba Paryžiuje, Londone ir Artimuosiuose Rytuose. BBC praneša, kad „Devil May Care“ tapo greičiausiai išparduota leidyklos „Penguin“ grožinės literatūros knyga.


       S. Faulksas ankstesniuose kūriniuose aprašydavo savo herojų vidinį gyvenimą, tačiau romane apie J. Bondą tai padaryti buvo sunku: „Aš bandžiau įsibrauti į Bondo mąstyseną, sukurti jo vidinį pasaulį, bet supratau, kad šis agentas neturi vidinio pasaulio.“ Anot S. Faulkso, I. Flemingas parašydavo po du tūkstančius žodžių per dieną, neredaguodamas, be sustojimo, dėl to ir jis nusprendęs: jeigu aš noriu pagauti I. Flemingo romanų dinamiką, privalau taip pat elgtis. S. Faulksui pasiruošti, kad pratęstų naujus garsaus agento žygius, prireikė šešių savaičių.


       Po fantasto mirties – „Paskutinė teorema”. Arthuras Clarke’as paskutinę knygą „Paskutinė teorema” parašė kartu su fantastu F. Polu, deja, nesulaukė jos išleidimo (mirė 2008 m. kovo 19 d.). Ši knyga pirmosiomis rugpjūčio dienomis turėjo pasirodyti Didžiojoje Britanijoje ir JAV. „The Independent” apie šią knygą paskelbė šiek tiek žinių. F. Polas britų laikraščiui papasakojo, kad A. Clarke‘as kreipėsi į jį, prašydamas padėti rašyti knygą, ir pateikė siužeto metmenis. „Paskutinėje teoremoje“ veikia kitų planetų atstovai, besirengiantys įsiveržti į Žemę, studentas astronomas, pakerėtas Fermos teoremos, „kosminis liftas“, „tamilų tigrai“ ir t. t.


       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 8-9 (rugpjūtis-rugsėjis)