Rimantas Babrauskas
 
 
Matau
Veidrodyje
 
*
 
Iki kraujo

Suspaudžiu šermukšnį

Broliai rudens
 
*
 
Alsioji liepa
Rieves skaičiuoju
Ar besusitiksime
 
*
 
Negali būti tobulas
Visada ir niekada
Tik du kartus
 
*
 
Karu maru ir gotika
Gelbėk mus Viešpatie

Nuo užmaršties amžinosios

 
*
 

Scenovaizdžio eskizas

Teksto skiautė

Ir aš – užkulisių dulkė

 
*
 
Plunksnos draikosi
Dvikova su saule
Krito šešėlis
 
*
 
Raibusis vanduo
Akmenį vertei
Ištakose sutemus
 
*
 

Šviesa tai paveikslas

Kuris prieš mūsų akis

Keičiasi
 
*
 

Rievėtasis šeivamedi

Jaučiuosi benamis
Į tave žiūrėdamas
 
*
 
Šeivamedis skamba
Anties klyksmas
Šaukia mane
 
*
 

Akivaras arčiau šaknų

Ten nepulsiu

Šešėly šakų palauksiu

 
*
 

Drugelis kalbina žiedą

Klausyčiau jų
Amžinai
 
*
 
Švento Jono naktį
Galvoju kad viskas
Kas buvo dar bus
 
*
 
Didžioji siena
Ne kliūtis
Mažam paukšteliui
 
*
 

Žiemos paukštė meta plunksną

Neišgirsta melodija
Primena Tėvą
 
*
 

Pjovėjo daina žolės aimana

Viskas išvien
Didžiąją vasarą
 
*
 

Atlaidžiu šypsniu nutįsta žilvitis

Du žvilgsniai viename
Lange mieste
 
*
 
Namai suskambėjo

Sienoj išpieštą klaviatūrą

Vėjas palytėjo
 
*
 
Viskas vėjui
Nepasakyti posmai
Skambės kitados
 
*
 

Karių galvos šalia iečių

Mūšio pradžia
Pervertoj širdy
 
*
 

Veidrodžių salėj liūdėsiu giliau

Pažįstami profiliai ir mintys

Nutįsusios senu sidabru

 
*
 

Bučiuoju slenkstį ir duris

Matau žaltys

Baltuoju marmuru atmoja

 
*
 

Meistras lange inkrustavo

Baltąją saulę

Atminimą gerųjų namų

 
*
 
Cikadą matau

Lūžusio stryko melodija

Apsivynioja mirtinai

 
*
 

Didieji priemiesčių poetai

Atklydęs laikas ir šuva

Lyg pieną marmurą išlaižo

 
*
 

Dabar ir saulė lyg katė

Pabudusi po begėdiškai trumpos nakties

Ties Himalajais savo kailį

                                          iššukuoja
 
*
 

Išstyguotos širdies kūną

Mirksniais pasiglemžia

Nerealūs arealai
 
*
 
Žūti Alžyre

Baltais minaretais klajokliai

Kojas bučiuos
 
*
 
Darfuro akys

Baltos drobės nakties

Vijoklių įkapės
 
*
 
Akys debesų

Penkiapaukštis vėjas

Tarp jų esu
 
*
 
Kuo esam likime
Ratas apsisuks aure
Vandenys kalbės
 
*
 
Vieniša rožė

Langas atviras laikui

Smėlio tėkmėje
 
*
 
Vasario liūtys
Pilku sidabru žydės
Širdis už durų
 
*
 
Vasaros kalba

Neišversta priesaika

Būti amžinai
 
*
 
Plukdyti drobes

Kol išsiskleis kitados

Burė baltoji
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 5 (gegužė)