tekstai.lt

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

 

 
aidas marcenas
aidas marcenas
 
Ir vis tiek
 
ir vis tiek pasisėmei,
Dieve, tą didelį sunkų
žmogų, kuris nesuskydo
 
lengvą jo būdo dėmę,
kuri atmintyje jau blunka,
nešam aukštai ant skydo
 
2008 06 07
 
 
 
Treniruotė
 
iš ryto pliaupė, vakarop nušvito,
klausiausi Bacho, Borgesą varčiau

ir vyliausi, kad kas įkvėps ir šitą

beprasmišką krutėjimą, tačiau
 
jokios žinios, jokios anapusybės

...nutrūksta čia, tamsa; dabar tęsiu:

kažkokios skaidrios švytinčios esybės

vis reikalauja sielos judesių
 
2005 09 24–2008 06 16
 
 
 
Paminklas
 
              Aš esu laikas, pasaulių griovėjas
              Krišna
 
              Poetas kaltas neprisipažįsta
              Žiniasklaida
 
pasaulis baigės vėl,
tad susimetę,
nors buvo kietas,
jį vis tiek išliejom:
„Bilhaną vertė,
lyg nepilnametę
ir pragarą,
kurio nepripažino“
 
papjoviau, sakė,
dukrą, ar mylėjau
ką nors po saule?
vienas Dievas žino
 
kodėl vis eina,
nors neturi kojų
 
kurioms meldžiuos,
o rodosi – burnoju
 
2008 06 17
 
 
 
Sonetas Sigitui Gedai
 
              Johno Coltraine'o maniera –
 

poete didis, sveiks! ir kas ten žino,

kiek ištarta, o kiek tiktai taries...

kažkokios pelkės, žemumos, ištvinus

neaišku kas, iš įpročio Neries
vardu vadinkim, debesys, iš švino
pašiurpę erdvės, sieloms nejauku
paklydus skradžiai nykiose mašinų
kapinėse, tačiau su šuniuku
 

šiek tiek šviesiau; jau panašu, kad čia

į amžinybę įteka kančia,
kely drėkinus sodus malonumų
 

šokt ratais su sokratais ir su krišnom –

juodais varnėnais, švilpiančiais tarp vyšnių

kraujo mėlynumo
 
2008 06 18
 
 
 
Dienos aidai
 
       diena praėjo, dar viena
       diena užkniso negyvai
       jauna senatvė ir sena
       netaisyklinga šypsena
       kažkam paklausus:
                                       – ar buvai?
 

...lėtai lėtai, iš laimės nesuklysti

dvejodamas atitariu: – buvau...
 

o ten toliau, kur eglių juosta: – vau

 

ir jau greta, kur sutemos: – au au

...raudonakailis Tūras iš vaikystės

 
diena praėjo
 
ačiū
 
pavargau
 
2008 06 19
 
 
 
Užvertus paskutinį puslapį
 

Trakli, Georgai, mano jaunystės poete, nebemyliu tavęs

 

mūsų peizažai išseko, spalvos nebeskamba taip, kaip kadaise skambėjo, aukso dulkės pavirto į žodį

nutrauktos galūnės, išversti šaknų viduriai, praeitin tariniai užminuoti

 

tam, kuris gyvas išliko ir sulaukė brandos – nebenuodingas išgrynintas tavo eilių kokainas

 

bejėgė medicina, jokios seserys nebepagelbės – tuščia ir tuščia kur būta, negailestinga

 

tavo gležna beprotystė nebeįveikia mano surambėjusios sielos tvirtovės

 

vis dėlto sūnui rekomenduoju tave kaip patį gražiausią poetą

 

o ir pats gyvensiu toliau, gražiai prisimindamas mudu – kaip ir tas moteris, seseris, su kuriomis susilaukiau vaikų

 
2008 07 10
   
 
 
Ir jums mano likęs gyvenimas
 

jums, tik mano raidėse galintiems būti

sūnumis, mamomis, dukromis ar tėčiais

tikresniais, negu pavardės arba skaičiai

 
palikti trūnyti, dūlėti ir pūti

gal tam, kad jus trumputį mirksnį mylėčiau

labiau nei mirtingą save, prašalaičiai

 

kurie vis reikalaujate taisyklingo

sakinio ir daugmaž norminės sintaksės

ritmu, kurio paiso genio kalenimas

 
Rudaminos kapinaitėse – svingas

širdies veik nebesuspėjančios – tvinksintis,

greitėjantis mano likęs gyvenimas

 

ligi to taško, kur ir man teks užmigti,

sklidinas linksmo ir beprasmiško triūso,

lyg ką rėžčiau akmenyje arba kaule

 

prisiminimui vaikams, kuriems palikti

neturėsiu nieko daugiau, tik iš jūsų

paveldėtą kalbą, gyvybę, pasaulį
 
2008 07 20
 
 
 
Viltys paraštėse
 
ne pirmą, ne paskutinį
kartą, su šypsena, verta
idioto karaliaus
 
išsikvėpęs nejučia
pagalvojau, kad štai
parašiau geriausią savo
 
eilėraštį, tad viliuosi,
kad po savaitės
ir vėlei pasimatys
 
ką iš tiesų sumaliau
ne pirmą ir, Dieve, gal
ir vėl kartą ne paskutinį
 
2008 07 21
 
 
 
Eilėraštis Vytautui Rubavičiui
 

poete, vertas išmanančių pagarbos,

kurs poezijoje, mėgindamas aprėpt
neaprėpiamą, pasiduodi nelaisvėn
 

kalbos, kaip Braque'as irgi Picasso

pradžioje dvidešimto amžiaus

pasavo prieš daiktus, kurie savyje

 

štai ir ta išganingoji kepyklėlė seniai

egzistuoja vien tavo nerangiame

eilėraštyje, tačiau vis dar užuodžiu

 

kvapus ir, nors senokai nebegeriu,

paryčiais skaitydamas tavąjį tekstą

pagirias pajutau ir staiga susirodė

 

kad auštant labai panorėjęs pro grotas

vėl gaučiau šiltą nenusakomo skonio

bandelę su cinamonu ir užuojauta
 
2008 07 21
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 4 (balandis)