***

                           It's hard to eat shit, without  having visions

                                A. Ginsberg

       Ar kada esu

       Pardavęs jums neviltį

       Rudakailę

       Aštrialiežuviams

       Vingrybių mėgėjams?

       Ar kada

       Esu

       Bandęs

       Užkast jus

       Ruda žeme

       Kol jūs rėkiat

       Kol akys jūsų

       Žvairos

       Nuo teisumo?

       Nekenčiu

       Ištarti

       Taip lengva

       Taip paprasta

       Pienės

       Pūkų

       Lengviau atsikrato

       Driežai

       Odos

       Aš

       Eilučių

       Ir žodžių

       Šiošiolika

                     Remiui

       Prisiminiau

       Klausydamas

       Iggy Popo „Sixteen“

       Tik šiandien

       Vis galvoju

       Kaip leisčiau tau

       Paglostyt

       Savo vaiką

       Tas

       Tai neišsigąstų

       Kabintų ranka

       Tavo pirštą

       Ir eitumėt

       Velnias,

       Su kuo čia

       Susitarus

       Kad mūsų

       Nemažėtų

       Žydų kapinės. Zarasai

       raugerškiai dega

       tarp antkapių žiauberių

       sniegu spjaudosi

       ***

       Vijokli bijokli

       Uogom raudonom

       Jau viskas

       Žvarbu

       Ir ruduo

       Ir tos spalvos

       Tykom

       Šliaužia

       Iš griovių

       Kad viską

       Nudažytų

       Kaip joms šauna

       Į galvą

       Vijokli bijokli

       Neturim laiko

       Žaist

       Turim laiko

       Nuvyst

       Tarp rudens

       Amoniako

       Cisternų

       Vijokli bijokli

       Juk tas pats

       Ką giedi

       Nagais

       Šakos įsikirtęs

       Tarp rudens

       Amoniako

       Cisternų

       Vijokli bijokli

       Ištrauk man

       Geluonį

       Paguldyk

       Į griovelį išilgą

       Išsaugok

       Punktyras buvimų

       Nejau

       Prisiminti galėsiu

       Tik karštą

       Gamtos tuštumą

       Besikartojančius tamsos

       Priepuolius

       Išnirdavau iš jų

       Į dumblą

       Jame vaikščiojau

       Gėriau

       Rašiau – –

       – – Nėr už ko

       Užsikabint

       Miesto sienos

       Nebelaužo nagų

       Nenusibrozdinu į akmenį

       Nebenusimušu piršto

       Puikiai išmokau

       Nebūti – –

       – – Radau apgraibom

       Ir

       Jungiklį

       Ir

       Užmaršties užtrauktuką

       Ir

       Sutemų antklodę

       Ir

       Visas išdegusias plynaukštes

       Tai dabar

       Ilgai

       Niekur neužsibūnu

       Niekad nespėju

       Papasakot

       Kaip liūdnai

       Mes visi baigsim

       Kaip linksmai

       Po to švęsim

       Grįžau po savaitės

       baldai spaudžiasi pasieniais

       lyg įtartų mane

       turint kirvį

       Neįvykęs placdarmas

       aš tiesiog laukiu

       kol viskas

       įklimps gintare

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 12 (gruodis)