tekstai.lt

Rimgaudas Valentinas Graibus. Poezija

 

Rimgaudas Valentinas Graibus
Rimgaudas Valentinas Graibus
 
 
Klausimas
 

Nežinai, kas už posūkio laukia

Ir vaiduokliai kam akmenis mėto.

Gera dar, kada laikas iš lauko

Parlinguoja lyg senas kaimietis.

 

Vėl voratinklin musė įkliuvus,

Vis dar keikia pavasarį žalią.

O koks tavo gyvenimas buvo?

Kodėl buvo? Štai sėdi prie stalo.

 
2005. VII. 1
 
 
 
Alzheimerio liga
 

Mano atminties laboratorijoje

apipeliję jaunystės atodūsiai,

pirmosios meilės lavonas,

surūdijęs myliu,

ant sienos pakabintas

sudžiūvęs pirmasis bučinys,

kolbose drumzlini
ambicijų likučiai,

kas nori, tas gali užeiti.

Laboratorijoje nebėra nieko tinkamo naudoti,

inventorizacijos jau nebereikia.

Aptriušęs pastatas panašus į vaiduoklį.

Dieve,
o tu vis dar bandai
jį restauruoti.
Tau patarimais
padeda vaistininkė.
 
2007. IX. 21
 
 
 
*

Meilė – prabangi prekė.

Ne visi pajėgia
ją įsigyti.
Kai kurie

nupigintų prekių parduotuvėse

nusiperka
originalo kopijas.
Dabar ir aš,

kai tu jau keturiasdešimt metų

šmėžuoji man prieš akis,

net nebežinau –
ar turiu originalą,
ar kopiją.
 
2007. XII. 19
 
 
 
 

Pavydas

 
Susirūpinau –
tavo pavydas

peržengė visas ribas.

Į sapną atėjai pažiūrėti,

ar nesu jame

įsileidęs kitos moters,

vis klausinėji,
iš kur

prancūziškų kvepalų kvapas,

ant skruosto –
bučinio pėdsakas.
 
2007. X. 2
 
 
 
Tardytojas
 
Tardytojas
kuo greičiau

norėjo išaiškinti nusikaltimą.

Mirusiojo klausė

amžiaus, kur gyveno,

su kuo draugavo,

ir dar norėjo sužinoti,

kur buvo nužudytas.
 
Mirusysis tylėjo

ir apsunkino tyrimą.

 
2007. XII. 7
 
 
 
Jau
 

Vasara. Laumžirgis būtinas.

Ir kūdrai linksmiau, ir dienai.

Nenori matyt, kad rugpjūtį

Jau skilinėja vasaros sienos.

 
2006. VIII. 12
 
 
 
Nelinksma
 

Kitaip negalėjo ir būti,

Vasaros žaizdos užgijusios.

Lietaus pakabintos virvutės

Virš rožių, jacintų, lelijų.

 

Rugpjūčio raišteliai sutrūkę.

Gandrai iš ražienų pradingsta.

Jau vasaros liko galiukas.

Prisipažinsiu, nelinksma.

 
2007. X. 1
 
 
 
*

Tau atrodo visur juoda,

Apgaulinga mano ašara.

Nematai, kaip žydi sodas –

Vaiko piešiny pavasaris.

 

Nematai, kaip gandras lekia,

Baltas baltas rytas rąžosi?

Vėjas spręsti atsisako

Tavo liūdesio kryžiažodį.

 

Ar matai, beržai pakluonėje

Ryto maldai visi klaupiasi?

Nežinai, kad meilės duonos

Kitai vasarai sutaupėme?

 
2006. IV. 25
 
 
 
Paklydimai
 

Duris atrakinti bandau. Jau raktas netinka.

Pakeitei spyną? Buvau nuklydęs, apgautas vilties.

Metų likučius dabar būsiu surinkęs.

Jau norėčiau jais žaisti su tavimi likusį laiką, ir tiek.

 

Stoviu už durų lyg valkata koks lietui rudenio lyjant.

Naktis netgi pradeda spėlioti – įleis, neįleis.

Tavo namuose palikę mano žodžiai pelija.

Virš tavo akių vis dėlto noriu pakabinti žibintą ATLEISK.

 
2007. VIII. 31
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 5 (gegužė)