2008 m. birželio 9 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, studentams buvo įteiktos dvi jau tapusios tradicinėmis Lietuvių literatūros katedros premijos. Geriausiems Lietuvos aukštųjų mokyklų lituanistikos magistrantams įteikta Vydūno fondo S. Kymantaitės-Čiurlionienės premija (steigėjas – Akademinis Skautų sąjūdžio Vydūno fondas, Čikaga). Ja už aktyvią akademinę ir visuomeninę veiklą apdovanoti VU I kurso magistrantė Jūratė Čerškutė ir magistras Tomas Andriukonis. J. Čerškutė yra paskelbusi mokslinių straipsnių („Ričardas Gavelis: dekonstrukciniai žaidimai miesto kūne/kūno mieste“, „Kitas ir kūnas Jolitos Skablauskaitės romane Kitas kraujas“ ir kt.), vadovauja atkurtam Filologijos fakulteto Mokslo draugijos literatūros būreliui, užsiima teatro veikla. T. Andriukonis – aktyvus mokslinių Lietuvos lituanistų studentų konferencijų dalyvis ir laureatas, Poetinių filologijos rudenų laureatas, straipsnių spaudoje autorius („Dieviškumo reinkarnacijos sovietiniame eilėraštyje“ ir kt.), yra išvertęs eilėraščių iš ukrainiečių kalbos.


       Profesorės Vandos Zaborskaitės premija teikiama už darbus iš lietuvių literatūros istorijos srities. Šia premija apdovanota VU Lietuvių literatūros katedros doktorantė Neringa Klišienė už mokslinius straipsnius apie Antaną Vaičiulaitį („Religinės patirties matmuo Antano Vaičiulaičio ir Paulio Claudelio kūryboje“, „Estetinė žaismė Antano Vaičiulaičio novelistikoje“, „Mirtis kaip siužeto „genas“: Antano Vaičiulaičio novelistika“).


       Įteikti S. Čiurlionienės premiją atvyko Vydūno fondo atstovai Edmundas Kulikauskas ir Jolita Kašalynienė, papasakojusi apie fondą, kurio tikslas yra ne vien pažinimo skatinimas, bet ir asmenybės tobulinimas. V. Zaborskaitė, visų džiaugsmui, premijos įteikti atvyko pati. Pradėdama premijų teikimą, Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė-Abukevičienė pabrėžė, kad premijas gauna ne atsitiktiniai žmonės, bet literatūros tyrimų lauke jau viešai pasireiškusios jaunos asmenybės. Laureatų kalbose dominavo mintis, kad premijų gavimas labiausiai skatina atsigręžti į save, apmąstyti asmenybės buvimą kultūros erdvėje. N. Klišienė savo kalboje pabrėžė, kad premija, jos vardas įpareigoja. Ir įpareigoja labiausiai dėl to, ką įvardijo profesorė Viktorija Daujotytė: visus vardus jungia pamatinis žmogaus pajutimas, kad esi kultūroje, kad atėjai pėdsakais ir pats paliksi pėdsakus.

Premijos gavimą laureatai apmąstė kaip intensyvų laiko tašką, iš kurio atsisukama atgal ir bandoma suvokti, kaip eita iki ten, kur esi, ir drauge žvelgiama pirmyn. T. Andriukonis paraboliškai papasakojo apie savo skaitymo taką, jo suvokiamą kaip nuolatinį, įvairiakryptį sekimą pėdsakais. Savo veiklą jis mato kaip tam tikrą pėdsekystę, prasidėjusią nuo skaitymo pradžios – nuo tekstų apie indėnus.


       Tokios jauniems žmonėms teikiamos premijos sutvirtina buvimo kultūros erdvėje suvokimą, taip pat jauseną, kad esi pastebimas, palaikomas. Tai buvo galima pajusti iš J. Čerškutės kalbos, kurios leitmotyvas – apsisprendimas ir savęs aptikimas kultūros erdvėje: „Sužinojusi, kad gavau šią premiją, labai apsidžiaugiau, nes tai buvo tarsi paliudijimas, kad dar galima gyventi šiame kelyje ir kad toks gyvenimas išties yra kažkam reikalingas. Kartu tai leidžia dar kartą grįžti prie tos paprastos minties – nereikia bijoti susitikti su kitu, nes tik santykyje su kitu gali pažinti ir atrasti save.“ Laureatė N. Klišienė mąstė apie savaiminį svarbumą, iš esmės neįrodomą, bet pamatinį, kai ne tik pats renkiesi, bet ir esi pasirenkamas: „Reikėjo laiko suvokti Alphonso Lingio žodžius apie pamatinę mūsų patirties struktūrą, įimančią svarbumo idėją. Aišku, kad yra dalykų, priklausančių nuo mūsų projektų, užduočių ar tikslų, tačiau norėčiau išskirti savaiminį svarbumą. Į tokį savaiminį svarbumą apeliuojantis požiūris būdingas kiekvienam, kuris suvokia savo pašaukimą – ramiai, tyliai dirbti, – kai nebelieka priežasčių tam, kad būtų kitaip, nei yra.“ Regis, šis savaiminio svarbumo pojūtis ir sieja visus premijų laureatus bei asmenybes, kurių vardo premijos buvo įteiktos.


       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 8-9 (rugpjūtis-rugsėjis)