tekstai.lt

A. Valionis. Atodangos: nuo bestselerio kodo iki virtualaus W. Shakespeare'o


       Bestselerio kodas.
Grupė britų sociologų sprendė užduotį: kaip romanas tampa bestseleriu. Jiems tarsi pasisekė sukurti populiarumo formulę. Išnagrinėję pastarojo pusės amžiaus bestselerių sąrašus, kuriuos skelbė „New York Times“ ir BBC, jie nustatė šias bendrybes: metaforiška kūrinio pavadinimo prasmė; kūrinio pavadinimas, kaip paprastai, prasideda įvardžiu, veiksmažodžiu arba būdvardžiu. Pavyzdžiui, paskutinis Agathos Christie detektyvas „Mieganti žmogžudystė“ idealiai atitinka sociologų sukurtą bestselerio kodą.

       Romane „Lupant svogūnus“ ašaroja G. Grasso jaunystė. Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas neseniai skaitytojams pateiktoje autobiografinėje knygoje „Lupant svogūnus“ pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę Gdanske. Knygos pasirodymo išvakarėse G. Grassas vienam Vokietijos laikraščiui atskleidė anksčiau nežinomą savo biografijos faktą – 1944 m. pabaigoje jis buvo pašauktas į SS, kurių pajėgose pratarnavo iki Vokietijos kapituliacijos. Rašytojas viešai prisipažino, kad jam gėda, jog jis tarnavo „Waffen SS“. „Viskas, ką turiu pasakyti šia tema, knygoje yra <...>. Patirsiu mėginimą paversti mane nepageidaujamu asmeniu, sukelti abejones viskuo, ką paskui nuveikiau gyvenime.“ Taip ir nutiko. Visuomenės veikėjai, politikai, istorikai nusiuntė kreipimąsi Švedijos karališkajai akademijai, kad ši atimtų iš G. Grasso Nobelio premiją, tačiau Nobelio fondo pirmininkas M. Sohlmanas pareiškė, kad sprendimai dėl premijos yra neatšaukiami.

       R. Blaumanio novelės – didžiausios išliekamosios vertės latvių literatūros kūriniai. Latviškasis „Delfi“ portalas surengė skaitytojų apklausą apie vertingiausią latvių literatūros kūrinį. 331 skaitytojas iš 731 dalyvavusiųjų apklausoje tokiais kūriniais pripažino Rudolfo Blaumanio noveles. Beje, antroje vietoje liko kitas R. Blaumanio kūrinys „Siuvėjų dienos Silmačiuose“. Po jų sekė A. Pumpuro „Lačplėsis“, R. ir M. Kaudzyčių „Matininkų laikai“, V. Belševicos „Bilė“ ir I. Zieduonio „Epifanijos“.

       Džeimsas Bondas – gyvas. Iki 2008 m. gegužės 28 d., kai pasaulis minės anglų rašytojo Iano Flemingo šimtmetį, bus parašytas naujas romanas apie Džeimsą Bondą. Tokį pranešimą išplatino britų leidyklos „Ian Fleming Publications Ltd“ atstovai, turintys teisę platinti britų žvalgybos agento kūrėjo kūrinius ir tęsti romanų apie šį garsų šnipą seriją. Naujos knygos autoriaus pavardė griežtai slepiama. Žinoma tik tai, kad jos autorius bus žymus ir „labai gerbiamas rašytojas“.
       Romanai apie Džeimsą Bondą pasaulyje paplito daugiau kaip 100 milijonų egz. tiražu.

       „Šienapjūtė“ Latvijoje. Leidykla „Nordik“ išleido Kazio Almeno romaną „Šienapjūtė“. Šį kūrinį į latvių kalbą vertė Daina Avuotinia, šių metų spalį švenčianti aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Per ilgą ir intensyvų kūrybinį gyvenimą ji išvertė į latvių kalbą A. Maldonio, V. Mykolaičio-Putino, Just. Marcinkevičiaus, V. Bubnio, M. Sluckio, J. Apučio, S. Nėries, J. Čiurlionytės, R. Lankausko, V. Palčinskaitės, S. Šaltenio ir kitų lietuvių autorių kūrinių.

       Trilerių Meistras. Tarptautinė organizacija „International Thriller Writers“ paskelbė rašytoją, kuriam kitų metų liepą bus suteiktas titulas „ThrillerMaster“. Šiuo Meistru taps Jamesas Pattersonas. Jis yra sukūręs 34 romanus, kurie išleisti daugiau kaip 100 milijonų egz. tiražu. Būsimos ceremonijos vedėjas – šių metų Meistras Klive Kassleris. Į lietuvių kalbą išversti šie J. Pattersono romanai: „Kai pučia vėjas“, „Siuzanos dienoraštis Nikolui“, „Žebenkšties žaidimai“.

       Naguibas Mahfouzas – in aeternum. Eidamas 95-uosius, Kairo ligoninėje mirė Nobelio premijos laureatas egiptiečių rašytojas Naguibas Mahfouzas. Jo palikimas – per trisdešimt romanų, keliolika apsakymų rinkinių, kelios memuarų knygos. Paskutinė rašytojo knyga – 2005 m. išleistas apsakymų rinkinys apie pomirtinį gyvenimą „Septintas dangus“. N. Mahfouzas buvo liberalus autorius, todėl jo kūryba kėlė islamistų nepasitenkinimą: 1994 m. jį užpuolė fanatikas ir sužalojo peiliu.
       N. Mahfouzas išgarsėjo trilogija „Bein al-Kasrein“. Tai pasakojimas apie kelias Kairo pirklių šeimas. Kritikai ją lygina su „Forsaitų saga“. Per Nobelio premijos įteikimą 1988 m. N. Mahfouzas sakė: „Kaip iš trečiojo pasaulio kilęs žmogus atranda dvasios ramybę ir kuria prozą? Menas yra taurus ir atjaučiantis. Jis neaplenkia nei laimingųjų, nei vargšų. Jis suteikia vienodas galimybes išreikšti tai, kas susikaupia jų širdyse“.

       S. Husseino romanas Japonijoje. Japonijoje išleistas ketvirtas S. Husseino romanas „Velnio šokis“, kuris buvo parašytas JAV kariuomenės įsiveržimo į Iraką išvakarėse. Šio kūrinio rankraštį iš Irako išvežė vyriausioji diktatoriaus dukra Ragada. Pernai „Velnio šokis“ 10 000 egz. tiražu išleistas Jordanijoje, tačiau tenai baimintasi tarptautinių sankcijų, todėl romanas buvo uždraustas; knyga nelegaliai platinama pogrindyje. Šio romano tęsinius yra skelbęs Londono arabų laikraštis „Ash-Sharg al-Awsat“.

       Žmona sušėrė tigrams rašytoją. Žurnalas „Bangkok magazine“ buvo paskelbęs literatūrinį konkursą, kurio pagrindinį prizą laimėjo britas Toby Sharnaudas už apsakymą „Liūtis“, kuriame pasakojama apie anglą, pamilusį taitietę, „mergaitę iš baro“, ir vedusį ją. Iš pradžių pagrindinis herojus nepatikėjo, kad ji neištikima ir leidžia pinigus azartiniams žaidimams. Vėliau jų santykiai aštrėja, ir jis sužino, kad žmona yra pasisamdžiusi jo geriausią draugą žudiko vaidmeniui. Tokia apsakymo fabula padėjo atskleisti rašytojo dingimo priežastį. Kai T. Sharnaudas išsiskyrė, jis atvyko pas buvusią žmoną pasiimti vaikų, tačiau vietoj jų jo laukė žmonos giminaičiai, kurie lazdomis užmušė rašytoją, paskui jo kūną supjaustė ir pakepė ant žarijų, o likučius išvežė prie Tailando ir Birmos sienos ir sušėrė tigrams.

       Virtuali dainų spinta. Jau ketverius metus atviras pasauliui latvių liaudies dainų turtingumui populiarinti tinklalapis www.dainuskapis.lv. Virtualioje dainų spintoje per šį laikotarpį apsilankė 4 milijonai lankytojų. Daugiausia lankytojų būna prieš švenčiant Lyguo, Užgavėnes, Kalėdas. Dainų spintoje prieinami ne tik pagrindiniai latvių liaudies dainų tekstai, bet ir kai kurios dainų variacijos. Dabartiniu metu duomenų bazėje, kurią kuria Latvijos tautosakos saugykla ir SIA Lursoft IT, yra per 200 tūkstančių tekstų.