tekstai.lt

Nerijus Cibulskas. Eilėraščiai

 

nerijus cibulskas
nerijus cibulskas

 

Nerijus Cibulskas gimė Kaišiadoryse 1987 m., šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją. Eilėraščių publikavo „Literatūroje ir mene“, „Šiaurės Atėnuose“, almanache „Poezijos pavasaris'2008“.

 

  

***

 

Viešpats yra, tik jis gyvena kitur.

Julius Keleras

 

patyrinėjus šią savybę taptų aišku:

vien išmokta religija ir dievo luotas,

užplaukęs ant rūgštynių sąžalyno,

bet gruodžio bruožai veidrody,

kažkiek sapnuota,

įtartinai klausaus ugnies, kuri prinoko,

prigėrus medžių syvų godžiai skleidės,

išlinksta vakaras į kreivę, vienas kirtis

lyg šienpjovys, nukritęs žemėn

būtų braidęs

po nendres, laikinumas virto forma,

nubėgančia raide, kuri ilgai ruseno,

ant knygos pamato supiltas mūras,

net pasirodė: taip, jis ten

galbūt, gyveno

 

 

 

Pabudimas

 

pabudimas dar tik

dvi su puse po vidurnakčio

 

vėl eini prisisemti puodelį vandens

ir jau nuslūgsta rūškanos šviesos

užrakintuose veidrodžiuose

 

prasikaltusi vaizduotė šmėklauja

įsiaudrinusi nuo tavo miego

nuo keistų pagirių

kurios įsismelkusios sieloj

 

ir ąsočio gelmės užtemimas

jis sklidinas vidurnakčio valandų

išsiblaškymo užspęstų eilučių

tuščiuose pelių urvuose

 

tik dvi su puse

po troškuliu prabilusio vidurnakčio

dar tik pabudimas

 

kai atsisėdi prie žemos palangės

slegiamas prietema patvinusio stiklo

ir budriai sergėji save

 

prasagstai gilius dvasios marškinius

kad būtų ramiau kad nereiktų

iš tikrųjų prabusti

 

 

 

Vabzdžio pomirtinė

 

nereikia pasilikti per ilgai prie žalsvo kiauto,

čia išsiliejus aura sunkiasi lyg sultys obuolių

į drungną žemę, išvirkščias tamprus triko

su angomis šeriuotoms kojoms,

krūva nebenaudojamų antenų, tartum šalmas

apgaubęs deformuotą galvą, trykštančias akis,

kurių varvąs tirštimas – tai sutrintas vaizdas,

užsifiksavęs prieš ropojimą viršun,

iš vidutinio nuotolio pagaunanti mirtis

tik pasveria sugurintą kūnelį,

po didelio nerimto smūgio,

ištikusio lyg delno pranašystė

išnerti tarp dviejų paskutinių puslapių

 

neužrašiau kranto linijos tačiau ištrinu –

nustebsi kiek ji sveria prisirpusi

šios išnykusios jūros

 

prieš tavo popierinius šnabždėjimus

kovoja ugnimi pripildytos šachtos –

šventinė alėja kurios tarpuvartėse

sukrauti sudėvėtų knygų laužai –

 

r. bredberio liepsnos naikinančios

keistą metaformų pasaulį –

pavidalas laižo pavidalą

lydosi žodžių vitražai

 

viršum margo vandens dūžta kūnas

ir kriauklių skeveldros pažyra

ant didelio brūkšnio –

 

ribos tarp tavo ir mano

dviejų paskutinių verstų

puslapių jūros ir žemės

 

 

 

Ištikėjimas

 

Užmiršt, užmiršt... Nes imasi žiema.

A. Marčėnas

 

 

aplinkui ežeras, ledinė žiauna

vis nepaleidžia, įsikandus laiko,

gija tarp dugno ir dangaus, įsminga

pro žalią akį dagtys speigo.

 

išplyšus properša, bedante burna

sučiaupusi varlės legendą,

gija tarp dugno ir dangaus įspįsta,

sakų šviesa prie kranto krenta.

sušvinta eketėj, akmens mintis

išmąstė ženklus tartum pėdas,

gija tarp dugno ir dangaus, pamiršk,

jog šitaip traukėsi šįryt Kalėdos.

Diena, kai nesutikome paukščių

 

Horizontas apvirto ir išblaškyti žvaigždynai

lėtai sutekėjo į šiltą kūdrą.

 

Dar tik pradeda skleistis pilkumos pėdsakai

negimusių medžių kokonuose, akis

maudosi pirmosios spalvos pluošte.

 

Smilgų svyravimas beveik begalinis,

jame susigėrusios milžiniškų prieblandos drugių formos.

 

Rusvo akmens įduboj – klyksmo mozaikos atplaiša.

Rasotas langas susipažįsta su saule, skaidrus

jos vaškas užlipdo tunelį plunksnos gale.

 

Netrukus prasidės laikas, mes prasiversime

ištuštėjusiai žalsvo dangaus urnai.

 

 

Neišvengtas

 

pelenų atspalvio vakaras

šį kartą žaidžia

dažasvydį

taškosi dideliais

praeivių žvilgsniais

 

nusėtas limpančių dėmių

artinuosi prie katedros

nebyli katė
nulydi keistai

žvairuojančiomis akimis

 

įsijungia pojūčių
ekvalaizeris

ir sutelkiu dėmesį

į ploną tašką

ištryškusį ant drabužių

 

jis plinta greitai

išsiliedamas už fono

kol visoje aikštėje

tampu paskutiniuoju

pašautu
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 1 (sausis)