tekstai.lt

Paulina Žemgulytė. Slaugos ligoninė. Poezija

 

Paulina Zemgulyte
Paulina Zemgulyte
 
 
Tuo pačiu maršrutu
 
Važinėju
Kaip troleibusas

Vis tuo pačiu maršrutu:

Namai – slaugos ligoninė – namai.

Rytoj vėl važiuosiu.

Ir poryt.

Iki stotelės – ligoninė,

Kur pulkas paliegėlių

Senkančiais proto likučiais

Praaušus dar stengiasi atpažinti

Iš tamsos išplaukiantį daiktą –

Spintelę, basoną ar lazdą.

 
 
Vienuolikta palata
 

Siauroj ilgoj palatoj

Penkios pusprotės senės

Laukia pusryčių.
 

Anoji – prie lango –

Per naktį dainavo

Apie klajojantį protėvių taborą.

Dvi meldėsi.

Viena cigaretės ieško.

O ta, kur arčiausiai durų,

Guli ramiu pilnaties veidu.

 
Jau –

              arčiausiai prie durų.

 
 
Šiaurietė
 
Guli užsimerkusi.
Nejuda.
Nekalba.
 
Kartais atrodo –
Lyg mirusi.
 
Bet pajunta,
Kai eini pro šalį.

Pramerkia įkypas akis

Ir žiūri į dangų
Pro lango kampą.
 
„…u nas na Severe…“

Krusteli minties nuotrupa,

Gal paskutinė.
 

Gal dar kokia prasibraus

Krauju užlietų smegenų labirintais.

 
Ir vėl užsimerkia

Tamsios įkypos akys.

 
 
Anapus vartų
 
Sėdi
Toks didelis vargas
Ligoninės lovoj

Ir pats nebesupranta,

Ką čia veikia.
Spokso pro langą
Ruduo
Apniukusia akim
Abejingai.
 
Čia viskas visiems
Vis tiek –
Gyvenimas
Paliko už vartų.
 
 
Lapkritis
 
Metams baigiantis
Lapkritis

Vos vos pasišviesdamas

Iš paskutiniųjų
Kūprina
Per miestą –

Pro Lukiškių aikštę,

Paneriu,

Pro Švento Jokūbo bokštus,

 
Užsuka

Į keturkampį ligoninės kiemą:

 
Priimkit slaugai
Tokį jau temstantį
Temstantį…
 
 
Melanija
 
Vieną rytą
Nulūžo takelis

Einant pro didžiąją tuopą.

 
Buvau jau
Prie pat namų.
 
Ošė medis,
Šlamėjo gailėjo,

Bet niekuo negalėjo padėti.

Ir štai jau

Kelintas mėnuo guliu

Geležinėj ligoninės lovoj.

 
Čia valgau,
Šlapinuosi,
Žiūriu į lubas –

Nelygus musių takelis,

Tatai ne mano,
Buvo…
 
 
Senis
 
Ilgu skliautuotu

Buvusio vienuolyno koridorium

Stuksi ramentai.
 
Visos celės
Eilėm priguldytos.
 
Blausiai šviečia
Lempelė palubėj.
 

Lyg musės apie ją sukasi

Maldos žodžiai:
 
Ateikit,

Ateikit manęs aplankyti.

 
 
Sąvartynas
 
Sąvartynas.

Nedidelėj teritorijoj,

Pačiam miesto centre.

 
Sulūžusių,
Nejudančių,
Paliegusių,
Pasenusių,
 
Nesusivokiančių,
Įgrisusių,

Niekam nereikalingų,

Bet vis dar esančių
 
Žmonių
Sąvartynas.
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 1 (sausis)