tekstai.lt

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Poezija

 

Tautvyda
Tautvyda
 
 
Non scholae, sed vitae discimus
 
nereikšmingos
 

pastatytos mokamoj laiko aikštelėj

                          nepirmaeilių
poetų knygos

jau užblokuotais nutempimui ratais

 

net bibliotekų vagims

ir tiems nereikalingos

viena koja anam
kita šitam
šimtmety
          (anam ir šiam pasauly?)
 
tik pats Gyvenimas

lyg fantastiškas drugys

kurį jie bandė smeigti į herbariumą

 

pabėgęs, ačiū Dievui,

 
aure, kaip plasta
 

ant aprūdijusio neišsipildymo kapoto

 
2007.I.5
 
 
 
Su gyvate butelyje
 
nenoriu į tailandą
 
kam?
 

keturiolika valandų kaboti ore

 

taip ir neišmokus skraidyti

savais iš menčių prasikalusiais sparnais

 

nemėgstu ryžių, degtinės dezinfekcijai

su gyvate butelyje
 

kam man parsiduodančios moterys,

homoseksualūs vyrai, kam

eksploatuoti vaikus?

 

verčiau jau tegu vaikai

mus eksploatuoja
kaip ir kasdieną –
 
žiauriai,

nė sekundei neleisdami

užsimiršti
 
kad mes tik
džinai,

uždaryti su gyvate butelyje

 
2007.I.6
 
 
 
 

Galbūt poilsis

 
 poilsis man nereikalingas
 

nestovėjau prie konvejerio,

 
be pretenzijų

gaminau tik preciziškus

vienetinius kūrinius

 

(besikilnojanti lyg vandenynas krūtinė,

nuotaikų amplitudė, duonos plutos

                                svyravimai namuose,
baimė

lyg nuolatos grėstų cunamis)

 

nenoriu poilsio nuo šitų stichijų,

poilsis – tai sunkus

varginantis triūsas, su kuriuo

nežinia kaip susidoroti,

 

nereikalingas man poilsis,

nebent poilsiu ir yra vadinamas

                               dar sunkesnis

seniai susituokusių darbas

su Saule jūra ir vienas kitu

 
2007.I.6
 
 
 
Supresuotas
 
supresuotas laikas
 

iš šešiolikos orkaitėje iškeptų

                               paplotėlių
šaldytuve
su kremu ir žele

susluoksniuotas namų darbo tortas

 
vaikų dekoravimas
                              ir stalo serviravimas,

kai lotyniškai servus

yra vergas, belaisvis, tarnas

 
kur bute sutelpa

tas milijonas lėkščių

šaltam, karštam, saldžiam

kaip ašaros vaikystėje?

 

reikia labai gerbti šventes,

o dar labiau mylėti draugus,

kad taip supresuotum

į kapo duobę

vis sprūstantį laiką

 
2007.I.5
 
 
 
Veršis į literatūrą
 
žadėjo
veršis į literatūrą
 
kada?
 
kai nupliks?

kai užkamuos climacus, t. y. kopėčios,

jau kopiant į dangų?

 
kada? kada?
paskers tą veršį
 
2007.I.6
 
 
 
De omnibus dubitandum est*
 

mirtis kaip žadintuvas

turėtų Amžinajam mus prikelt

                               Gyvenimui

(o jeigu kartais ir jis nenusisekęs

          kaip šis – trumpa rodyklė?)
 
siaubas
 
kur rasti liudytojų
kurie grįžę iš jo
                  viską papasakotų

nepritrūkdami įtikinamų detalių,

 

bet kokios turėtų būti tos detalės,

jei žinome tik žemiškąsias?

 

galbūt ten iš tikrųjų

taip neregėtai gera

kad niekas ir nenori grįžti

kad tik neabejotų
taip viskuo
kaip mes?
 
2007.I.23
 
 
 
 

Nebūtinai

 

Nebūtinai dugnas turi

                             matomą paviršių
                                           kuriuo
 

rėplioja vėžiagyviai ant turtuolių stalo

kriauklių perluočių ekipa į iliuminuotą salę elitui

arba į sceną „Mis Pasaulis“ karūnavimui

 

nematomoji dugno pusė yra

                           užsiverkus arba nebepajėgianti
                                          verkti
 
 
 

juk dugnas yra kietas

bet matoma jo pusė
                                          nebūtinai
                                               yra
 
2006.IV.12
 

* Tai ne vien tik romėnų imperatyvas, raginantis abejoti viskuo, bet ir danų filosofo S. Kierkegaard'o parašytas ir išleistas jo pasirinktuoju Johanneso Climacus pseudonimu veikalas. Nesunku atspėti, kad jo pradinis taškas taip pat yra abejonė.

Climacus – vardas vienuolio (gyvenusio apie 570–649 metus), kuris tapo Šventosios Kotrynos Aleksandrietės vienuolyno ant Sinajaus kalno abatu. Jis ypač garsus savo veikalu „Rojaus kopėčios“, iš čia ir jo pravardė Climacus (gr. klimax – kopėčios). Trisdešimt knygos skyrių arba kopėčių pakopų tobulumo linkui atitinka trisdešimt Kristaus gyvenimo metų iki krikšto.

 
 Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 6 (birželis)