RoRa Rastauskas
 
 
Kalėdos Flandrijoje
 
Suledėję
Briugės kanalai
 
plonytėj
gyvo vandens
amalgamoj:
 
vaiko žaislas
kėdės atkaltė
sudaužyti vazonai
 
leisgyvės
kambario gėlės
 
ant veidrodžio
po debesim
 
ir mūsų
žingsniai
ant tilto
 
patys sau
patys sau
patys sau
 
2008
 
 
 
Mona Lita
 
Nupirkau
tau rudą
 
per priekį
susagstomą
 
sensations
 
suknelę
 
litą:
 
kad
nesigailėtum
 
kai kiti
 
nulaižys
 
žvilgsniais
 
it
pirmtakę
 
Ermitaže
 
2006
 
 
 
Juodosios tulpės
valsas
 
Jauna
lotynistė
su juodu korsetu

provincijos gėjų baliuj

 
omnia vincit amor
 
strykt pastrykt
strykt pastrykt
strykt pastrykt
 
2008
 
 
 
Dangaus prieglobstis
 
Žvaigždės
suvedė
mus
 
bet
išsiskirti
 
paliko
patiems
 
2007 09 28
 
 
 
Įsimylėjusios sraigės
 
Aistringa
tačiau
bejausmė
 
jausmingas
tačiau
beaistris
 

Gothenburg, 2007 09 27

 

 

 

Czesław Miłosz 

 
Allenui Ginsbergui
 

Allenai, gerasis žmogau, didis žudikiško amžiaus poete, kursai užsispyręs beprotybėje atėjai į protą.

 

Tau išpažįstu, mano gyvenimas nebuvo toks, kokio troškau.

 

Ir dabar, kai praėjo, guli it nereikalinga padanga kelkraštyje.

 

Buvo toks kaip ir milijonų, prieš kurį maištavai poezijos ir visuotinio Dievo vardan.

Paklūstantis įpročiams, žinant, kad jie absurdiški, ir būtinybei, kuri verčia kasryt iš lovos ir įsako važiuoti į darbą.

 

Su neįgyvendintais troškimais, netgi su neįgyvendintu noru rėkti daužant galvą į sieną, su kartojamu sau draudimu „Negalima“.

 

Negalima sau pataikauti, leisti nieko neveikti, galvot apie savąjį skausmą, negalima ieškoti pagalbos ligoninėse ir pas psichiatrą.

 

Negalima iš pareigos, bet negalima ir iš baimės akivaizdoje jėgų, kurioms nuolaidžiaujant išlenda visos klounados.

 

Ir gyvenau Molocho Amerikoje, trumpaplaukis ir nusiskutęs, rišdamas kaklaryšius, kasvakar gerdamas burboną į televizoriaus sveikatą.

 

Šėtoniški geidulių nukštukai vartės kūliais many, pažinodamas juos tik skėsčiojau rankom: tai praeis drauge su gyvenimu.

 

Čia pat įsėlindavo nerimastis, reikėjo nuduoti, kad jos niekada nejaučiu ir su kitais mane sieja palaiminta normalybė.

 

Ir tokia gali būti vizijos mokykla, be narkotikų ir nupjautos van Gogh’o ausies, be geriausiųjų protų brolijos už gydyklos grotų.

 

Buvau instrumentas, klausiausi, gaudydamas balsus vapalionių chore, versdamas į aiškius sakinius su taškais ir kableliais.

 

Pavydžiu tau absoliutaus iššūkio drąsos, liepsnojančių žodžių, įnirtingų pranašo prakeikimų.

 

Drovūs ironistų šypsniai, išsaugoti muziejuose, nėra didelis menas, tik netikėjimo paliudijimas.

 

Tuo metu tavo piktžodžiaujantis staugsmas tebeaidi neono dykumoje, po kurią klaidžioja žmonių gentis, pasmerkta niekybei ir nerealybei.

 

Waltas Whitmanas klausos ir sako: Taip, ir tik taip, kad vyrų ir moterų kūnus nuvestume ten, kur visa yra išsipildymas ir kur nuo šiolei jie gyvens kiekvienam perkeistam akimirksny.

 

O už tavo žurnalistines banalybes, už tavo barzdą ir karoliukus bei anos epochos maištininko drapanas bus atleista.

 

Kadangi neieškome to, kas tobula, ieškome to, kas išlieka iš nuolatinio siekimo.

 

Atmindami, ką reiškia laimingas atsitiktinumas, žodžių ir aplinkybių sutapimas, debesuotas rytmetys, kuris vėliau atrodys neišvengiamas.

 

Nereikalauju iš tavęs monumentalaus kūrinio, kursai būtų lyg viduramžių katedra virš prancūziškos lygumos.

 

Pats turėjau vilties ir triūsiau, jau beveik žinodamas, jog tai, kas neįprasta, virsta kasdienybe.

 

Ir planetinėje tikėjimų bei kalbų maišaty esam atmenami ne daugiau nei verpimo ratelio ar tranzistoriaus išradėjai.

 

Priimk ištikimybės priesaiką iš manęs, kuris buvau neapsakomai kitoks, tačiau toj pačioj neįvardytoj tarnyboj.

 

Stokojant geresnių apibrėžimų nusakantis tą veiklą vien kaip eilėraščių rašymą.

 

Iš lenkų k. vertė Rolandas Rastauskas

 
  
 
Mergaitė su vipetu
 

Blakutinėti naktimis

su šunimi
Mėnuliui nuskustą

atstačius savo galvą

ir išsprogdinti smegenis tomis,

na, gaidomis, kurios

ir be A. Skriabino vis tiek

įgyja spalvą.
 
Sakyti: „Dieve,
koks baisus lietus!
Tarytum vyras,

vemiantis ant laiptų!“

Tik pulsas plaktų:
„Tu, mergaite, tu
pasirinkai,

kad niekas nesibaigtų!“

 
2007 06 21
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 6 (birželis)