Literatūrinės premijos. Pagrindinis Prancūzijos literatūrinis apdovanojimas – Gonkūrų premija – paskirtas Gilesui Leroy už romaną „Alabamos daina“. Keturiasdešimt aštuonerių metų prancūzų rašytojo romanas pasakoja apie tragišką amerikiečių rašytojo F. S. Fitcgeraldo žmonos likimą.

Gonkūrų premija skiriama nuo 1903 m. Šis apdovanojimas – simbolinis: vienas euras, tačiau jis laureatui atveria kelią į pripažinimą.

Čekijos Respublikos kultūros ministerija valstybinę premiją paskyrė Milanui Kunderai už romaną „Nepakeliama būties lengvybė“, sukurtą 1984 m., kai rašytojas jau buvo emigravęs į Prancūziją (šioje šalyje jis gyvena nuo 1975 m., nuo 1981-ųjų yra Prancūzijos pilietis). Prahoje ši knyga išleista tik 2006 metais.

Buvęs JAV viceprezidentas A. Goras antrąkart paeiliui pelnė prestižinę Amerikos literatūrinę premiją „Plunksna“ („Quill“). Jo knyga „The Assault on Reason“ gavo apdovanojimą „istorijos/politikos/aktualių įvykių“ kategorijoje. Beje, A. Goras kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisijos ekspertų grupe tapo 2007 m. Nobelio taikos premijos laureatu.

Pirmuoju „azijietišku Bookeriu“ (The Man Asian Literary Prize) apdovanotas šešiasdešimt vienų metų rašytojas debiutantas Jangas Rongas už romaną „Vilko totemas“. Kūrinys buvo išleistas 2004 m. 20 tūkst. egzempliorių tiražu ir tapo populiarus tarp kinų intelektualų, todėl romano tiražas išaugo iki 2 mln. egzempliorių; dar nemažiau kaip 20 mln. knygų išspausdino piratinės spaustuvės.

„Vilko totemo“ leidybos teises įsigijo viena didžiausių Didžiosios Britanijos leidyklų „Penguin Press“ ir ketina romaną išleisti angliškai 2008-ųjų kovą.

Rusija irgi turi savo „Bookerį“. Šis prestižinis apdovanojimas (20 tūkst. dolerių) atiteko Aleksandrui Iličevskiui už romaną „Matissas“.

Ministrų kabineto apdovanojimas Z. Skujiniui. Latvijos Respublikos Ministrų kabinetas apdovanojo rašytoją Zigmundą Skujinį už gyvenimo indėlį į latvių literatūrą. Z. Skujinis (g. 1926 m.) – vienas žymiausių antrosios XX a. pusės latvių prozininkų. Rašytojo reikšmingiausių kūrinių sąraše yra šeši apsakymų ir novelių rinkiniai, devyni romanai, dvi memuarų ir esė knygos, trys kino scenarijai. Jo kūriniai sudarys dvylika „Raštų“ tomų, kurie pradėti leisti 2005 m. (jau išėjo penki tomai). Lietuviškai skaitome Z. Skujinio romanus „Kolumbo anūkai“, „Vyras pačiame žydėjime“, „Jaunuolio memuarai“.

www.hiperteksts.lv Latvių žurnalas „Karogs“ (2007, Nr. 11) pristato įdomų avangardinį literatūrinį projektą „Hiperteksts“. Pasak „Hiperteksts“ koncepcijos autoriaus Haroldo Matulio, tai reikšmingas įvykis Latvijos literatūriniame gyvenime. Šiame bendrame projekte dalyvavo net 28 vidurinės ir jaunosios kartos latvių rašytojai. Tarp dalyvių – A. Aizpurietė, A. Akmentinis, I. Abelė, E. Frydvaldas, A. Kolmanis, M. Svyre, A. Zeibotas ir kiti žinomi autoriai. Kiekvienas projekto dalyvis pateikė po vieną originalų maždaug 12 000 ženklų tekstą, paskui kiekvienas rašytojas privalėjo pratęsti kitų dviejų projekto dalyvių tekstus, parašydamas jiems pabaigas.

Kūriniai turėjo būti trijų dalių, veiksmas vykti mūsų dienomis Rygoje.

Anot H. Matulio, „Hiperteksts“ projekte buvo akcentuojamas tekstas, o ne autorius.

Projekto pagrindu buvo paimta idėja, jungianti tris temas: programavimą, filosofiją/ lingvistiką ir literatūrą. Su šio projekto medžiaga galima plačiau susipažinti tinklalapyje www.hiperteksts.lv. „Hiperteksts“ funkcionuoja kaip teksto kūrimo metodas. Jo struktūra leidžia ir neužbaigti teksto.

Šį projektą vykdė avangardo draugija „Kelvins“, bendradarbiaudama su programavimo kompanija „Tilde“, Latvijos rašytojų sąjunga, Latvijos literatūros centru, Literatūros ir filosofijos portalu „Satori“. Projektą parėmė Valstybės kapitalo fondas.

Šia proga pravartu prisiminti kitą įdomų latvių literatūrinį internetinį projektą „Satori“. Prieš ketverius metus įkurtas literatūros ir filosofijos portalas www.satori.lv, turintis maždaug 18 000 nuolatinių skaitytojų auditoriją, praėjusių metų pabaigoje savo veiklą nukreipė į leidybą – įkūrė leidyklą „1/4 Satori“, kuri jau išleido kelių jaunų latvių poetų eilėraščių rinkinius, pasirašė sutartį su Oksfordo universiteto leidykla dėl knygų serijos „Oksfordo įvadas“. Šiemet planuoja į Latvijos knygų rinką pateikti 12 knygų iš serijų „Postmodernizmas“, „Feminizmas“, „Michel Foucaut“, „Meno teorija“, „Nacionalizmas“.

Vertimai, vertimai... „Index Translation“ duomenų bazėje sukaupta informacijos apie daugiau kaip 250 tūkst. autorių kūrinių vertimus. Per pastaruosius 75 metus dažniausiai buvo verčiami į užsienio kalbas W. Disney'aus studijos scenaristų, A. Christie, J. Verne'o, V. Lenino ir W. Shakespeare'o kūriniai.

Į labiausiai verčiamų autorių penkiasdešimtuką pateko Biblija, broliai Grimai, M. Twainas, I. Asimovas, F. Dostojevskis, L. Tolstojus, A. Lindgren ir kt.

Daugiausia vertimų paskelbta anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, italų, ispanų, švedų, lotynų, danų ir olandų kalbomis.

Vertimai iš lietuvių kalbos užima 37-ą vietą (lenkai yra 13-i, estai – 31-i, latviai – 48-i). Pagal vertimus į lietuvių kalbą Lietuva užima 38-ą vietą (įdomu: Iranas – 31-ą).

Nupirktas H. Pinterio archyvas. Britų bibliotekos nuosavybe tapo 2005 m. Nobelio premijos laureato poeto, dramaturgo Haroldo Pinterio (g. 1930 m.) asmeninis archyvas: rankraščiai, iškarpos iš laikraščių, laiškai, nuotraukos. Beje, visa ši kolekcija, išnuomota bibliotekai nuo 1993 m., nupirkta už 1,1 milijono svarų sterlingų.

F. G. Lorca iš Sotheby'io. Ispanijos kultūros ministerija pranešė, kad Londone, Sotheby'io aukcione, įsigijo vieną ispanų poeto F. G. Lorcos rankraštį. Už 42 eilučių rankraštį iš poemos „Nukryžiavimas“, parašytos 1929 m. per poeto išvyką į JAV, buvo sumokėta 30 757 eurai. Be to, ispanišką archyvą papildė du F. G. Lorcos laiškai.

Lietuviai „Karogs“ žurnale. Rugsėjo mėnesio latvių literatūrinis žurnalas „Karogs“ spausdina poeto, režisieriaus, dramaturgo, aktoriaus A. Šlepiko apsakymą „Mano draugas Sigitas“. Vertė I. Brūvere.

Žurnalas anonsuoja neseniai išleistą I. Brūverės vertimą – G. Beresnevičiaus ironiškų novelių rinkinį „Tikrasis istorijos veidas“.

Kompiuteris „rašytojas“. 2008 m. pradžioje Rusijoje išeis romanas, kurį parašė kompiuteris. Programuotojų ir filologų komanda per aštuonis mėnesius parengė programą „PC Writer 2008“ – ji per tris paras iš L. Tolstojaus „Annos Kareninos“ siužetinių kolizijų ir trylikos autorių tekstų „parašė“ romaną „Tikroji meilė“.

Jaanas Krossas (1920–2007). Naujųjų metų išvakarėse po ilgos ligos mirė vienas antrosios žymiausių XX a. pusės estų rašytojas J. Krossas. 1946 m., studijuojant teisę, jis buvo areštuotas ir ištremtas į Sibirą. Gulage dirbdamas mokytoju išmoko kelias kalbas. 1954 m. buvo išleistas į laisvę. Kūrybinį kelią pradėjo kaip poetas, paskui kelerius metus dirbo vertėju. Vėliau ėmė rašyti prozą istorine tematika. Šį talentingą kūrėją išgarsino romanai „Dangaus akmuo“, „Imperatoriaus beprotis“, „Sustingęs skrydis“. 1999 m. J. Krossui buvo paskirta Baltijos Asamblėjos premija. Pernai rudenį Estijos rašytojų sąjunga jau nebe pirmą kartą iškėlė J. Krosso kandidatūrą Nobelio literatūros premijai.

„Mobilioji literatūra“. Japonų literatūra pateko į mobiliojo telefono priklausomybę. Kaip rašo „The Times“, pirmąkart Japonijos istorijoje pusė knygų iš bestselerių dešimtuko parašytos mobiliaisiais telefonais. Daugumos šių kūrinių autorės – dvidešimtmetės panelės.

Didžiausias literatūros platintojas „Tohan“ pernai gruodžio pradžioje paskelbė perkamiausių knygų dešimtuką. Kūriniai, užėmę aukščiausias vietas, iš pradžių buvo internete, kad juos būtų galima „perpumpuoti“ į mobiliuosius telefonus ir tik po to pasirodė spausdinta forma. 2006 m. sukurta mobiliojo formato knyga „Meilės dangus“ paplito 2 mln. egzempliorių tiražu. Pagal šį kūrinį buvo sukurtas filmas, o jo autorė Mika tapo tikra žvaigžde.

2002 m. tokių kūrinių dar nebuvo, o 2006 m. „mobiliosios literatūros“ pardavimas pasiekė 42 mln. dolerių. Tokio turinio beletristika skirta pramoginiam skaitymui ir yra nepaprastai populiari tarp mergaičių.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 2 (vasaris)