A. Lindgren premija. 2008 metų Astrid Lindgren atminimo premija paskirta australų rašytojai Sonya Hartnett. Vertinimo komisija, kurią sudarė 20 asmenų, paviešino šiuos motyvus: „Sonya Hartnett (Australija) yra viena iš rašytojų, daugiausia prisidėjusi prie šiuolaikinės paauglių prozos novatoriškumo. Psichologiškai įžvalgiai ir su savotišku įniršiu ji aprašo jaunimo padėtį, nevengdama tamsiųjų gyvenimo pusių. Jos kūryba išsiskiria virtuoziška kalba, puikia pasakojimo technika.“
Šiai premijai buvo nominuoti 155 kandidatai iš 61 pasaulio šalies. Šių metų pretendentų sąraše – ir lietuvių vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio pavardė.
Metų apdovanojimai Latvijoje. Latvijos rašytojų sąjunga kovo mėnesį įteikė 2007 metų literatūrinius apdovanojimus. Aukščiausiai įvertintas rašytojas Zigmundas Skujinis – už viso gyvenimo nuopelnus latvių literatūrai.
Už gyvenimo indėlį vertimų srityje apdovanojimas paskirtas Juriui Kronbergui, jau per 30 metų verčiančiam latvių rašytojų kūrinius į švedų kalbą.
Metų apdovanojimas už poeziją atiteko Žeberui, už prozą – G. Bereliui, vaikų literatūrą – K. Verdiniui. Geriausiomis vertėjomis pripažintos A. Gaile ir A.van Hofa, ryškiausia debiutante – poetė ir vertėja I. Balode. Specialūs apdovanojimai skirti kalbininkei J. Kursytei bei eseistui T. Tisenkopfui.
„Palėpės brangenybės“. Prieš dešimtmetį Bolonijos universiteto bibliotekoje buvo surasta daug senų knygų – beveik 70 tūkst. tomų iš įvairių fondų bei kolekcijų. Ištisą dešimtmetį šis lobis buvo restauruojamas ir kataloguojamas. Dabar vertingiausius eksponatus galima pamatyti parodoje „Palėpės brangenybės“. Tarp „pamirštų“ knygų – egzemplioriai su B. Mussolinio parašu. Specialistai pačiu vertingiausiu leidiniu laiko 1538 metais išleistą knygą (išliko tik du egzemplioriai), kurios autoriaus protestanto vardas buvo išbrauktas Katalikų Bažnyčios įsakymu.
Naujasis Bookeris. Bookerio premijos organizacinis komitetas pranešė apie naują apdovanojimą, kuris bus įteiktas šiemet pažymint premijos keturiasdešimtmetį. Geriausio iš geriausių konkurse dalyvaus 41 kūrinys, nes 1974 ir 1992 metais Bookerio premijomis buvo įvertinta po dvi knygas. Šešis geriausius finalininkus galės rinkti ir skaitytojai. Premijos laureato vardas bus paskelbtas liepą per vasaros literatūrinį festivalį Londono Southbank Centre.
Pulitzerio premija K. Diazui. Kasmetinės Pulitzerio premijos skiriamos daugiau kaip 20 kategorijų. Kiekvienam laureatui atitenka po 10 tūkst. JAV dolerių. Greta daugybės Pulitzerio apdovanojimų žurnalistams viena nominacija skiriama ir grožinės literatūros kūrėjui. Šiemet pastarasis apdovanojimas paskirtas 39 metų iš Dominikos kilusiam amerikiečių rašytojui Kunotui Diazui už knygą „Trumpas įstabus Oskaro Vao gyvenimas“.
Biblija – populiariausia amerikiečių knyga. Agentūros „Harris Poll“ apklausos duomenimis, amerikiečiai vienareikšmiai pirmąją vietą skyrė Biblijai, o dėl kitų knygų nuomonės išsiskyrė. Vyrai antra mėgstamiausia knyga pasirinko J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovą“, o moterys – M. Mitchell romaną „Vėjo nublokšti“. 18–31 metų amžiaus respondentai antra mėgstamiausia knyga laikė J. K. Rowling „Hario Poterio“ seriją, 32–43 metų skaitytojai – S. Kingo „Dvikovą“ ir D. Brauno „Angelus ir demonus“.
Tarp dešimties populiariausių knygų pateko D. Brauno „Da Vinčio kodas“ bei „Angelai ir demonai“, H. Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“, A. Rand „Atlas Strugged“ ir J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“.
„1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“. Šį solidų leidinį išleido „Naujoji Rosma“. Knygos vyriausiasis redaktorius P. Boxallas pabrėžia, jog „buvo reikalingas įrodymas, kad romanas nėra miręs, kad jis – tai klestinti ir svarbi šiuolaikinės kultūros dalis“. Knygą sudarę įvairių šalių kritikai, mokslininkai atskleidė šių dienų skaitytojų prioritetus – nuo antikos autorių iki pačių naujausių kūrinių. Deja, į šį sąrašą nepateko nė vienas lietuvių autorius. Knygos informacinę vertę didina tai, kad nurodomi į lietuvių kalbą išversti kūriniai. Ir džiugina – daugumą šio sąrašo knygų galima skaityti lietuviškai.
Paskutinė titano kelionė. Anapilin iškeliavo iškiliausias mokslinės fantastikos tėvas A. C. Clarke'as (1917-2008), sukūręs daugiau kaip 80 knygų, parašęs šimtus apsakymų bei straipsnių. Šį kūrėją labiausiai išgarsino romanas „2001 metų kosminė odisėja“, pagal kurį 1968 m. S. Kubrickas pastatė daugybę apdovanojimų pelniusį filmą.
Dar XX a. penktąjį dešimtmetį A. C. Clarke'as išpranašavo, kad iki XXI a. žmogus nuskris į Mėnulį. Kai 1969 m. astronautas N. Armstrongas nusileido Mėnulyje, JAV vyriausybė rašytoją paskelbė tautos didvyriu.
2007 m. gruodį, per savo gimtadienį, rašytojas, prikaustytas prie invalido vežimėlio, parašė draugams atsisveikinimo laišką ir pareiškė, kad savo gyvenime labiausiai norėjęs pamatyti nežemiškos gyvybės įrodymus.
Rašytojas palaidotas Šri Lankoje, kur jis gyveno. Šalies prezidentas M. Rajapakse fantastikos kūrėją pavadino pranašu, o vietos laikraščiai rašytojo mirtį prilygino „paskutinei titano kelionei“.