Gintaras Patackas. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Iš laiškų korintietėms
Ak švelnioji uzurpatore be tavęs būtų liūdnas Korintas
Iš manęs beliko tik laužas senų dvokiančių malksnų krūva
O tau juk būtų maloniau matyti dvimetrį jauniklį
Kuriuo kadaise buvau bronzinį kario įvaizdį
Giedantį pergalių dainas dabar lupinėjuos šašus
Pro mėsas pirštą įkišęs stimuliuoju stojančią širdį
Auksiniai yra miesto kupolai ir žydrynė neįveikiama
Dievas grūmoja kumščiu Sauliui iš Tarso mano
Mieloji imperatoriene švelnūs tavi kutuliai
Sušiaušiantys jūros vandenis aš irgi turėjau būti nukirsdintas
Bet atikai manęs pasigailėjo nūn tūnau šešėlyje
Niekingas vergas laku iš dubenio vandenį
Kuriuo plovei kojas aromatingi aliejai
Persmelkė kvapais mano išdžiūvusias smegenis krioštu
Dvėsuodamas kaip šuva po begalinių lenktynių
Paskui savo uodegą springstu nedėkingu niekingumu
Tarnaičių prieangyje o galėjau būti
Saulius iš Tarso Jonas iš Marso tikinčiųjų šviesiausiasis Augustas
Tuščia mano niša garbingoji išdavike tai tu užstojai
Mano kelią aukštybėn ir akvedukai dabar ašarų sklidini
Kur mano stovėta metraštininkas pašluos šluotele
Debesėlį dulkelių ir vėl nieko naujo po saule
Dygliuotojo ryklio kepsnys
Kas yra ryklio pilve – auskaras ar laikrodukas
Kas yra baltame pilve ryklio kuris kaip arklys
Aukštielninkas šokinėja per bangų keteras
Gal karūna su brangakmeniais galingiausiam pasaulio žarnyne o gal
O gal Linčo teismo pasmerktas vienaakis piratas
Pasimovęs ant rėjos junga ar Barbadoso lobis
Aš norėčiau kad būtų lobis ir kad būčiau verslo ryklys
Todėl šiandien ėdu ryklieną „Bokšto“ restorane artėdamas prie tikimybės
Kad auskaras bus išspjautas
Valgiai
Geriausia yra rašyti apie valgius.
Geriausia yra rašyti apie tai, ką žinai: apie Dievą, valgius,
Apie dieviškus valgius, moterį, apie dievišką moterį,
Dar apie mėnesieną, naktipiečius, slapta atidarytą šaldytuvą,
Pilną valgių, begėdiškai prisiėdi kiek tinkamas,
Nugriūni į lovą, po to prisikelia žmona, slapta prisiėda,
Ryte atidarai dureles ir nustembi: šaldytuvas tuščias,
Ir pamanai, kad Šventoji Dvasia taipogi valgi
(Kas kitas, jei ne Šventoji Dvasia,
Nes jei viską būčiau surijęs, būčiau sprogęs).
Plyšys
Iš begalinės oikumenos šitos rožės
Iš begalinės oikumenos šitas Castadoro Negro
Kur jaučiai ganosi savanoj šitas diemedis
Iš begalinės oikumenos šitas duonmedis
Ir darosi akis pilka
Kai pažvelgi pro Plyšį
Kur raitos begalybės ornamentų muzika
Iš begalinės oikumenos kaip misericordia
Prabyla leopardas vejas antilopę
Savanoje melžėja melžia karvę oikumenoje
Rami yra lietuviška pirkia ir duonos kepalas
Nuo duonmedžio nukrinta
Dievas
Po to Plyšys užsiveria ir akys
Pavirsta dulkėm
Svingerių vakarėlis
Jei mano vyras būtų tavo vyras
Aš nežinau ką padarytų vyras
Kad tik įtiktų tau bet mano vyras
Yra ne tavo vyras
Tavo vyras
Tau nepatinka bet patinka man
Aš nežinau ką gali tavo vyras
Bet mano vyras būtų pats geriausias
Jeigu ne tavo vyras mano vyras
Aš nežinau ką mano mano vyras
Tačiau manau kad jis patinka tau
O jeigu apsikeistume mes vyrais
Aš nežinau ką vyrai pamanytų
Tik vieną naktį apsikeisti vyrais
Kad būtų vienas tavo mano vyras
Manau kad ši mintis gan nebloga
Tik vieną kartą tavo mano vyras
O pirmas kartas niekad nemeluos
Raida
Tiek daug trivialumo mūsų amžiuj
Kurį sukūrė braškančios echidnos
Tiek netvarumo rūmų statiny
Nuo Dekalogo ligi filologo
Kad fobijos ir prietarai atgyja
Ir konstitucija mūs neapsaugos
Anei konfucionizmas konformistų
Tik raidė Memorandumo pirma
Dykumos pastoralė
Kiek daug kiaulienos musulmono skrandžiui
Nespėja suskaičiuoti net imamas
Kiek sunkmečiu rūke pavojų tvyro
Kur slepias už olos vandalo vamzdis
Praskridus manai dykuma atgyja
Pilna humanitarinių gėrybių
Tiek sauskelnės tiek ir numautos kelnės
Valdžios atstovui tampa šauktuku
Minios protestas dar neprasidėjo
Ir rūmų šturmas virš kiaulienos musės
Subūrė debesį apžvalgininkai
Rašys taip kad nepastebėtos bus
Nuo doro rimo iki suirimo
Eilių eklektiškas ištinka posmas
Tartum post scriptum karvių bienalė
Septynerius metus išliks liesa
Nebuvimo sakmė
Ir kur aš nebuvau kada stebėjau
Tranzitinius laivus smailes bažnyčių
Stilistiką Koperniko sistemos
Ir Apreiškimo bokštų silfides
Ir kur aš nebuvau dabar gailiuosi
Kad nebuvau iš viso aš išėjęs
Aklasis princas akimis smaragdo
Tiek daug vaizdų praslinko pro mane
Bagdado turgūs Leipalingio liepos
Sušaudyti stribų gynėjų kūnai
Iš rankų kunigo gyvybės duona
Nesusprogdinti tiltai upės Kvai
Kas man papasakojo azijiečio
Ir būro sakmę kurgi Artefaktas
Manam pasauly nebuvimo šaltis
Jau laižo kojų pirštų galiukus
Sudie Sezamai tu neatsivėrei
Gediškas
Ir aš žinau ko tau nepasakyti
Netart nakties lietaus žvaigždžių ir vėjo
Nekviest ateiti chtoniškų būtybių
Nedėti kur nereikia kryžiaus ženklo
Ir aš žinau ko tau nepasakyti
Šuva aguonos šulinys ir svirtis
Vijokliai ir gebenės stogo čerpės
Langai koridoriuose apmūsiję
Tai viršuje peslys Perkūno veidu
Neleidžia man tau nieko pasakyti
Glamonės uždraustos o meilės jūra
Nedrįsta aktorių tart pavardžių
Tu uždrausta tartum kalba lietuvių
Spaudos gadynėj naktį siautė škvalas
Išbarstė proklamacijas ir laiškus
Čiurliai be atpažinimo ženklų
Tartum malūnsparnio kabinoj meilė
Yra tau niekad nieko nesakyti
Ir nesvarbu kad niekad o svarbu kad
Yra kitaip nes kaip ją atpažintum
Pradžios knyga
Braižyklė durklas saulės sistema
Ir gomurinis garsas iš žaltvykslės
Ir būtų linksma jei nebūtų liūdna
Gal taip kvatojasi apaštalai
Iškritę šiąnakt iš akių dėžutės
Kur dėti auksą purpuriniai rūbai
Pridengia skęstančią mauduolę kėnis
Paklūsta tarptautiniam arbitražui
Ir vinkšnose lėtai nusigaruoja
Nenoriu nei žuvų aš anei vokų
Kai požemyje mano Baubas stūkso
Nelyginant Baublys žodžius bubena
Kurie tikrai netilps ant atviruko
Nes visos Pradžios kaip šita panašios.
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2010 Nr. 12 (gruodis)