tekstai.lt

Marius Burokas. Eilėraščiai


      

Marius Burokas (Mariaus Abramavičiaus foto)
Marius Burokas (Mariaus Abramavičiaus foto)

 

       ***

                           It's hard to eat shit, without  having visions

                                A. Ginsberg

 

       Ar kada esu

 

       Pardavęs jums neviltį

       Rudakailę

 

       Aštrialiežuviams

       Vingrybių mėgėjams?

 

       Ar kada

       Esu

       Bandęs

       Užkast jus

       Ruda žeme

 

       Kol jūs rėkiat

       Kol akys jūsų

       Žvairos

       Nuo teisumo?

 

       Nekenčiu

       Ištarti

       Taip lengva

 

       Taip paprasta

       Pienės

 

       Pūkų

       Lengviau atsikrato

 

       Driežai

       Odos

 

       Aš

 

       Eilučių

       Ir žodžių

 

 

 

       Šiošiolika

 

                     Remiui

 

       Prisiminiau

       Klausydamas

       Iggy Popo „Sixteen“

 

       Tik šiandien

 

       Vis galvoju

       Kaip leisčiau tau

       Paglostyt

       Savo vaiką

 

       Tas

       Tai neišsigąstų

 

       Kabintų ranka

       Tavo pirštą

       Ir eitumėt

 

       Velnias,

       Su kuo čia

       Susitarus

 

       Kad mūsų

       Nemažėtų

 

 

 

       Žydų kapinės. Zarasai

 

       raugerškiai dega

       tarp antkapių žiauberių

       sniegu spjaudosi

 

 

 

       ***

 

       Vijokli bijokli

       Uogom raudonom

 

       Jau viskas

       Žvarbu

       Ir ruduo

 

       Ir tos spalvos

 

       Tykom

 

       Šliaužia

       Iš griovių

 

       Kad viską

       Nudažytų

 

       Kaip joms šauna

       Į galvą

 

       Vijokli bijokli

 

       Neturim laiko

       Žaist

 

       Turim laiko

       Nuvyst

 

       Tarp rudens

       Amoniako

       Cisternų

 

       Vijokli bijokli

 

       Juk tas pats

       Ką giedi

 

       Nagais

       Šakos įsikirtęs

 

       Tarp rudens

       Amoniako

       Cisternų

 

       Vijokli bijokli

       Ištrauk man

       Geluonį

 

       Paguldyk

       Į griovelį išilgą

 

       Išsaugok

 

 

 

       Punktyras buvimų

 

       Nejau

       Prisiminti galėsiu

       Tik karštą

       Gamtos tuštumą

 

       Besikartojančius tamsos

       Priepuolius

 

       Išnirdavau iš jų

       Į dumblą

 

       Jame vaikščiojau

       Gėriau

       Rašiau – –

 

       – – Nėr už ko

       Užsikabint

 

       Miesto sienos

       Nebelaužo nagų

 

       Nenusibrozdinu į akmenį

       Nebenusimušu piršto

 

       Puikiai išmokau

       Nebūti – –

 

       – – Radau apgraibom

       Ir

       Jungiklį

       Ir

       Užmaršties užtrauktuką

       Ir

       Sutemų antklodę

       Ir

       Visas išdegusias plynaukštes

 

       Tai dabar

       Ilgai

       Niekur neužsibūnu

 

       Niekad nespėju

       Papasakot

 

       Kaip liūdnai

       Mes visi baigsim

 

       Kaip linksmai

       Po to švęsim

 

 

 

       Grįžau po savaitės

 

       baldai spaudžiasi pasieniais

       lyg įtartų mane

       turint kirvį

 

 

 

       Neįvykęs placdarmas

 

       aš tiesiog laukiu

       kol viskas

       įklimps gintare

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 12 (gruodis)