tekstai.lt

Atodangos: nuo Uldžio Bėrzinio iki Europos literatūros premijos

 

atodangos
atodangos
       U. Bėrziniui – 65-eri. Gegužės 17 d. iškiliam latvių poetui U. Bėrziniui sukako 65-eri. Šis kūrėjas debiutavo 1980 m. eilėraščių rinkiniu „Paminklas ožkai“. Skaitytojai atkreipė dėmesį į netradicinį poeto pasaulėvaizdį, įdomius kontekstualius ryšius, polifoninę žodžio semantiką. Kiekvienas naujas U. Bėrzinio poezijos rinkinys buvo raiškus įvykis šiuolaikinių poetinių kultūrų poliloge: „Poetizmas baltarusis“ (1984), „Neįvykę atentatai“ (1990), „Laikas“ (1994, kartu su J. Kronbergu), „Poezija“ (1995, 2004), „Pavogti dviračiai“ (1999), „Gegužė danguje“ (2002). 1994 m. išėję „Vabzdžių žingsniai“ po metų buvo įvertinti Baltijos Asamblėjos literatūrine premija. Beje, 1997 m. išleisti lietuviškai (vertė K. Nastopka, S. Geda, V. Braziūnas, G. Šlapelytė, V. Kukulas).

 

       Neįkainojamas U. Bėrzinio įnašas į meninio vertimo barus. Latvių poetinį lobyną jis praturtino vertimais iš turkų, švedų, persų, ispanų, lenkų, anglų ir kitų kalbų. Žymiausi pastarojo laikotarpio vertimai: Senojo Testamento psalmės, W. Szymborskos poezija, Cz. Miłoszo „Pavergtas protas“. Po daugiau nei dešimtmečio įtempto darbo 2007 m. U. Bėrzinis išleido Koraną, kuris latviams buvo pristatytas ne kaip literatūrinės, bet žodinės kultūros tekstas. U. Bėrzinis buvo pagrindinis S. Gedos konsultantas, kai šis vertė Koraną į lietuvių kalbą.

 

       Latvijos literatūros metų apdovanojimas. Latvijos rašytojų sąjungos vertinimo komisija atrinko reikšmingiausius 2008 m. literatūros kūrinius. Balandžio pabaigoje kūrybingiausiems rašytojams buvo įteikti apdovanojimai. 2008 m. laureatais tapo poetas E. Raupas (už poezijos rinkinį „Putn“), prozininkė I. Abelė (už romaną „Potvynis“), dramaturgė L. Stumbrė (už pjesę „Namuose“). Už gyvenimo indėlį į originaliąją literatūrą įvertinta A. Ivaska, už vertimus – V. Biseniekas. Ryškiausias metų debiutantas – poetas A. Uogrinis. L. Volkovos monografija „Blaumanio auksas“ apibūdinta kaip „tyrinėjimų etalonas, neturįs analogo pastarojo meto literatūrologijoje“.

 

       J. Ivanauskaitės „Placebas“ latviškai. Rygos leidykla „Dienas gra-mata“ išleido J. Ivanauskaitės romaną „Placebas“. Šios knygos vertėjas Talridas Rullis anksčiau yra išvertęs šiuos J. Ivanauskaitės kūrinius: „Ragana ir lietus“, „Kelionė į Šambalą“, „Agnijos magija“, „Prarasta pažadėtoji žemė“, „Ištremtas Tibetas“, „Sapnų nublokšti“.

 

       M. Zalytės pokalbiai su I. Zieduoniu. Šį dešimtmetį apie žymų latvių poetą, eseistą Imantą Zieduonį išleistos dvi knygos. Pirmoji – prozininkės N. Ikstenos pokalbiai su I. Zieduoniu „Neapibrėžta praeitis“, kuri įvertinta 2006 m. Baltijos Asamblėjos literatūrine premija. Antroji – šių metų balandį pas skaitytojus iškeliavęs poetės, dramaturgės M. Zalytės kūrinys „To mes nežinome. Pokalbiai su Imantu Zieduoniu“.

 

       „Mano pokalbiai su Imantu Zieduoniu neturi nei pradžios, nei pabaigos. Šnekamės daugiau nei trisdešimt metų. Knygos pokalbiai apima nedidelį laiko fragmentą. Tai pirmoji 2000-ųjų pusė“, – teigia knygos autorė. „To mes nežinome“ paviešina dviejų žymių latvių poetų pokalbius įvairiose Rygos kavinėse, kur jie kalbėjosi apie gyvenimą, kultūrą, literatūrą.

 

       P. Petersono talento šlovė. Skaitomiausias pasaulyje norvegų rašytojas Peras Petersonas (g. 1952 m.) džiugina bestseleriais. Lietuvių skaitytojas skaitė jo romaną „Vogti arklius“  (pernai jį išleido leidykla „Tyto alba“, šio kūrinio vertėja E. Išganaitytė apdovanota Metų vertėjo krėslu). Šiemet P. Petersonui už naujausią kūrinį „Aš prakeikiau laiko upę“ paskirta Šiaurės Tarybos premija. Šiam apdovanojimui buvo nominuota dvylika rašytojų, kurių kūriniai parašyti viena Šiaurės šalių kalba.

 

       Jubiliejiniai N. Gogolio metai. Šiemet švenčiamos N. Gogolio 200-osios gimimo metinės. Šia proga Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotojas N. Tomenko pristatė savo knygą „Ukrainiečių romantikas Nikolajus Gogolis“. Pirmoje jos dalyje aprašyta N. Gogolio vaikystė, mokslai, kūrybinio palikimo įtaka Ukrainos istorijai, kultūrai, literatūrai. Antra dalis skirta dokumentinei medžiagai.

 

       N. Gogolio jubiliejų švenčia ir ukrainiečiai, ir rusai. Beje, šis rašytojas buvo aistringas keliauninkas – gyveno Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Sankt Peterburge, o gyvenimo saulėlydį sutiko Maskvoje, kur „Mirusių sielų“ autoriui skirtas memorialinis muziejus. N. Gogolis mirė Maskvoje 1852 m. vasario 21 d., prieš tai – vasario 12 d. 3 val. nakties – per klaidą sudeginęs antrą „Mirusių sielų“ dalį. Pats rašytojas yra raštiškai paliudijęs, kad jo „protėviai, pavarde Gogol, buvo lenkų nacijos“.

 

       „Nikolajus Gogolis – ir ukrainiečių, ir rusų rašytojas. Jis man pirmiausia žymus ukrainiečių romantikas, o po to jau didelis rusų realistas ir satyrikas“, – tvirtina monografijos autorius N. Tomenko.

 

       Nežinomieji K. Vonnegutas ir M. Crichtonas. K. Vonnegutui (1922–2007) gyvenant buvo išleista 14 romanų, daugelis jų tapo bestseleriais, tačiau po rašytojo mirties liko dar neskelbtų kūrinių. Jie 2008 m. knyga „Armageddon in Retrospect“ buvo pradėti leisti. Leidykla „Delacorte Press“ rengia naują tomą „Žvelk į paukštę“. Leidyklos planuose – dar penkiolikos K. Vonneguto knygų leidyba.

 

       „The New York Times“ praneša, kad leidykla „HarperCollins“ 2009-2010 m. išleis du paskutinius M. Crichtono (1942–2008) romanus: „Piratų platumos“ ir nebaigtą technologinį trilerį.

 

       M. Kundera – jau prancūzų rašytojas. Praėjusį pavasarį Milanas Kundera atšventė 80-metį, tačiau neatvyko į Brno mieste jo kūrybai skirtą pirmą tarptautinę konferenciją, tik pranešė organizatoriams, jog „laiko save prancūzų rašytoju ir primygtinai reikalauja, kad jo kūriniai būtų studijuojami kaip prancūzų literatūra ir taip būtų klasifikuojami knygynuose“.

 

       M. Kundera 1975 m. iš Čekijos persikėlė gyventi į Prancūziją, 1981 m. tapo šios šalies piliečiu. Nuo 1990 m. M. Kundera rašo tik prancūziškai, neseniai uždraudė čekų leidėjams leisti jo kūrinius, išverstus į gimtąją kalbą.

 

       Byla dėl „Rugiuose prie bedugnės“ tęsinio. JAV rašytojas J. D. Salingeris (g. 1919 m.) padavė į teismą jo knygos „Rugiuose prie bedugnės“ tęsinio autorių, leidėją ir platintojus. Prireikė pusė amžiaus, kad rašytojas vėl viešai prabiltų. Pastaruosius penkiasdešimt metų J. D. Salingeris gyvena atokioje Niu Hempšyro vietovėje, nepaskelbė nė vienos knygos, nedavė nė vieno interviu. Sename name jis mėgaujasi asmeniniu gyvenimu – gydosi akupunktūra, geria šlapimą, sėdi argono dėžėje ir rašo paslaptingas knygas.

 

       Ne kartą J. D. Salingerio buvo prašyta leidimo ekranizuoti jo romaną „Rugiuose prie bedugnės“, tačiau to daryti jis neleido nė vienam garsiam pasaulio režisieriui.

 

       Netektys. Balandžio 14 d. mirė Prancūzijos Akademijos garbės narys, vienas žymiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų Maurice’as Druonas (g.1918 m.). Antrojo Pasaulinio karo metais jis buvo aktyvus Prancūzijos pasipriešinimo kovotojas, kartu su dėde Kesseliu sukūrė Pasipriešinimo himną „Partizanų dainos“, antrą pagal reikšmę – po patriotinės „Marselietės“ – nacionalinį kūrinį. 1973–1974 m. buvo Prancūzijos kultūros ministras.

 

       Aktyvią literatūrinę veiklą M. Druonas pradėjo 1946 m. Po dvejų metų jo romanas „Pasaulio galingieji“ buvo įvertintas Gonkūrų premija (Prix Goncourt). Šis iš Rusijos kilęs rašytojas sukūrė per 50 romanų, draminių poemų ir pjesių; ypač garsus romanų ciklas „Prakeiktieji karaliai“. Lietuviškai skaitome M. Druono romanus „Prancūzijos vilkė“, „Karūna ir nuodai“, „Lelija ir liūtas“, „Geležinis karalius“, iš viso – bene aštuonis.

 

       Gegužės 6 d. JAV mirė garsus rusų rašytojas, poetas ir literatūrologas Levas Losevas (Lifšicas). L. Losevas 1937 m. gimė Leningrade, rašytojo Vladimiro Lifšico šeimoje. 1976 m. emigravo į JAV ir ten pasivadino Losevu, kad jo nepainiotų su tėvu. Nuo 1979 m. L. Losevas dėstė rusų literatūrą Dartmuto koledže Niu Hempšyro valstijoje. Daugelį metų buvo radijo stoties „Amerikos balsas“ laidos „Literatūrinis dienoraštis“ vedėjas.

 

       L. Losevas parašė knygų ir straipsnių apie A. Čechovą, A. Achmatovą, A. Solženicyną, J. Brodskio autobiografiją serijoje „Įžymių žmonių gyvenimas“.

 

       Agentūra „France-Presse“ išplatino pranešimą, kad balandžio 11 d., eidama 82-uosius, mirė ispanų rašytoja Corin Tellado. Ši kūrėja 1994 m. buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip perkamiausių ispaniškai parašytų knygų autorė. C. Tellado meilės romanai sulaukė apie keturių tūkstančių leidimų ir paplito daugiau kaip 400 milijonų tiražu.

 

       Kūrėjų ištarmės. Paulo Coelho: „Rašytojas yra žibintas, o kritikas – šuo. Paklausk žibinto, ką jis mano apie šunį. Ar šuo gali įskaudinti žibintą?“

 

       Nobelio premijos laureatas J.-M. Gustave’as Le Clézio: „Nebeturime tokio pasitikėjimo kaip Sartre‘o dienų kūrėjai, kad tikėtume, jog romanas gali pakeisti pasaulį. Šiandien rašytojai gali aprašyti tik savo politinę bejėgystę. Kai skaitote Sartre‘ą, Camus, Dos Passosą ar Steinbecką, aiškiai matote, kad šie didūs atsidavę rašytojai jautė beribį pasitikėjimą žmonijos ateitimi ir rašytinio žodžio galia. Atsimenu, kai buvau aštuoniolikos, dienraštyje „L’Express“ skaičiau Sartre‘o, Camus ir Mauraico vedamuosius. Jie rašė esė, kuriomis rodė kelią. Ar šiandien kas nors gali įsivaizduoti laikraščio vedamąjį, kuris padėtų spręsti mūsų gyvenimus žlugdančias problemas? Šiuolaikinė literatūra yra nevilties literatūra.“

 

       Europos literatūros premija. Ekonominio nuosmukio metu yra ir gerų žinių kultūrai – prasidėjo kandidatų atranka pirmajai Europos literatūros premijai gauti. Šiemet tarptautinė vertinimo komisija nagrinės dvylikos Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, literatų darbus. Kasmet konkurse dalyvaus 11–12 Europos Sąjungos valstybių rašytojai. Premija – apie 50 tūkst. eurų.

 

       Parengė Arvydas Valionis

      Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 7 (liepa)