Arlauskas_Kestutis       Eidamas septyniasdešimt ketvirtuosius metus mirė prozininkas Kęstutis Arlauskas. Jis gimė Ukmergėje, Nepriklausomos Lietuvos pasienio policininko šeimoje. Tėvas anksti žuvo saugodamas demarkacinę liniją, Kęstutį augino patėvis mokytojas. Tėvo biografija bei du į Vakarus pasitraukę dėdės buvo ta priežastis, dėl kurios Kęstučiui teko kelis kartus stoti į aukštąsias mokyklas, kol galų gale jį priėmė į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, Rusų kalbos ir literatūros fakultetą. 1960 m. jį baigęs, mokytojavo Raseiniuose, Lyduvėnuose, Širvintose, Kurkliuose, Kavarske. Nuo 1995 m. dirbo laikraščio „Anykšta“ redakcijoje literatūrinio priedo redaktoriumi.

 

       Prieš įstodamas į Lietuvos rašytojų sąjungą, aktyviai darbavosi Panevėžio literatūrinio susivienijimo sekcijoje, buvo prozos skyriaus vadovas, daug rašė ir spausdinosi to meto kultūrinėje spaudoje. Pirmoji jo apsakymų knyga „Užtvanka“ pasirodė 1981 m., vėliau apysakos „Bėglys“ (1987), „Paslapties kaina“ (1995), „Mylėjus pamesti“ (1999) ir „Medinis kadagyno žirgas“ (1998). K. Arlauskas yra parašęs daug romanų: „Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“ (1990), „Nusidėjėlių bokštas“ (1994), „Skydas“ (1996), „Dūris tarp slankstelių“ (1999), „Per pusvalandį pražilęs“ (2000), „Grandinė su kriolitu“ (2001), „Tapsmas“ (2002), „Povedybinių užribių apžavai ir spąstai“ (2003), „Pamoki ranka nuplukdytam“ (2005), „Skerdyklos balandžiai“ (2007), „Proto tipai“ (2008), „Nuo sugulovės iki valdovės“ (2009). K. Arlausko kūrybos tematika įvairi: istorinės apysakos, taip pat knygos, kuriose aprašomas tragiškas pokario laikotarpis kaime arba kalbama apie naujas šių laikų problemas – narkomaniją („Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“), žmogaus dvasios kolizijas ir konfliktus su visuomene.

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 10 (spalis)