tekstai.lt

Rasa Zokaitytė. Ievos Simonaitytės premija

 

Minint rašytojos Ievos Simonaitytės 111-ąsias gimimo metines, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje buvo įteikta dvidešimt antroji I. Simonaitytės premija. Šiemet ji skirta klaipėdiečiui literatūrologui dr. Marijui Šidlauskui už kritikos straipsnių rinktinę „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ bei kultūrinę ir literatūrinę veiklą Klaipėdos krašte.

 

I. Simonaitytės premija pradėta teikti 1987-aisiais, nuo 1997 m. premijos steigėjai yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius. Premijos skyrimo komisija vertina per pastaruosius dvejus metus išleistas Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos tematikai skirtas knygas. Šiemet iš septynių literatūros tyrinėtojų, rašytojų, istorikų ir premijos steigėjų atstovų suburta komisija, vadovaujama Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus, nugalėtoją rinko iš keturių kandidatų: Žavintos Sidabraitės (monografija „Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla“), Algio Kuklio (novelių rinkiniai „Sūnaus vardas“ ir „Ritualinė kaukė“), Sigito Poškaus (romanai „Rekonstrukcija“ ir „Neramios dienos“) bei M. Šidlausko (literatūros kritikos straipsnių rinktinė „Orfėjas mokėjo lietuviškai“). Nugalėtojui išaiškinti prireikė ilgų diskusijų ir net dviejų balsavimo turų.

 

Į premijos įteikimo vakarą gausiai susirinkusiems apie M. Šidlausko kūrybinę bei literatūrinę veiklą pasakojo literatūrologė Nida Gaidauskienė. Laureatas paskelbė per 170 apžvalginių straipsnių, recenzijų, esė periodiniuose ir moksliniuose leidiniuose, parašė ne vieną monografiją. M. Šidlauskas yra išleidęs studiją „Poetas ir visuomenė XIX–XX amžių sankirtose“ (1994), su L. Šemerauskiene sudaręs Salio Šemerio poezijos rinktinę „Pojūčių pėdsakai“ (1994), iš anglų k. išvertęs T. Eagletono „Įvadą į literatūros teoriją“ (2000), J. Naughtono „Trumpa ateities istorija: interneto ištakos“ (2006) ir kt.

 

M. Šidlausko kritikos tekstus ypač vertina poetai, prieš dvylika metų jam skyrę Jotvingių premiją. Kol kas tai vienintelis šia premija pagerbtas kritikas. Knyga „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ pirmiausia skirta literatūros sociologijos tyrinėjimams. Naujomis prasmėmis atsiveria ne tik šiuo požiūriu mažai tyrinėta lietuvių literatūros klasika ir jos kūrėjai (V. Kudirka, Žemaitė, H. Radauskas), bet ir dabartinė literatūra (Just. Marcinkevičius, T. Venclova, A. Nyka-Niliūnas ir kt.). Nemažai vietos skirta ir Klaipėdos krašto kūrėjams – V. P. Bložei, R. Rastauskui, G. Grajauskui, S. Jonauskui.

 

Knygoje dvidešimt septyni tekstai. Skaitant juos, nekyla kritikos prasmės klausimas, tiesiog patraukia gyvas santykis su tyrinėjamu objektu, nesvarbu, kokio laikotarpio ar dydžio jis būtų. Aptariamoji knyga atspindi ir autoriaus kūrybinę evoliuciją, ir laisvėjantį Lietuvos intelektualinį gyvenimą (skelbiami tekstai apima 1983–2005 m.). M. Šidlausko kritika turi aiškią vertybių sistemą, kalbama atvirai, sąžiningai, nerėksmingai, su niekuo nesuvedinėjamos sąskaitos. V. Kukulo teigimu, „...intelektualiniai Marijaus Šidlausko horizontai niekada neleido jam ką nors formuluoti vienprasmiškai, tiesmukai, nes intelektas, erudicija tiek ir tesako: nieko nėra absoliučiai nuspręsto, viskas atvira visiems horizontams“.

 

Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius, įteikdamas Ievos Simonaitytės premiją, kalbėjo: „22-oji premija rodo, kad tai gyva tradicija, sukvietusi daug gerbėjų. Prireikė dviejų turų nugalėtojui išaiškinti, – džiugu, kad krašte tiek daug nusipelniusių asmenybių.“

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 3 (kovas)