tekstai.lt

Atodangos: nuo S. Kingo iki in memoriam M. Pavičiui

milorad_pavic
milorad_pavic
       S. Kingas tęsia „Švytėjimą“. Amerikiečių siaubo literatūros kūrėjas Stephenas Kingas (g. 1947 m.) rašo romano „Švytėjimas“ (1977) tęsinį. Naujoji knyga pavadinta „Gydytojas Miegas“ („Doctor Sleep“). Rašytojas pasirengęs papasakoti apie keturiasdešimtmetį Danny Torrance‘ą (berniuką iš „Švytėjimo“, patyrusį košmarą viešbutyje „Overlook“), sanitarą, kurio užduotis pagal jo turimus mistinius gebėjimus parengti pacientus mirčiai.

       Laikraštis „The Guardian“ lapkritį pristatė naujausią S. Kingo romaną „Po kupolu“ („Under the Dome“), kurį autorius rašė dvidešimt penkerius metus. Šis kūrinys sudomino kultinį kino režisierių S. Spielbergą, jis rengiasi ekranizuoti prozos kūrinį.

        Kūrybingai dirbantis rašytojas, išgarsėjęs kaip siaubo knygų autorius, „New York Times“ prisipažino dabar rašąs... meilės romaną, skirtą žmonai.

       2009-ųjų premijos. JAV 60-ą kartą paskelbti Nacionalinės knygos premijos nugalėtojai. Grožinės literatūros nominacijoje laureatu tapo airių rašytojas Columas McCannas (g. 1965 m.) už romaną „Tegul sukasi nuostabus pasaulis“ („Let the Great World Spin“). Tai kūrinys apie dešimties žmonių gyvenimą Niujorke praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį.

       C. McCannas yra daugelio prestižinių literatūros premijų laureatas, jo kūriniai išversti į dvidešimt šešias kalbas.

       Nacionalinė premija už dokumentinę literatūrą įteikta T. J. Stilesui, parašiusiam knygą apie vieną pirmųjų Amerikos verslininkų C. Vanderbiltą.

       Poezijos nominacijos prizas atiteko Keithui Waldropui, vaikų literatūros – Phillipui Hosse’ui.

       Nuo 1976 m. skiriama Miguelo de Servanteso premija ispanų kalba rašantiems autoriams. Apdovanojimas įteikiamas pamečiui Ispanijos ir Lotynų Amerikos rašytojams. 2009 m. laureatu pripažintas meksikiečių romanistas, eseistas ir poetas Jose Emilio Pacheco.

       2007 m. įsteigta Azijos autoriams skirta literatūrinė premija „Man Asian“. 2009-ųjų apdovanojimas atiteko kinų rašytojui Su Tongui.

       Kinų rašytojai ir Google. Kinijos nacionalinės autorių teisių administracijos generalinis direktorius Wang Ziqiang pareiškė, kad Google pažeidė kinų rašytojų teises – be 570 autorių sutikimo jų knygų buvo perkeltos į skaitmeninį formatą ir paskelbtos Google tinkle. Dvi Kinijos rašytojų grupės už tai pareikalavo kompensacijos. Šis Google projektas taip pat papiktino JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių rašytojus. Amerikos autoriams ir leidėjams Google jau sutiko išmokėti 125 milijonus dolerių.

       Pasirodė „Lauros originalas“. Žymaus rusų rašytojo V. Nabokovo (1899–1977) sūnus Dmitrijus neišpildė paskutinio tėvo noro – sudeginti sunkiai sergančio rašytojo nebaigtą prozos kūrinį „Lauros originalas“. Lapkritį šis romanas buvo išleistas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje. „Lauros originalas“ Maskvoje iškart tapo bestseleriu.

       Leidykla „Knopf“ už autorines teises paklojo pusantro milijono dolerių. Tačiau Dmitrijui tai dar maža – jis gruodį Christie aukcionui pasiūlė 138 „Lauros originalo“ korteles už 280 000 dolerių, tačiau rankraštis nesulaukė naujo savininko.

       Ukraina. Penktą kartą Ukrainoje buvo renkama „BBC metų knyga“. Ukrainos BBC tarnyba geriausia pripažino Jurijaus Izdriko knygą „Būtent“. Drauge vyko ir skaitytojų recenzijų apie nominuotas knygas konkursas „BBC metų skaitytojas“.

       Ironiškas britų apdovanojimas ir kvailiausias knygos pavadinimas. Prancūzų ir amerikiečių kilmės rašytojui Jonathanui Littelliui, 2006 m. Goncourt‘ų premijos laureatui, britų literatūrinis žurnalas „Literary Review“ skyrė ironišką apdovanojimą – antipremiją už blogiausią sekso aprašymą romane „The Kingly Ones“.

       Britai ypač mėgsta sudarinėti įvairius reitingus. Internetinė knygų parduotuvė „Abe Books“ pasiūlė išrinkti kvailiausius leidinių pavadinimus. Keisčiausių knygų anglų kalba dešimtuką pradeda leidiniai „Anglai: ar jie žmonės?“ („ The English: Are They Human?“), „Kaip savitaigos pagalba išmokti žaisti boulingą?“ („How You Can Bowl Better Using Self-Hypnosis?“), „Žydų šachmatininkai pašto ženkluose“ („Jewish Chess Masters on Stamps“).

       Realusis ir literatūrinis Haris Poteris. Pasirodžius J. K. Rowling romanams apie Harį Poterį, neįprastai apkarto tikrojo Hario Poterio (1989 metais gimusio Portsmute) gyvenimas. Pasak pastarojo Hario Poterio, niekas – nei bendraamžiai, nei suaugę žmonės, net futbolo treneris, pas kurį jis treniruojasi, – visiškai juo netiki. Netgi policininkai, tikrindami dokumentus, šaiposi iš jo. Mat tikrasis Haris Poteris labai panašus į literatūrinį Harį – turi randą kaktoje; būdamas penkiolikos metų, nesugebėjo dviračiu apvažiuoti žibinto stulpo.

       „Žmonių reakcija – nuo isteriško juoko iki agresijos. Ir niekas nesupranta, kad aš gimiau anksčiau, nei buvo išgalvotas knygos herojus“, – skundžiasi tikrasis Haris.

       F. G. Lorca ekshumuojamas, o A. Camus perlaidojamas. Praėjusių metų spalio 26-ąją ispanų archeologai pradėjo oficialiai atkasti poeto F. G. Lorcos kapą. Laikraštis „The Times“ pranešė, kad tariami poeto palaikai bus ekshumuoti, jų DNR palygintas su poeto giminaičių DNR ir, jei identifikacija bus sėkminga, pagarbiai perlaidoti.

       F. G. Lorcos artimieji ilgą laiką priešinosi tokiam aktui. 2007 m. Ispanijai priėmus Istorinės atminties įstatymą, kitų frankistų aukų, sušaudytų kartu su F. G. Lorca, artimieji per teismą paprašė ekshumuoti ir atpažinti nužudytųjų kūnus. Teismo sprendimui pritarė ir F. G. Lorcos artimieji.

       Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy paviešino sprendimą dėl Nobelio literatūros premijos laureato A. Camus perlaidojimo. 2010-ųjų sausį, minint penkiasdešimtąsias rašytojo žūties metines, jis amžinojo poilsio atguls panteone greta kitų žymiausių Prancūzijos asmenybių.

       Mirė M. Pavičius. Praėjusių metų lapkričio 30 d. Belgrade mirė Miloradas Pavičius (1929–2009) – serbų poetas, prozininkas, vertėjas, serbų literatūros istorikas. M. Pavičiui pasaulinę šlovę atnešė romanas bestseleris „Chazarų žodynas“ (1984). Kritikai šį kūrinį įvertino kaip naują nelinijinės literatūros tipą. Serbų rašytojo kūrybinėje bibliografijoje reikšmingą vietą užima „Arbata tapytas peizažas“, „Žvaigždžių mantija“, monografijos apie senąją serbų literatūrą, simbolizmo poeziją, Europos poetų kūrybos vertimai; į lietuvių kalbą išversti romanai „Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“, „Antrasis kūnas“. M. Pavičiaus kūriniai paplito 80 pasaulio kalbų.

       Rašytojas pratęsė giminės rašytojų tradiciją, prasidėjusią XVIII a. Jo dėdė Nikola Pavičius buvo žinomas XX a. vidurio rašytojas.

       Šis vienas ryškiausių XX a. kūrėjų buvo labai šiuolaikiškas ir modernus. Anot M. Pavičiaus, „literatūra privalo prisitaikyti prie naujos elektroninės eros, kur pirmenybė teikiama ne sklandžiam, linijiniam, iš nuoseklių grandžių sukurtam kūriniui, o ikonizuotam vaizdui, ženklui, semiotiniam signalui, kurį galima perduoti akimirksniu – XXI a. kaip tik to ir reikia. Idealiu būtų galima laikyti tekstą, kuris spiečiasi ir šakojasi kaip mūsų mintys ir mūsų sapnai. Štai kodėl nusprendžiau, kad mano proza privalo turėti interaktyvią nelinijinę struktūrą. Tokį tekstą lengva skaityti internete – čia galima rasti beveik visas mano knygas, išverstas į įvairias pasaulio kalbas“.

 

       Parengė Arvydas Valionis

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2010 m. Nr. 1 (sausis)