Umberto Eco      Umberto Eco – ne tik garsus rašytojas, kurio knygas išverstos į dešimtis pasaulio kalbų, jis žinomas kaip nemažą patirtį sukaupęs vertėjas, negailėjęs nei laiko, nei pastangų įvairiems užsienio klasikų vertimams. U. Eco – semiotikos specialistas, todėl jo profesionalus dėmesys tekstų interpretacijai yra dėsningas ir suprantamas. Šiai temai ir skirtas vienas naujausių jo darbų – „Pasakyti bemaž tą patį. Vertimo patirtys“ („Dire quasi la stessa cosa. Esperienze di traduzione“), pirmąsyk išėjęs 2003 metais. Ši knyga atsirado iš paskaitų ir seminarų vertimo temomis ciklo, pastarąjį dešimtmetį skaityto Toronto, Oksfordo ir Bolonijos universitetuose. Jau pats neakademiškas knygos pavadinimas liudija, kad ji yra ne mėginimas sukurti matematiškai griežtą visuotinę vertimo teoriją, bet praktiškų ir praktinių pasiūlymų bei įžvalgų visuma, pagrįsta daugiamete autoriaus kaip semiotiko, rašytojo, vertėjo ir redaktoriaus patirtimi. Todėl didžiąją knygos dalį sudaro pavyzdžiai pagrindinėmis Europos kalbomis, citatų ir sugretinimų margumynas, kuriais remdamasis U. Eco diskutuoja, argumentuoja ir daro išvadas. Tad pagrindinė iš to išplaukianti išvada tokia: vertimas pirmiausia yra interpretacijų ir „derybų“ tarp autoriaus bei vertėjo procesas, o jo baigmę vainikuoja abišalis kompromisas.

Spausdiname pirmą ir trečią minėtos knygos skyrius.
 
 
Altavistos sinonimai
 

Atrodo, nelengva apibrėžti, kas yra vertimas. Treccani‘o leistame „Italų kalbos žodyne“ skaitau: „Veiksmas, operacija ar veikla verčiant rašytinį ar taip pat žodinį tekstą iš vienos kalbos į kitą“ – apibrėžimas šiek tiek tautologinis, nė kiek nepaaiškėjantis, net jei pereinu prie termino „versti“: „vienos kalbos rašytinį ar žodinį tekstą išdėstyti kita, ne originalo kalba“. Atsižvelgus į tai, kad vokabula „išdėstyti“ pateiktos visos galimos žodžio reikšmės, išskyrus susijusią su vertimu, pagaliau aš sužinau daugių daugiausia tai, ką ir taip žinojau.

Neką daugiau pravertė ir Zingarelli’o žodynas, pasak kurio, vertimas yra vertimo veikla, o „versti“ reiškia „išversti, perkelti iš vienos kalbos į kitą“, nors iškart po to siūlomas toks apibrėžimas: „pateikti teksto, posakio, žodžio atitikmenį“. Tačiau visa problema – ne tik žodyno, bet ir šios knygos, ir visos vertimotyros problema – yra tokia: ką gi reiškia „pateikti atitikmenį“?

Turiu pripažinti, kad moksliškesnis man rodosi „Webster New Collegiate Dictionary“1, kuris kaip vieną žodžio „versti“ (translate) apibrėžimų pateikia ir tokį: „to transfer or turn from one set of symbols into another“2. Mano galva, toks apibrėžimas idealiai tinka tam veiksmui, kurį atliekame rašydami Morzės abėcėle, nutarę kiekvieną abėcėlės raidę pakeisti įvairiomis taškų ir linijų kombinacijomis. Vis dėlto Morzės kodas duoda „transliteracijos“ taisyklę; lygiai tas pat atsitinka, kai nusprendžiama, kad kirilicos raidė ˙ turi būti lotyniškai transliteruota kaip ja. Šiais kodais gali naudotis ir žmogus, kuris, nemokėdamas vokiečių kalbos, Morzės abėcėle transliteruoja vokišką pranešimą, ar korektorius, kuris, net nemokėdamas rusiškai, išmano diakritinių ženklų vartojimo taisykles; galų gale transliteracijos procesus galima patikėti kompiuteriui.

Tačiau skirtingi žodynai kalba apie perėjimą iš vienos kalbos į kitą (tarp jų ir Websteris, a rendering from one language into another3), o kalba paleidžia į apyvartą visumą simbolių, įgyjančių įvairias reikšmes. Jei mums tektų priimti Websterio apibrėžimą, tai turėtume įsivaizduoti, jog egzistuojant simbolių sekai a, b, c ... z ir simbolių sekai a, b, g... w ju vertimui būtina pakeisti pirmosios sekos vienetą antrosios sekos vienetu, tačiau tik su sąlyga, kad pagal kažkurią sinonimijos taisyklę a turi reikšmę, tapačią a, b – b ir taip toliau.

Bet kurios vertimo teorijos bėda yra ta, kad ši teorija turėtų kilti iš suprantamos (ir nepaneigiamos) „signifikato ekvivalentiškumo“ sąvokos, tačiau neretai atsitinka, jog dauguma semantikai ir kalbos filosofijai skirtų puslapių signifikatą apibūdina kaip nekintantį (arba ekvivalentišką) pradmenį verčiant. Užburtas ratas, ir dar koks!

 

1.1. Signifikato ekvivalentiškumas ir sinonimija

 

Mes galėtume nuspręsti, kad reikšmės ekvivalentai, kaip mums sako žodynai, yra žodžiai-sinonimai. Bet iškart pabrėžiame, jog kaip tik sinonimijos klausimas kelia rimtų problemų kiekvienam vertėjui. Žinoma, mes laikome sinonimais tokius žodžius, kaip father, pe³re, padre (tėvas) ir net daddy, papa³ (tėtė) ir taip toliau – bent jau šitaip mus tikina pasikalbėjimų knygelės turistams. Tačiau puikiai žinome, kad pasitaiko įvairių atvejų, kai father nėra žodžio daddy sinonimas (juk sakoma God is our father, o ne God is our daddy4) ir net pe³re ne visada būna padre sinonimu (mes suprantame, kad prancūzų pe³re X verčiamas į italų kaip papa³ X, tad Balzaco romano pavadinimas „Le pe³re Goriot“ mes verčiame kaip Papa³ Goriot, – tačiau anglai nesiryžta versti pavadinimo kaip „Daddy Goriot“ ir palieka originalo pavadinimą5). Teoriškai mes susiduriame su atveju, kai referencinis ekvivalentiškumas (be abejo, John‘s daddy yra tas pats asmuo, kaip ir John‘s father, le pe³re de John arba il papa³ John) nesutampa su konotaciniu ekvivalentiškumu; pastarasis yra būdas, kuriuo žodžiai ar sudėtinės frazės gali sužadinti klausytojų ar skaitytojų sąmonėje tas pačias asociacijas ir emocionalias reakcijas.

Tačiau, tarkime, kad signifikato ekvivalentiškumas tampa galimas tarsi kokia nors „tikslioji“ sinonimija ir kad pirmoji mašininiam vertimui duotina instrukcija yra tarpkalbinis sinonimų žodynas, leidžiantis net programai verčiant pasiekti signifikato ekvivalentiškumą.

 

Aš pateikiau internete „Altavistos“ siūlomai mašininei vertimo sistemai (ji vadinasi Babel Fish6) virtinę angliškų posakių, daviau užduotį išversti juos į italų kalbą, o paskui vėl paprašiau atversti iš italų į anglų kalbą. Tik paskutiniu atveju aš taip pat pridūriau vertimą iš italų į vokiečių kalbą. Štai rezultatai:

 

(1) The Works of Shakespeare (Shakespeare‘o darbai) = Gli impianti di Shakespeare (Shakespeare‘o įrenginiai) = The systems of Shakespeare (Shakespeare‘o sistemos).

(2) Harcourt Brace (Harcourt Brace leidykla Amerikoje) = Sostegno di Harcourt (Harcourto atrama) = Support of Harcourt (Harcourto parama).

(3) Speaker of the chamber of deputies (Deputatų rūmų pirmininkas) = Altoparlante dell‘allogiamento dei delegati (Delegatų būsto garsiakalbis) = Loudspeaker of the lodging of the delegates (Delegatų būsto garsiakalbis).

(4) Studies in the logic of Charles Sanders Peirce7 (Charleso Sandero Peirce‘o logikos tyrinėjimai) = Studi nella logica delle sabbiatrici Peirce del Charles (Charleso Peirce‘o šlifavimo mašinų logikos tyrinėjimai) = Studien in der Logik der Charlessandpapierschleifmaschinenen Peirce (Charleso smėlio ir popieriaus šlifavimo mašinų „Peirce“ logikos tyrinėjimai) = Studies in the logic of the Charles of sanders paper grinding macines Peirce (Charleso šlifavimo popieriaus tekinimo mašinų „Peirce“ logikos tyrinėjimai).

 

Mums pakaks panagrinėti (1) atvejį. „Altavista“, savaime suprantama, turėjo „galvoje“ (jeigu tik „Altavista“ turi galvą) žodynų definicijas, nes iš tiesų anglų kalbos žodį work į italų galima versti kaip impianti, o italų impianti į anglų galima versti kaip plants (įmonės) arba systems. Tačiau tada mes turime atsisakyti minties, kad versti tėra tik „perkelti ar versti iš vienos simbolių sekos į kitą“, nes išskyrus paprastos vienos abėcėlės transliteracijos kita atvejus, tam tikras kurios nors natūralios kalbos Alfa žodis turi daugiau nei vieną natūralios kalbos Beta atitikmenį. Be to, jau nekalbant apie vertimo problemas, toks pats keblumas iškyla ir anglakalbiui. Ką jo kalboje reiškia work? Websteris teigia, kad work gali reikšti veiklą, task (uždavinį), duty (pareigą), tokios veiklos rezultatą (meno kūrinio atveju), inžinerinį įrenginį (forto, tilto, tunelio atveju), pramoninės veiklos vietą (kaip įmonę arba gamyklą), – ir dar daug kitų dalykų.

Bet kai vienas žodis žymi du skirtingus dalykus, tada mes kalbame apie homonimiją, ne apie sinonimiją. Sinonimija būna tada, kai du skirtingi žodžiai žymi tą patį dalyką, o homonimija – kai tas pats žodis žymi du skirtingus dalykus.

Jeigu tam tikros kalbos Alfa leksikoje egzistuotų tik sinonimai (o pati sinonimika nebūtų tokia dviprasmiška sąvoka), toji kalba būtų pati turtingiausia ir leistų skirtingai formuluoti tą pačią sąvoką; pavyzdžiui, anglų kalboje tam pačiam dalykui arba sąvokai įvardyti egzistuoja tiek lotynų, tiek anglosaksų etimonu pagrįstas žodis (pavyzdžiui, to catch ir to capture8, flaw ir defect9) – ir kartu mes tiesiog apeiname faktą, jog vienas sinonimas pavartotas vietoj kito gali žymėti išsilavinimo ir socialinės kilmės skirtumus, tad jei romane vienam veikėjui priskirtume vienokį, o ne kitokį sinonimą, tai mums padėtų nupiešti intelektualų veikėjo portretą ir todėl atsilieptų bendrai pasakojamo įvykio prasmei arba reikšmei. Vadinasi, jei skirtingose kalbose egzistuotų tapatūs sinonimai, vertimas būtų įmanomas netgi Altavistai.

Priešingai, per daug homonimų turinti kalba, kurioje įvairiausi objektai vadintųsi vienodai – „daikčiukas“ (coso) – būtų ganėtinai skurdi. Iš keleto jau panagrinėtų pavyzdžių aišku, jog dažnai, jei norima rasti du dviejų skirtingų kalbų žodžius-sinonimus, iš pradžių dera pašalinti homonimų dviprasmiškumą toje kalboje, iš kurios numatoma versti (kaip tai daro žmogus, kuriam toji kalba – gimtoji). O Altavista, regis, to nesugeba. Priešingai, tai sugeba anglakalbis, spręsdamas, kaip reikia suprasti žodį work atsižvelgus į kontekstą, kuriame jis atsiduria, arba nuo išorinės situacijos, kurioje jis ištariamas.

Žodžiai įgyja skirtingas reikšmes, nelygu koks kontekstas. Pateiksiu garsų pavyzdį: anglų bachelor10 galima versti ispaniškai soltero, itališkai scapolo, prancūziškai célibataire kontekste, susijusiame su žmonėmis ir galbūt su santuokos klausimais. Universitetiniame ir profesionaliame kontekste šis žodis pažymi bakalauro laipsnį gavusį asmenį, o viduramžių kontekste – riterio ginklanešį. Zoologiniame kontekste – tai patinas (pavyzdžiui, ruonis), poravimosi metu likęs be patelės.

Dabar suprantama, kodėl Altavista bet kuriuo atveju pasmerkta žlugti: ji neturi žodyno, semantikoje vadinamo „kontekstualia atranka“ (plg. Eco 1975, § 2.11). Arba ji gavo instrukciją, kad žodis works literatūroje žymi tekstų, o technologiniame kontekste – įmonių grupę, bet nepajėgė nuspręsti, ar Shakespeare‘ą mininti frazė siejasi su literatūriniu ar technologiniu kontekstu. Kitaip sakant, jai trūko tikrinių vardų žodyno, kuris nustatytų, kad Shakespeare‘as yra garsus poetas. Galbūt ji patyrė nesėkmę todėl, kad buvo „pamaitinta“ žodynu (maždaug tokiu, koks pateikiamas turistams), bet ne enciklopedija.

 
1.2. Suprasti kontekstą
 

Pamėginkime nūnai iškelti prielaidą, kad tai, ką vadiname žodžio reikšme, atitinka visa, kas žodyne (arba enciklopedijoje) parašyta vadinamojoje vokabuloje, paprastai riebiu šriftu. Viskas, ką apibrėžia ši vokabula, yra išreikštas to žodžio turinys. Skaitydami vokabulos apibrėžimus, mes suvokiame, kad (i) ji apima įvairias to paties žodžio reikšmes arba prasmes ir kad (ii) šias reikšmes arba prasmes dažnai galima išreikšti ne „tiksliu“ sinonimu, bet apibrėžimu, parafraze ar net konkrečiu pavyzdžiu. Išmanantys savo darbą leksikografai ne tik pateikia vokabuloms apibrėžimus, bet ir jų kontekstiniam nudviprasminimui (disambiguazione contestuale) duoda instrukcijas, pagal kurias galime spręsti, koks turi būti kitos natūralios kalbos sinonimas (konkrečiame kontekste).

Ar galima įsivaizduoti, kad Altavista nėra aprūpinta panašiais leksikografiniais duomenimis? Gal pateikti jai posakiai buvo pernelyg trumpi, kad ji sugebėtų nustatyti atitinkamą kontekstą?

Štai kodėl aš padariau prielaidą, jog Altavista žino kontekstualaus nudviprasminimo taisykles ir kad jeigu jai būtų pateiktas angliškas tekstas, toks kaip John, a bachelor who studied at Oxford, followed a PhD program in natural sciences in Berlin and wrote a doctoral dissertation on the North Pole bachelors, Altavista jo nevers į italų šitaip: Džovanis, ruonis be poros, mokęsis Oksforde, baigė doktorantūrą Berlyne ir parašė daktaro disertaciją apie Šiaurės Ašigalio universiteto bakalaurus11.

 

Aš nutariau suteikti Altavistai gana platų kontekstą ir pasirinkau anglišką Pradžios knygos vertimo versiją, vadinamą Karaliaus Jokūbo Biblija:

 

In the beginning God created the heaven and the earth. And the earth was without form, and void; and darkness was upon the face of the deep. And the Spirit of God moved upon the face of the waters. And God said, Let there be light: and there was light. And God saw the light, that it was good: and God divided the light from the darkness. And God called the light Day, and the darkness he called Night. And the evening and the morning were the first day. And God said, Let there be a firmament in the midst of the waters, and let it divide the waters from the waters. And God made the firmament, and divided the waters which were under the firmament from the waters which were above the firmament. And it was so.

 

Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų. Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena. Dievas tarė: „Tebūna skliautas viduryje vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“ Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis, buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko.

 

Paskui daviau Altavistai išversti šią ištrauką į ispanų kalbą ir gavau tokį rezultatą (juodu šriftu išskiriu didžiausius nesusipratimus):

 

En el dios que comenzaba creó el cielo y la tierra y la tierra estaban sin forma, y vacķo; y la oscuridad estaba sobre la cara del profundo. Y el alcohol del dios se movió sobre la cara de las aguas. Y el dios dijo, dejó allķ ser luz: y habķa luz. Y el dios vio la luz, de que que era bueno: y el dios dividió la luz de la oscuridad. Y el dios llamó el dķa ligero, y la oscuridad que él llamó a Noche. Y la tarde y la man~ana eran el primer dķa. Y el dios dijo, dejó allķ ser un firmament en el medio de las aguas, y lo dejó dividir las aguas de las aguas. Y el dios hizo el firmament, y dividió las aguas que estaban bajo el firmament de las aguas que estaban sobre el firmament. Y estaba tan.

 

Leksiniu požiūriu Altavista nesuklydo, net jei žodžiai God called the light Day (Dievas pavadino šviesą diena) tampa istorija apie vieną dievą, kuris pavadino (žodžio „pašaukti“ prasme) dieną lengva, o būdvardį void (dyka) suprato kaip būdvardį. Ir kodėl ji neturėjo suvokti žodžio face (veidas) kaip cara, juk angliškai greičiau būtų countenance (veido bruožai), o ne surface (paviršius). Kodėl bedugnė privalėtų turėti paviršių, o ne veidą kaip mėnuo? Daugių daugiausia Altavista galėjo suprasti, kad that it (kad ji) neverčiama kaip que que (kad kad). Tačiau žodį beginning (pradžia) ji suprato kaip dalyvį (pradedantis), o ne kaip daiktavardį, nes programa nėra aprūpinta bibline-teologine informacija ir nemato esminio skirtumo tarp Dievo, esančio pradžioje, ir Dievo, pradedančio kokį nors dalyką. Kita vertus, netgi teologiniu ir kosmologiniu požiūriu frazė „Dievas, kuris pradėjo“ išeina jaudinanti ir įtaigi. Iš to, ką mes apie Jį žinome, Jis iš tiesų kūrė pasaulį pirmą sykį ir, ko gero, tai paaiškina daugelį mūsų visatos trūkumų, tarp jų ir vertimo keblumus.

Visa tai mums perša įtarimą, kad vertimą lemia ne tik lingvistinis kontekstas, bet ir kažkas kita anapus teksto – tai, ką mes pavadinsime informacija apie pasaulį arba enciklopedinėmis žiniomis.

Taigi Altavistai, matyt, įdiegta gausi informacija apie pasaulį, taip pat kantrybė, bet, regis, jai neduota galimybė atlikti paprasčiausios konteksto atrankos, mat ji parodo nežinanti, kad žodis spirit įgauna skirtingas prasmes, nelygu, kur jis tariamas – bažnyčioje ar bare.

Kai patikėjau Altavistai atversti ispanišką ištrauką į anglų kalbą, buvo tokie rezultatai:

 

In the God that began, created the sky and the Earth and the Earth was without form, and emptiness; and the dark was on the face of the deep one. And the alcohol of the God moved on the face of waters. There and the God said, let be light: and there was light. And the God saw the light, that that was good: and the God divided the light of the dark. And the God called the slight day and the dark that it called to Night. And afternoon and the morning was the first day. And the God said, there it let be firmament in means of waters, and it let divide it waters of waters. And the God did firmament, and divided the waters that were under the firmament of the waters that were on firmament. And it was so.

 

Šis tekstas daugmaž tampa ankstesniojo auka, išskyrus nebent ispaniško medio vertimą žodžiu means – atleistina leksinė klaida – taip pat vertimą de las aguas kaip of waters, nes enciklopedijoje nėra žinių apie tai, kad waters of waters (vandenų vandenys) neegzistuoja. Tačiau šią problemą ištaiso tolesnis vertimas į vokiečių kalbą:

 

Im Gott, der anfing, stellte den Himmel und die Masse und die Masse war ohne Formular und emptiness her; und die Dunkelheit was auf dem Gesicht vom tiefen. Und der Spiritus des Gottes verschob sich auf dem Gesicht des Wassers. Dort und der Gott sagte, lassend Sie, Licht zu sein: und es gab Licht. Und der Gott sah das Licht, das, das gut war: und der Gott teiltes das Licht der Dunkelheit. Und der Gott benannte den geringfügigen Tag und die Dunkelheit, die sie zur Nacht benannte. Und der Nachmittag and der Morgen waren der erste Tag. Und der Gott sagte, dort ließ er firmament in den Mitteln des Wassers sein, und er ließ es teilen wässert vom Wasser. Und der Gott tat firmament und teilte das Wasser, das unter firmament des Wassers waren, das auf firmament waren. Und es war so.

 

Vokiškas tekstas išlaiko pradedančio Dievo mintį, tačiau Earth verčia kaip Masse, form kaip formular, kartoja ankstesnes klaidas, dėl kurių pasaulis yra be formos ir be tuštumos, o diena tampa menka; dieviškasis alkoholis teisėtai tampa Spiritus, o that that tiesiog virsta das das. Kad išverstų created, Altavista rado vokišką veiksmažodį herstellen su atskiriamuoju priešdėliu, kuris asmenuojamas taip: Ich stelle her arba Ich stellte her; dėl tam tikrų sintaksinių taisyklių, žinomų programai, ji turi dėti her sakinio gale, bet Altavista nesuvokia, kad frazė baigiasi žodžiu Himmel ir deda her pernelyg toli. Be to, jei kalbėsime apie waters of waters, programa pirmąjį žodį supranta kaip veiksmažodį, o antrąjį – kaip daiktavardį. Neatsispyriau pagundai skirti Altavistai užduotį atversti šį vokišką tekstą į anglų kalbą, ir rezultatas toks:

In the God, which began, placed the sky and the mass and the mass was without form and emptiness ago; and the darkness was on the face of the deep. And the white spirits of the God shifted on the face of the water. There and the God said, leaving you, to be light: and there was light. And the God saw the light, which, which was good: and the God divided the light of the darkness. And the God designated the slight day and the darkness, which designated it to the night. And afternoon and the morning were the first day and the God said, there let it in the means of the water be firmament, and it left it divides waesert from the water. And the God did firmament and divided the water, which firmament under the water was, which were on the firmament. And it was like that.

 

Įdomu, kad susidūrusi su vokišku stellte... her Altavista neatpažįsta (iš dalies ne be pagrindo) veiksmažodžio su atskiriamuoju priešdėliu, supranta atskirai stovintį her kaip prieveiksmį ago ir sukuria žavutėlį junginį placed... ago (užtat angliškoje versijoje lieka kitos vokiškos konstrukcijos su veiksmažodžiu sakinio gale). Spiritus vėl tampa alkoholiniu tirpalu, ir Altavista, be abejo, negali išversti wässert.

Galų gale, užmiršęs bet kokį saiką, aš pavedžiau Altavistai išversti šį paskutinį anglišką tekstą į italų kalbą, ir štai kaip jis buvo atkurtas:

 

Nel dio, che ha cominciato, disposto il cielo e la massa e la massa era senza forma ed il emptiness fa; e le nerezza era sulla faccia del profondo. E le acqua regia del dio hanno spostato sulla facia dell‘acqua. Lą ed il dio ha detto, lasciandoli, per essere luce: e ci era luce. Ed il dio ha visto la luce, che, che buono: ed il dio ha diviso la luce della nerezza. Ed il dio ha indicato il giorno leggero e la nerezza, che la ha indicata alla notte. Ed il pomeriggio e la mattina erano il primo giorno ed il dio detto, la lascia nei mezzi dell‘acqua č firmament ed a sinistra esso divide il waessert dall‘acqua. Ed il dio ha fatto il firmament ed ha diviso l‘acqua, che il firmament sotto l‘acqua era, che erano sul firmament. Ed era come quello.

 

Kai kas gali paprieštarauti, kad nors Altavistos vertimo paslauga yra nemokama, tačiau ji tėra viso labo interneto naršytojams padovanotas techninis gadget12 be ypatingų įmantrybių. Bet štai po ranka turiu naujausią „Mobi Diko“ vertimą (Milano: Frassinelli 2001), jo vertėjas Bernardo Draghi susigalvojo pramogą: davė išversti CX skyriaus pradžią programai, kurią apibūdina kaip „žinomą programinę vertimo įrangą, nūnai pardavinėjamą maždaug už milijoną lirų“.

Štai originalas, Draghi’o vertimas ir vertimas už milijoną:

 

Upon searching, it was found that the casks last struck into the hold were perfectly sound, and that the leak must be further off. So, it being calm weather, they broke out deeper and deeper, disturbing the slumbers of the huge ground-tier butts; and from that black midnight sending those gigantic moles into the daylight above. So deep did they go; and so ancient, and corroded, and weedy the aspect of the lowermost puncheons, that you almost looked next for some mouldy corner-stone cask containing coins of Captain Noah, with copies of the posted placards, vainly warning the infatuated old world from the flood.

 

Po kruopščios apžiūros paaiškėjo, jog paskiausiai į triumą nuleistos statinės visiškai sveikos, vadinasi, prakiurusių reikia ieškoti kažkur žemiau. Kadangi oras buvo ramus, jūreiviai skverbėsi vis giliau ir giliau į triumą, drumsdami apatinių eilių didžiulių statinių įmygį ir varydami šituos milžiniškus kurmius iš vidunakčio juodumos į dienos šviesą viršuje. Ir taip giliai buvo nusigauta, ir tokios senos, tokios laiko apgraužtos, tokios apipelijusios atrodė gigantiškos statinės, jog netyčia imdavai akimis ieškoti apsamanojusio kertinio akmens – statinės su kapitono Nojaus monetomis, apklijuotais skelbimais, bergždžiai įspėjančiais apkvaitusį seną pasaulį apie būsimą tvaną13.

 

DRAGHI’O VERTIMAS. A una prima ispezione, si accertó che le botti calate nella stiva per ultime erano perfettamente sane. La falla doveva quindi essere pił in basso. Perciņ, approfittando del bel tempo, si esplorņ sempre pił a fondo, disturbando il sonno delle enormi botti dello strato inferiore e spedendole come giganteschi talponi da quella nera mezzanotte alla viva luce del giorno. Ci si spinse cosģ a fondo, e cosģ antico, corroso e marcescente era l’aspetto delle botte pił grandi e profonde, che a quel punto ti saresti quasi aspettato di veder comparire un canterano ammuffito con il gruzzolo di capitan Noč e le copie dei manifesti invano affissi per mettere in guardia dal diluvio quell’antico mondo presuntuoso.

 

MAŠININIS VERTIMAS. Al cerco, fu trovato che i barili durano scioperato nella presa era perfettamente suono, e che la crepa deve essere pił lontano. Cosģ, esso che č tempo calmo, loro ruppero fuori pił profondo e pił profondo e disturbano i sonni dell’enorme macinato-strato le grosse botti; e da quel nero spedendo mezzanotte quelle talpe gigantesche nella luce del giorno sopra di. Cosģ profondo fece loro vanno; e cosģ antico, e corrose, e coperto d’erbacce l’aspetto del puncheons del pił basso che Lei cercņ pressoché seguente del barile dell’angolo-pietra ammuffitto che contiene monete di Capitano Noah, con copie degli affissi affissi che avverte vanamente il vecchio mondo infatuato dall’inondazione.

 

Taigi vienareikšmė sinonimija neegzistuoja, nebent išskyrus kelis retus atvejus, tokius kaip žodis „vyras“ (it. marito, angl. husband, pranc. mari). Tačiau ir tai galima būtų ginčyti, jei atsižvelgtume, kad senojoje anglų kalboje husband taip pat reiškė „taupus šeimininkas“; jūrininkų žargone – laivo valdytoją arba armatorių; be to, taip vadinamas (tegu ir nedažnai) kryžminimui parinktas patinas.

 
 
 
Apgręžiamumas ir poveikis
 
3.1. Idealus apgręžiamumas ir poveikis
 
Dabar tarsime žodį Altavistos naudai.

Jei kas perskaitytų anksčiau minėtą itališką Biblijos ištraukos versiją, ar galėtų teigti, kad kalbama apie prastą Pradžios knygos vertimą, o ne, tarkim, apie prastą „Pinokio“ vertimą? Sakyčiau, kad taip. Tačiau jei tą tekstą perskaitytų žmogus, niekada negirdėjęs Pradžios knygos pradžios, ar jis suvoktų, kad kalbama apie ištrauką, kurioje aprašoma, kaip vienas dievas kažkaip sukūrė pasaulį (net jeigu jam nepavyktų dorai suprasti, kokią bjaurią painiavą jis sutvėręs)? Atsakyčiau taip ir į antrą klausimą.

Šiaip ar taip, atiduokime kas Altavistos Altavistai ir pacituokime kitą atvejį, kuriame ji tvarkėsi visai padoriai. Panagrinėkime pirmąjį Baudelaire‘o „Les chats“14 ketureilį:

 
Les amoureux fervents et les savants auste³res
Aiment également, dans leur mūre saison,
Les chats puissants et doux, orgueil de la maison
Qui comme eux sont frileux et comme eux sédentaires.
 
Aistringi įsimylėjėliai ir griežti mokslininkai
Vienodai myli, brandžiųjų metų sulaukę,
Galingas ir švelnias kates, namų pasididžiavimą,
Šaltmires ir namisėdas kaip jie.
 

Aš suradau vieną, mano galva, priimtiną anglišką vertimą15:

 
Fervent lovers and austere scholars
Love equally, in their ripe season,
Powerful and gentle cats, the pride of the house,

Who like them are sensitive to cold and like them sedentary.

 

Mes matome pažodinį vertimą be ypatingų pretenzijų prilygti pirminiam tekstui, tačiau galėtume sakyti, jog tas, kuris nutartų remtis anglišku vertimu prancūziškam originalui atkurti, gaus tam tikrą semantiškai (jei ne estetiškai) gana artimą Baudelaire‘o teksto analogiją. Tad, pasinaudoję mašininio Altavistos vertėjo paslaugomis angliškam tekstui atgal į prancūzų kalbą išversti, matome tokį rezultatą:

 
Les amoureux ardents et les disciples auste³res
Aiment également, dans leur mūre saison,
Les chats puissants et doux, la fierté de la maison

Qui comme eux sont sensibles au froid et les aiment sédentaires.

 

Reikia pripažinti, kad vertinant semantiniu požiūriu rekonstruota labai didelė originalaus teksto dalis. Vienintelė tikra klaida pasitaikė tik ketvirtoje eilutėje: prieveiksmis like (kaip) buvo palaikytas veiksmažodžiu like (mėgti, mylėti). Metriniu požiūriu (turbūt atsitiktinai) išliko bent pirmoji (tobula) aleksandrino eilutė ir vienas rimas, atskleidžiantis, kad pirminiam tekstui buvo būdinga poetinė funkcija.

Gardžiai pasijuokus iš visų Altavistos klaidų, vis dėlto dera pasakyti, kad šiuo atveju sistema siūlo gerą (sveiku protu pagrįstą) „idealaus“ vertimo iš vienos kalbos į kitą sąvokos apibrėžimą: tekstas B Beta kalboje yra teksto A Alfa kalboje vertimas, jei verčiant B atgal į Alfa kalbą gaunamas tekstas A2, tam tikru būdu turintis tą pačią prasmę kaip ir tekstas A.

Žinoma, mes turime apibūdinti, ką turime omenyje sakydami „tam tikru būdu“ ir „tą pačią prasmę“, bet dabar, man regis, svarbu atsižvelgti į tai, kad vertimas, tegu ir netikslus, leidžia tam tikru būdu grįžti prie pradinio teksto. Mūsų paskutiniame pavyzdyje (kur, beje, iš pradžių buvo pasinaudota žmogaus atliktu, paskui – mašininiu vertimu) posakis „tam tikru būdu“, ko gero, nėra susijęs su estetinėmis vertybėmis, bet vis dėlto numato „anagrafinį“ atpažinamumą: jau bent galima sakyti, kad Altavistos vertimas tikrai yra angliška šito, o ne kažkurio kito prancūziško eilėraščio versija.

Kai tenka lyginti vertimus tikrąja to žodžio prasme su dauguma vadinamųjų tarpsemiotinių vertimų, reikia pripažinti, kad Debussy „L‘apre³s midi d‘un faune“16 laikomas tarpsemiotiniu Mallarmé „Apre³s midi d‘un faune“ vertimu (ir daugelis mano, kad ši preliudija yra interpretacija, savaip atkurianti sielos būseną, kurią siekė sukurti poetinis tekstas), tačiau jei mes imtume išeities tašku muzikinį tekstą, kad vėl gautume (hipotetiškai nežinomą) poetinį tekstą, nieko nepeštume. Netgi nebūdami dekonstruktyvistai, turėtume pripažinti, jog kiekvienas turi teisę suvokti tingias, vingrias ir goslias Debussy kompozicijos natas kaip tarpsemiotinį Baudelaire‘o „Les chats“ vertimą.

 
3.1. Idealus apgręžiamumas
 

Visai neseniai mums teko matyti televizinį spektaklį, pastatytą de Amiciso17 „Širdies“ motyvais. Kas yra skaitęs knygą, tas atpažino keletą jau patarle virtusių veikėjų, kaip Frantis, Derosis arba Garonė ir, savaime suprantama, Turino pradinės mokyklos atmosferą porisordžimentiniais (post-risorgimentale)18 laikais. Tačiau taip pat buvo pažymėta, kad inscenizacija pakeitė kai kurių veikėjų vaidmenį: pagilinta ir išplėtota jaunos mokytojos su raudona plunksna skrybėlaitėje istorija, išgalvoti jos ypatingi santykiai su mokytoju ir t. t. Be abejo, šį vaidinimą matęs žmogus, net jei nuolat ateitų žiūrėti po pradinių titrų, galėtų suprasti, jog filmas pastatytas pagal „Širdį“. Vieni gal rėkaus apie išdavystę, kiti, ko gero, nutars, kad pakeitimai leidžia geriau suprasti žvalinančią knygos dvasią, – bet aš neketinu užsiimti tokios rūšies vertinimais.

Mano keliama problema yra tokia: ar Borgeso Pierre‘as Menard’as19, nežinodamas de Amiciso knygos, būtų galėjęs iš naujo parašyti ją bemaž tokią pačią, jei būtų rėmęsis televizijos pastatymu? Atsakysiu, kad dėl to, aš, žinoma, rimtai abejoju.

Meskime akį į pirmuosius „Širdies“ sakinius:
 

Oggi primo giorno di scuola. Passarono come un sogno quei tre mesi di vacanza in campagna!

 

Šiandien mokslo metų pradžia. Kaip sapnas praėjo trys atostogų mėnesiai kaime!20

 

Pažiūrėkime, kaip šie sakiniai verčiami naujausiame prancūziškame leidime („Le livre Coeur“, knyga „Širdis“):

 

Aujourd’hui c‘est la rentrée. Les trois mois de vacances ą la campagne ont passé comme dans un resve!

 

O dabar to paties Menard‘o stiliumi, pasistengęs pamiršti tikrąją „Širdies“ pradžią, pamėginsiu prancūzišką tekstą išversti į italų kalbą. Drįstu jus užtikrinti, jog dirbau nežiūrėdamas į originalą, tai yra lig tol, kol perskaičiau ir perrašiau jį čia; galų gale juk kalbame ne apie tokias pradžias, kurios visam laikui įsirėžia į atmintį, kaip „Komo ežero atšaka“21 arba „Mergaitė grįžta iš laukų“22. Remdamasis Bocho italų–prancūzų žodyno nurodymais ir versdamas pažodžiui, gavau štai ką:

 

Oggi e³ il rientro a scuola. I tri mesi di vacanza in campagna sono passati come in un sogno!

 

Kaip matote, manasis vertimas iš prancūzų kalbos nėra visiškai tapatus originalo tekstui, tačiau atpažįstamas nesunkiai. Ko trūksta? Nominatyvinio sakinio pradžios, būtojo atliktinio laiko antrojo sakinio pradžioje, leidžiančio nesvyruojant datuoti tekstą, galiausiai mano vertime akcentuojami trys mėnesiai, o ne greit pralekiančios atostogos. Užtat skaitytojas iškart atsiduria in medias res23, ko ir siekė originalas. Apgręžiamumas turinio lygmeniu yra bemaž visiškas, bet stiliaus atžvilgiu – tik dalinis.

Dabar pereikime prie keblesnio atvejo. Štai prancūziško „Pinokio“ vertimo (Gardair) pradžia:

 
Il y avait une fois...
„Un roi!“ diront tout de suite mes petits lecteurs.
„Non, mes enfants, vous vous estes trompés.
Il y avait une fois un morceau de bois.“
 
Buvo kartą...

– Karalius! – iškart pasakys mano mažieji skaitytojai.

– Ne, vaikučiai, apsirikot.
Buvo kartą pliauska.
 

Paraidžiui laikydamiesi žodyno, galime išversti taip:

 
C’era una volta...
– Un re! diranno subito i miei piccoli lettori.

– No, bambini miei, vi siete sbagliati. C’era una volta un pezzo di legno.

 

Jei prisimenate, tikrasis „Pinokis“ prasideda šitaip:

 
C’era una volta...
– Un re! – diranno subito i miei piccoli lettori.

– No, ragazzi, avete sbagliato. C’era una volta un pezzo di legno.

 
Kitados buvo...
– Karalius! – suskubs mano mažieji skaitytojai.

– Tai kad ne, vaikai, apsirikot. Kitą sykį buvo medgalys24.

 

Dera pripažinti, kad grįžę prie originalo sulaukiame neblogų rezultatų. Dabar pažiūrėkime, kas išeina su kitu prancūzišku vertimu (Cazelles):

 
– Il était une fois...
– UN ROI, direz-vous?

– Pas du tout, mes chers petits lecteurs. Il était une fois... UN MORCEAU DE BOIS!

 

Pirmoji pastaba. Il était une fois – teisingas vertimas, tačiau pradedamas brūkšniu, tarytum čia kalbėtų vienas iš pasakojimo veikėjų. Be abejo, kažkas kalba, tačiau tai Pasakotojas, balsas, kuris ilgainiui nekart sugrįžta, tačiau nėra vienas iš dramatis personae25. Didelio čia daikto. Bet labiausiai kliūva tai, kad vertimas šiuos mažuosius skaitytojus, įtrauktus į tekstą antruoju brūkšniu, jau (nepagrįstai) padėjus pirmąjį, išveda į sceną, tarytum jie dalyvautų „realiame“ pokalbyje, tad lieka neaiškus direz-vous statusas: ar tai mažieji skaitytojai kreipiasi į autorių, ar tai autorius metanaratyviai komentuoja skaitytojų jam primestą šūksnį ir, vadinasi, vaizduoja juos kaip Pavyzdinius (arba idealius) Skaitytojus, bet mes iš tiesų niekada nežinome ir nesužinosime, ką pasakytų realūs skaitytojai, mat autoriaus balsas iš pat pradžių užkirto jiems kelią įsiterpti.

Ši metanaratyvi Collodi‘o gudrybė yra be galo svarbi, mat iškart po kitados buvo jis patvirtina, kad šio žanro tekstas yra vaikams skirtas pasakojimas; kad yra ne taip ir kad Collodis nori kalbėti ir suaugusiems – tai jau interpretacijos dalykas, bet jei čia esama ironijos, ji atsiranda todėl, kad tekstas duoda aiškų tekstinį ženklą (kuris vis dėlto nėra kažin kieno mestelėta dialogo replika). Nutylėkime galutinį klaustuką (beje, labiau tinkantį prancūziškam, o ne itališkam tekstui), čia Collodi buvo santūresnis; svarbiausia, kartoju, tai, kad originale Pasakotojas imasi iniciatyvos, idant pažadintų mažųjų ir naiviųjų skaitytojų vaizduotę, nors prancūziškame Cazelleso vertime mes tiesiogiai dalyvaujame dialoge, kuriame vienas kalba, o kitas klausosi, tarytum jie būtų dramatis personae.

Kaip tik todėl du cituotieji prancūziški vertimai užima skirtingas vietas apgręžiamumo skalėje. Ir pirmasis, ir antrasis užtikrina bemaž visišką apgręžiamumą fabulos tikrumo atžvilgiu (jie pasakoja ta pačią Collodi‘o istoriją), tačiau pirmasis sugeba plačiai „apgręžti“ ir kai kuriuos stilistinius ypatumus bei ištaros strategiją, o antrajam tai pavyko gerokai mažiau. Galbūt mažasis antro vertimo skaitytojas galės lygiai taip pat mėgautis pasaka, tačiau kritiškas skaitytojas netektų kai kurių metanaratyvių originalaus teksto subtilybių.

 
(Bus daugiau)
 
1 Naujasis akademinis Websterio žodynas (angl.).

2 Perkelti ar versti iš vienos simbolių sekos į kitą (angl.).

3 Perdavimas iš vienos kalbos į kitą (angl.).
4 Dievas yra mūsų Tėvas, Dievas yra mūsų tėtė (angl.).

5 Lietuviškai irgi verčiama kaip Tėvas Gorijo, o ne Tėtė Gorijo. (Vert. past.)

6 Babelio žuvis (angl.).

7 Charlesas Sandersas Peirce’as (1839–1914) – amerikiečių filosofas, logikas ir matematikas, pragmatizmo ir semiotikos pradininkas.

8 Pagauti (angl.)
9 Yda, trūkumas (angl.).
10 Viengungis; bakalauras (angl.).

11 Per daug trykšti optimizmu čia neverta. Aš pamėginau, ir išėjo štai kas: Džonas, bakalauras, mokęsis Oksforde, baigė gamtos mokslų doktorantūrą Berlyne ir parašė disertaciją apie Šiaurės stulpo bakalaurus. (Aut. past.)

12 Niekutis, menkniekis (angl.).

13 Melvilis H. Mobi Dikas, arba Banginis / Vertė I. Balčiūnienė. – Vilnius: Vaga, 1987. – P. 425.

14 Katės (pranc.).
15 Plg. Roman Jacobson (1987). (Aut. past.)
16 Popietinis fauno poilsis (pranc.).

17 Edmondo de Amicisas (1846–1908) – italų rašytojas, pasaulinę šlovę pelnęs romanu vaikams „Širdis“ („Cuore“, 1886). (Vert. past.)

18 Risordžimentas (it. Risorgimento) – Italijos išsivadavimo ir susivienijimo laikotarpis. (Vert. past.)

19 Aliuzija į J. L. Borgeso novelę „Pierre‘as Menard‘as, Don Kichoto autorius“ („Pierre Menard, autor del Quijote“ rinkinyje „Fikcijos“ („Ficciones“, 1944).

20 Amicis de E. Širdis / Vertė A. Gudaitis. – Vilnius: Alma littera, 2000. – P. 5.

21 Taip prasideda A. Manzoni’o romanas „Sužadėtiniai“ („I promessi sposi“, 1821).

22 Pirmoji G. Leopardi’o eilėraščio „Šeštadienis kaime“ („Il sabato del villaggio“, 1829) eilutė.

23 Įvykių sūkuryje (lot.).

24 Collodi C. Pinokio nuotykiai / Vertė A. Musteikis. – Vilnius: Tyto alba, 2002. – P. 5.

25 Veikiančiųjų asmenų (lot.).
 
Iš italų k. vertė Linas Rybelis
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2007 m. Nr. 12 (gruodis)