tekstai.lt

Virgilijus Čepaitis. Nenormalus drg. Petraitis (2)

Virgilijus Čepaitis. Džojos Barysaitės nuotrauka
Virgilijus Čepaitis. Džojos Barysaitės nuotrauka
       Trijų veiksmų komedija

 

 

      

 

 

 

 

 

       Pabaiga. Pradžia 2010 m., Nr. 10

 

 

TREČIAS VEIKSMAS

 

Antro veiksmo scenovaizdis.

Petraičio namelyje sėdi Petraitis, Greitoji pagalba (jau be chalato,

o su vėdėerišku nėrinių peniuaru už 98 rub.), Viršininkas bei Docentas ir žiūri

televizorių. Petraitis paniuręs kartkartėm mosteli ranka, lyg gaudydamas musę.

Tuščiame hole prie durų, virš kurių dega raudona šviesa, mindžikuoja Petraitienė su regztelėm, pilnom kefyro butelių ir kopūstų, tačiau įeiti į namelį nedrįsta

 

       DIKTORĖ (žavingai nusišypsojus). Lietuvos televizija rodė laidą „Svečiuojamės PS... TS... SS... (nudelbia akis ir žavingai nusišypso) svečiuojamės Petraičio Sugebėjimų Tyrimo ir Eksploatavimo institute“. Laidą vedė komentatorius Alis Kuinas. O dabar pasiruoškime gamybinei mankštai!

 

       D i k t o r ė  iš ekrano dingsta

 

       VIRŠININKAS. Ką gi, sveikinu, sveikinu!

       DOCENTAS (pavydžiai). Vapče, nebloga laida, tik reikėjo dar paryškinti kai kuriuos instituto mokslinės veiklos barus...

 

Greitoji pagalba pribėgus bučiuoja Petraitį, šis neryžtingai ginasi

 

       GREITOJI PAGALBA. Vicka! Tu pabudai garsus. Kaip koks Polzunovas!.. Tokį tave aš dar labiau kažkur myliu...

       DIKTORĖ (žavingai nusišypsojus). Ar jau pasiruošėme gamybinei mankštai? Pasiruošėme, taip? I-ir-viens!

       GREITOJI PAGALBA (Petraičiui). Išjunk, Vicka, kaip tu tik vienas moki.

 

Petraitis daro mankštą ir negirdi

 

       VIRŠININKAS (pūkšdamas it ruonis). Išjunk, draugas Petraiti.

       DOCENTAS. Išjunk televizorių, draugas Vytautai. Principe, tai bus savotiška tavo talento rytinė mankšta...

 

Petraitis įnirtingai gimnastikuoja

 

       VIRŠININKAS (imdamas kažką suprasti). Draugas Petraiti, kaip PSTIEI prie MA direktorius, įsakau jums išjungti šį televizorių!

 

Petraitis, pribėgęs ristele, išjungia

 

       VIRŠININKAS. Šalin rankas nuo televizoriaus!

       DOCENTAS. Žvilgsniu! Dabar žvilgsniu įjunk!

       GREITOJI PAGALBA. Įjunk teliką, Vicka, a?..

 

Petraitis mostaguoja rankomis, vogčiomis paspausdamas mygtuką

 

       DIKTORĖ (žavingai nusišypsojus). O dabar visi pritupiam! I-ir-viens!

 

Petraitis pritupia, mosteli, tačiau televizorius ir nemano užgesti.

Docentas priėjęs išjungia dėžę

 

       VIRŠININKAS (ramiai). Išgerk stiklinę kefyro, Petraiti.

       DOCENTAS. Principe, turėtų padėti. (žaismingai) O kokia mūsų kandidatės nuomonė?

       GREITOJI PAGALBA. Mano tyrimų preliminariniais duomenimis, nuo kefyro jo antgamtinės jėgos kažkur kyla. (giliai atsidusus) Tūkstantis ir viena naktis... Arabų liaudies pasaka... Maktelk kefyro, Vicka!..

       DOCENTAS. Kefyro!

       VIRŠININKAS. Kefyro!!

 

Petraitis beviltiškai mosteli ranka į spintelę, ant kurios išsirikiavę bent tuzinas kefyruotų butelių

 

       GREITOJI PAGALBA. Pusę instituto už kefyrą!.. Šekspyras...

       DOCENTAS (iškišęs galvą į holą). Kefyro!!!

 

Petraitienė, vos spėjusi atšokti nuo rakto skylutės, bando įsiveržti į namelį, tačiau Docentas staigiu mostu ištraukia jai iš regztelės kefyro butelį ir užtrenkia panosėje duris.

Iš regztelės pabyra kopūstų galvos. Įeina krypuodamas lyg gaigalas  P o e t a s  – ne pirmos jaunystės garbanotas vyriškis su „vrangleriais“ už kokius 150 rub., gražiai aptempusiais jo pilvuką

 

       POETAS. Ar čia institutas? Norėčiau matyti aspirantę Bijūnaitytę Mildą.

 

Petraitienė neatsakydama pasilenkus renka kopūstų galvas

 

       Būkime pažįstami. Poetas Vitalis Sartukas. O jūs irgi aspirantė?

       PETRAITIENĖ (neatsitiesdama). O jūs kas būsit tai Mildai? Vyras?.. Draugas?.. Galit ją pasiimt! Su visa jos aparatūra!.. Kapt už pakarpos ir veskitės!..

       POETAS. Nesupratau jūsų.

 

Petraitienė susigėdus lenda po Viršininko stalu kopūsto. Poetas oriai pritupia

ant minkštasuolio.

Namelyje Petraitis geria stiklinę po stiklinės, vis lėčiau mostaguodamas rankomis,

paskui trenkia tuščią butelį į grindis

 

       PETRAITIS (isteriškai). O gal aš nenoriu!.. Kodėl aš turiu jums kažkokius televizorius junginėt! Jūs mane žeminat!.. Tokiom sąlygom aš atsisakau dirbti! Tuoj pat rašau pareiškimą!..

       DOCENTAS. Draugas Vytautai...

       VIRŠININKAS. Draugas Petraiti, na ką jūs... Nuo sekančių kalendorinių metų  mums žada padidinti algas... Rasim galimybių ir jums...

       PETRAITIS. Nenoriu aš jūsų algos! Aš laisvės noriu! Skraidyti it vieversėlis ir nieko negalvoti!..

       GREITOJI PAGALBA. Aš irgi noriu paskraidyti... Paimk mane su savim, Vicka, palakstysim kaip audrašaukliai...

       PETRAITIS (ramiai). Nusibodot jūs man visi.

       DOCENTAS (patapšnojęs Petraičiui per petį). Et, niekis, atsigausi. (pamąstęs) Gal, principe, ne tos dienos kefyras?..

       VIRŠININKAS (pažiūrėjęs į laikrodį). Baigt kalbas! Pradedam darbo dieną. Sėkmės jums prognozavime, draugas Petraiti. Draugė Milda padės jums smulkmenose.

       DOCENTAS. Nesijaudink, Vytautai, čia, vapče, tik laikinas nusilpimas!

 

Greitoji pagalba užsirango Petraičiui ant kelių

 

       GREITOJI PAGALBA. Neliūdėk, Vicka, tu gi mūsų laikų didvyris!.. Skaičiau tokią knygą... (bučiuoja)

 

D o c e n t a s  ir  V i r š i n i n k a s pereina į holą,

pakeliui uždegdami virš durų žalią šviesą

 

       DOCENTAS (apsidairęs). Principe, tuštoka... (Poetui) Jūs iš kokios organizacijos, draugas?

       POETAS. Privačiai... Tačiau mano privati problema yra glaudžiai susijusi su giluminiais visuomenės kultūrėjimo procesais...

       DOCENTAS (neįdėmiai klausęsis). Apmokėjimas per banką.

       POETAS. O grynaisiais?.. Man iš pat ryto skambino draugė Bijūnaitytė, kuri čia pas jus aspirantūroj. Sakė, mano problema...

 

Įbėga sušilusi  M e t e o r o l o g ė

 

       DOCENTAS. Vėluoja orų biuras!..

       VIRŠININKAS. Nukirpsim laiką!

       METEOROLOGĖ. Atleiskit, draugas Juodaduoni, laidą žiūrėjau. (Docentui koketiškai) Jūs toks telegeniškas, draugas Pilipavičiau!..

       DOCENTAS (sumišęs). Na ką jūs, niekis... Prašom į prognozyklą!..

 

Docentas galantiškai atidaro duris, ir Meteorologė įžengia į namelį. Petraitis jos nepastebi, kaip nepastebėjo ir užsiropščiusios jam ant kelių Greitosios pagalbos.

Hole Petraitienė pagaliau baigia rinkti kopūstų galvas, prieina prie Docento ir tylėdama pakiša jam panosėn regzteles su daržovėmis

 

       DOCENTAS. Piliete, kiek sykių jums kartoti, kad mūsuose galioja eilės tvarka!

       PETRAITIENĖ. Aš visą naktį galvojau, draugas Pilipavičiau... Man vis vien, tik kad netoliese, draugas Pilipavičiau... Gal galėtute mane įdarbinti institute... Aš prie draugo Petraičio nelįsiu, dievaž! Suprantu gi... Be kandidatinės... Kur jau man!.. (tyliau, bet pakankamai garsiai) Geduti, už viską, ką esu tau padarius... Ar atsimeni, Geduti, tą naktį prieš trisdešimt metų?..

       DOCENTAS (neramiai). Petraitiene!..

       VIRŠININKAS (klausęsis pokalbio, maloningai). Jei neklystu, valytojų deficitas.

       PETRAITIENĖ (pribėgus prie Viršininko). Galiu ir valytoja, draugas Juodaduoni!

       VIRŠININKAS (nekantriai). Užkopkite į dešimtą aukštą, ten jums išduos kibirą ir šluotą... Bet prie Petraičio (pagrasina smilium) – šiukštu!

       DOCENTAS (Petraitienei). Va sunervinai jį vakar ir jis dabar, vapče...

       VIRŠININKAS (pridėdamas smilių prie lūpų). Draugas Pilipavičiau!..

       PETRAITIENĖ. Ačiū jums, draugas Juodaduoni! Ir jums, draugas Geduti!.. Aš žybt!..

 

Verkdama iš džiaugsmo, P e t r a i t i e n ė  išeina.

Namelyje Petraitis pagaliau pastebi Meteorologę

 

       PETRAITIS (automatiškai). Maloniai sėstis jus prašau.

 

Meteorologė labai atsargiai atsisėda

 

       Cha! Humoras... Atsiprašau.

       METEOROLOGĖ. Nieko tokio! (pažvelgus į Greitąją pagalbą) O, nauji veidai!

       PETRAITIS (neramiai apsidairęs). Dėl orų, vadinasi. (suraukęs kaktą) Koks gi bus oras, kad jį bala. Oras... voras... kalafioras... toreadoras...

       GREITOJI PAGALBA (pašnibždom). Aš tai norėčiau gero, Vicka. Pasipliuškentumėm... Tu man maudymukus po vandeniu nuvilktum, kaip žmogus amfibija...

 

Hole suskamba telefonas ir Viršininkas paima ragelį

 

       VIRŠININKAS. PSTIEI! (Pagarbiai) Taip, draugas akademike, įdėmiai klausau. Ak, matėte?.. Dėkoju kolektyvo vardu!.. Duoti jums Petraitį?.. Šią akimirką!..

       PETRAITIS (niūriai). Geri bus orai, geri...

       VIRŠININKAS (įkišęs galvą pro duris). Pakelk ragelį! Šušna!

       GREITOJI PAGALBA (nušokus nuo Petraičio kelių). Dievinu akademikus!

       METEOROLOGĖ (pakildama). Dėkoju jums, draugas Petraiti, taip ir paskelbsim: artimiausia dekada be kritulių.

 

Už lango girdėti tolimas griaustinis

 

       PETRAITIS (paėmęs ragelį). Klausau. Dėkoju, draugas akademike. Na ką jūs, stengiamės...

 

Prie kito aparato Viršininkas klausosi pokalbio telefonu.

Meteorologė praeidama nusilenkia jam

 

       METEOROLOGĖ. Pinigus už Petraičio eksploataciją jau pervedėm ketvirčiui į priekį, draugas Juodaduoni. (rausdamasi dideliame rankinuke, Docentui) O kodėl draugas Petraitis šiandien prognozuoja proza?

       DOCENTAS. Supaisysi genijų!..

       METEOROLOGĖ. O čia jūsų institutui nuo Oro biuro mūsų bendradarbiavimo metinių proga! Kad visad rusentų Petraičio genijaus ugnelė!..

 

M e t e o r o l o g ė  įteikia geros pliauskos dydžio žvakę ir išeina dairydamasi į langus,

už kurių vėl gruma tolima perkūnija. Namelyje Petraitis vis dar kalba telefonu

 

       PETRAITIS. Kodėl ne eilėm, draugas akademike?.. Pats nežinau, pabudau šiandien kažkaip be ūpo, kefyro išgėriau ir...

       VIRŠININKAS (skubiai į ragelį). Draugas akademike!.. Čia laikinas reiškinys!.. Va draugas Pilipavičius jums tuoj moksliškai pagrįs!..

       DOCENTAS (stveria ragelį). Matot, draugas akademike, draugas Petraitis mažumėlę persiprognozavo, vapče, pailso, bet mokslinis mūsų instituto kraitis nuo to nė kiek nenukentės!.. Mes jau tiriame!.. Metėme tris kandidatus ir vieną, principe, disertantę!.. Užtikrinu jus... Tiesa, ar džiovintos mėlynės padėjo?.. (Viršininkui) Padėjo akademikas ragelį... Blogas ženklas...

 

Į holą iš lauko įbėga  T r e n e r i s  su užrašu „Žalgiris“ per visą pilvą, grakščiai driblinguodamas kamuolį

 

       TRENERIS. Ar čia prognozykla?

       DOCENTAS. Atsiprašau, draugas, teks palaukti.

       TRENERIS. Aš iš Kauno!

       DOCENTAS. Būna, net iš Maskvos palaukia.

       TRENERIS (klasišku kabliu įmetęs sviedinį į šiukšlių dėžę). Kiauras!..

 

Į holą vienu metu įsiveržia bent penki  I n t e r e s a n t a i  su išsipūtusiais 24 rub. vertės čekoslovakiškais portfeliais ir įvairiais neaiškios paskirties ryšuliais

 

       I INTERESANTAS (tragišku balsu). Petraiti, kur mano bulgariškas miegamasis?!

       II INTERESANTAS (ramiai). Ar teisybė, kad draugas Petraitis žvilgsniu peiliukus galanda?

       DOCENTAS. Tylos, draugai! Eilės tvarka, atsiskaitymas per banką. Principe, vienai organizacijai penkios minutės...

       VIRŠININKAS. Draugas Pilipavičiau, einam!

       DOCENTAS (Interesantams). Kai užsidegs žalia šviesa, eilės tvarka...

       POETAS. Eilės tvarka, draugai!

 

Viršininkas ir Docentas susirūpinę pereina į namelį, skubiai uždega raudoną šviesą, o į holą siūbteli nauja  I n t e r e s a n t ų  banga

 

       DOCENTAS (sunerimęs). Jei akademikui Šušnai sykį kilo įtarimas, jo taip lengvai nenumaldysi... Įsikalė draugas akademikas į galvą, kad prognozuojama eilėmis, vadinasi, taip ir turi būti. (Petraičiui) Principe, tu apvylei visą mūsų kolektyvą! Kodėl negalėjai pakalbėt su akademiku kaip žmogus?

       PETRAITIS (nervingai). Negaliu, ir viskas.... Pabudau, išgėriau kefyro...

       DOCENTAS (nutraukia). Ak, Vicka, apie tą kefyrą aš jau šimtą sykių girdėjau!..

       VIRŠININKAS. Negalim laukti, kol Petraitis vėl eilėm prabils...

       GREITOJI PAGALBA. Ką daryti, kaip sakė Černyševskis.

       DOCENTAS. Kažką reikia daryti, nes Šušna tuoj atsiųs mums ant sprando visą Mokslų akademiją!

       PETRAITIS. Eiliuokit patys... Ir žvilgsnis kažkaip atbuko, net kėdės nesugebėjau iš po Orų biuro išstumt!

       GREITOJI PAGALBA (neryžtingai). Aš kažkur pažįstu vieną poetą. Tarp kitko, jis dabar sėdi hole. Nori sužinoti, kada pagaliau pagarsės... Vitalis Sartukas pavardė...

       PETRAITIS (Greitajai pagalbai). Ak, tai tu jam iš pat ryto skambinai!..

       DOCENTAS. Vitalis Sartukas?.. Negirdėjau, vapče. Gal dar nepagarsėjo.

       GREITOJI PAGALBA. Aš ir Muckį pažįstu... Tas tai Rašytojų sąjungos narys!

       VIRŠININKAS. Nėra kada mums rinktis! (Greitajai pagalbai) Eiliuoti nors moka?

 

Greitoji pagalba įkiša galvą į holą

 

       GREITOJI PAGALBA. Vicka! Užeik!..

 

Poetas įeina į namelį. Prieina prie kiekvieno ir sveikinasi, oriai paduodamas ranką

 

       POETAS (iškilmingai). poetas vitalis sartukas

                                                                 o tu kas tu kas tu kas

       VIRŠININKAS (Greitajai pagalbai). Didelis ačiū jums, drauge Milda. Iš karto matosi, tikras poetas. Būkime pažįstami, Juodaduonis. O čia mano pavaduotojas mokslo reikalams. Draugas Pilipavičiau, situaciją!..

       DOCENTAS (Poetui). Matote, draugas Sartukai...

       POETAS. Vadinkit mane tiesiai, rašytoju.

       DOCENTAS. Matote, draugas rašytojau, susiklostė paradoksali situacija. Draugas Petraitis, principe, ir toliau puikiai susidorotų su savo pareigomis, bet lankytojai yra įpratę prognozes gauti eilių forma. Net akademikas Šušna teikėsi atkreipti į tai dėmesį savo analitišku protu, kas jam būdinga. Ar sutiktumėte padirbėti savotišku draugo Petraičio antrininku, jo, taip sakant, alter ego?

       POETAS. Alter ego?.. O alga?

       DOCENTAS. Ar laipsnį turite?

       POETAS. Leitenantas. Atsargos.

       DOCENTAS. Mokslinį?

       POETAS. Pradinį. Ganiau pas buožes.

       VIRŠININKAS. Tada – vyresnysis mokslinis bendradarbis. Du šimtai trylika rublių. Tiks?

       POETAS (skubiai). Kada pradedam?

       DOCENTAS. Šią sekundę.

       VIRŠININKAS. Sveikinu, draugas rašytojau. Pilipavičiau, kviesk tą Trenerį.

 

Docentas uždega žalią šviesą. Įėjęs į holą, pakviečia Trenerį, kuris, iškrapštęs iš šiukšlių dėžės, vikriai įveda kamuolį į namelį

 

       POETAS (Treneriui).                                       jūs draugas jei neklystu

                                                                                 nuo kauno futbolistų

       TRENERIS (krūptelėjęs). Nuo krepšininkų! (Docentui) O kas šitas draugas?

       DOCENTAS (atsargiai). Vapče, tai draugas Petraitis...

       TRENERIS. Čia visai ne draugas Petraitis! Draugas Petraitis sėdi va ten ant lovos! Draugas Petraitis vilki pižama! Tą visa Lietuva žino! O šitas draugas ką tik sėdėjo eilėje!

       DOCENTAS. Vakar draugas Petraitis buvo draugas Petraitis, o šiandien draugas Petraitis – va šitas draugas.

       TRENERIS (pakėlęs pirštą). A, dubleris!..

       VIRŠININKAS. Klauskit pagaliau!

       TRENERIS. Kada „Žalgirio“ krepšininkai taps šalies čempionais?

       POETAS (įkvėptai).                                       tablo šablonas ne bailys

                                                                                      visatoj skrieja kamuolys

                                                                                      taifūnai svaido vėtros meta

                                                                                      du tūkstantieji eros metai

Treneris meta Poetui kamuolį. Šis pagauna

       TRENERIS. Ačiū! Taip ir žinojau, kad galiu kol kas nesiardyti... Čia jums kamuolys su mūsų ekipos narių parašais! Puiki prognozė! Jaučiu draugo Petraičio braižą!

 

T r e n e r i s  grįžta į holą ir ristele dingsta už paradinių durų

 

       VIRŠININKAS (iškilmingai). Sveikinu, draugas rašytojau.

       DOCENTAS. Principe, nieko. (pagalvojęs) O kodėl dutūkstantaisiais?

       POETAS (iš aukšto). Dutūkstantaisiais nebebus arba manęs, arba šito Trenerio, arba „Žalgirio“ komandos...

       GREITOJI PAGALBA (pabučiavus Poetui į žandą). Visados sakiau, kad tu, Vicka, genialus!

       PETRAITIS (pabudęs iš susimąstymo). Koks jis tau Vicka? Tai aš – Vicka!.. Draugas Petraitis...

       GREITOJI PAGALBA. Abudu jūs kažkur Vickos! Cha! Kaip jums tai patinka? Adomas Mickevičius...

       DOCENTAS. Patarčiau, draugas rašytojau, apsivilkti Petraičio pižamą. Ji, vapče, kaip ir specdrabužis... Pasirodo, liaudis prie tos pižamos priprato.

 

Greitoji pagalba prieina prie sėdinčio ant lovos Petraičio ir, netarus nei žodžio, numauna jam pižamos kelnes, nuvelka striukę. Paskui padeda apsirengti Poetui.

Viršininkas ir Docentas pereina į holą. Jame pasirodo  P e t r a i t i e n ė, apsirišusi galvą juoda skarele, su kibiru ir šluota. Lėtai, tarytum lunatikė, slenka prie durų į namelį.

Docentas pasodina ją ant minkštasuolio

 

       I INTERESANTAS. Kur mano lenkiška virtuvė?

       III INTERESANTAS. Aš iš žaislų fabriko „Meška šleivakojė“. Kur gauti pliušo mūsų...

       DOCENTAS. Eilės tvarka, eilės tvarka, draugai...

 

Namelyje Petraitis ranka uždega raudoną šviesą

 

       PETRAITIS (Greitajai pagalbai). Tai tu, Milda, daugiau nebetyrinėsi mano psichofizinių savybių?

       GREITOJI PAGALBA. Prognozuoti nebegali, tai ir patylėk, paskutinis mohikane. Va (prisiglaudžia prie Poeto) ką aš dabar tyrinėsiu, šitą aukso asilą!

       PETRAITIS. Tai še! (tvoja Greitajai pagalbai per ausį)

       GREITOJI PAGALBA (nustebus). Mužikas Žemaičių ir Lietuvos...

       PETRAITIS. O aš pro miegus girdžiu „Vicka“, „Vicka“, maniau, man sako, o ji, pasirodo, šitam šmikiui skambino!..

       POETAS (atsistodamas). Kaip tikras džentelmenas, aš...

       PETRAITIS (tvoja jam). Še ir tau, kaip tikram džentelmenui.

 

Poetas ir Petraitis neskubėdami grumiasi. Greitoji pagalba susidomėjusi stebi šią dvikovą.

Hole Viršininkas pasižiūri į užsidegusią raudoną šviesą ir gūžteli pečiais.

Oriai įžingsniuoja  K e l n e r i s, nešdamas pakeltoje rankoje servetėle uždengtą padėklą

 

       KELNERIS (laviruodamas minioje). Atleiskit, praleiskit, atleiskit, praleiskit...

       VIRŠININKAS (Kelneriui). Kuo šiandien mus nudžiugins restoranas „Metropolis“, draugas kelneri?

       KELNERIS (nudengęs servetėlę). Juodi ikrai su baltu sūriu, dramblių straublių sultinys, šimpanzės smegenėlės islandiškai, tortas „Jubiliejinis“ ir du buteliai „Ekstros“.

       VIRŠININKAS. Kodėl du?

       KELNERIS. Antrasis – suvenyras nuo mūsų direkcijos, draugas viršininke (pasilenkęs pašnibždom). Buvo!.. Dviese, kaip ir išpranašavo draugas Petraitis. Su juodais kostiumais... Bet mes jau buvom pasiruošę!..

       VIRŠININKAS. Negavot pipirų?

       KELNERIS. Na, kokie ten pipirai... Laurų lapais apvainikavo.

 

Namelyje, truputį pasimušę, Petraitis ir Poetas grįžta į savo vietas.

Greitoji pagalba uždega žalią šviesą

 

       VIRŠININKAS (Kelneriui). Malonėkite, draugas Kelneri.

       PETRAITIENĖ (pribėgus). Jam negalima, negalima!..

       I INTERESANTAS. Kur mano čekoslovakiškas unitazas?!

 

Atstūmęs Petraitienę, Viršininkas atidaro duris, ir  K e l n e r i s,

o paskui jį ir  D o c e n t a s,  įeina į namelį

 

       KELNERIS (pažvelgęs į Poetą). O, naujas draugas Petraitis! (Viršininkui) Irgi negeriantis?

       VIRŠININKAS. Įpilkite, draugas Kelneri.

 

Į namelį įbėga Petraitienė. Viršininkas ir Docentas, netardami nė žodžio, stveria ją

ir išvelka į holą. Petraitis lyg ir norėtų pulti jai į pagalbą, bet susilaiko

 

       PETRAITIENĖ. Jis numirs! Žybt ir numirs!

       VIRŠININKAS. Pirma darbo diena, drauge valytoja, o jau papeikimą užsidirbote...

 

Į holą įbėga uždusęs  A l p i n i s t a s

 

       A! Pačiu laiku, draugas alpiniste! Gal paskolytumėt virvės?

       ALPINISTAS (nusimesdamas nuo peties ritinį). Mielai. Mes, alpinistai, visad draugiškai susirišę.

       DOCENTAS. Pamaitinsime draugą Petraitį, o tada priimsime jus be eilės...

 

Viršininkas ir Docentas rūpestingai pririša Petraitienę prie aukštos palmės

 

       PETRAITIENĖ (tyliai). Jam tikrai negalima... Jis gi priiminėja...

       VIRŠININKAS. Vieną dieną papriiminės ir įkaušęs...

       PETRAITIENĖ. Jis ne interesantus priiminėja, jis priiminėja...

       DOCENTAS (kritiškai nužvelgęs Petraitienę, Viršininkui). Ar Gvinėjoje teko pabuvoti, draugas Juodaduoni?

 

V i r š i n i n k a s  ir  D o c e n t a s grįžta į namelį, kur Kelneris jau pripildė visiems

stikliukus. Tik Petraitis vienišas sėdi ant lovos

 

       VIRŠININKAS. Neteko. O jums, draugas Gediminai?

       DOCENTAS. Nieko įdomaus. Palmės ir, vapče, beždžionės.

       KELNERIS. Prašau paskanauti mūsų restorano firminio patiekalo – šimpanzės smegenėlių „Metropol“.

       POETAS (pakrapštęs šakute). Šimpanzės smegenėlės?.. Ar tai humaniška?..

       KELNERIS. Falšyvos smegenėlės, falšyvos... O čia, atkreipkite dėmesį, juodieji ikrai!

       POETAS. Ikrai... (nepatikliai) Ikrai?

       KELNERIS. Iš naftos tie ikrai, iš naftos...

       DOCENTAS (pakėlęs taurelę). Draugas direktoriau, draugai... hm... Petraičiai! Brangūs bendradarbiai! Ir jūs, draugas kelneri! Tęsime vakar taip, vapče, brutaliai nutrauktą mūsų šventę, pašvęstą PSTIEI įsteigimo metinėms. Turiu jums visiems malonią žinią. Mūsų institutas pastarojo ketvirčio planą įvykdė šimtu dvidešimčia procentų. Stebuklų planavome ketvirčiui 280, o pagaminome 336! Turiu pažymėti, kad stebuklų prieaugis buvo pasiektas, nedidinant gamybinių pajėgumų, tik darbo našumo augimo sąskaita. Pelno planas viršytas su kaupu!

       VIRŠININKAS. Visi gauna premijas!

       POETAS. O aš?

       VIRŠININKAS. Jums, draugas rašytojau, teks pasitenkinti pašalpa iš direktoriaus fondo.

       POETAS. Kiek?

       VIRŠININKAS. Šimtas rublių.

       POETAS (skubiai).                                       su šituo pinigu menku

                                                                                     aš sutinku aš sutinku

       VIRŠININKAS (pakėlęs taurelę). Už tolesnius instituto laimėjimus!

 

Hole skamba telefonas

 

       PETRAITIENĖ. Telefonas, telefonas!

       ALPINISTAS (pakėlęs ragelį). Klausau... (Petraitienei) Kažkoks Šušna...

       PETRAITIENĖ (sunerimus). Labai svarbu! Moment praneškit draugui Juodaduoniui!

       ALPINISTAS (įėjęs į namelį, Viršininkui). Kažkoks Šušna jūsų... Tai kaip dėl to Kazbeko?

       VIRŠININKAS (pribėgęs prie aparato). Taip, draugas akademike... Ką jūs... Ne, ne, draugas Petraitis jau atsigavo... Tuojau duodu! (Poetui) Prieikit, ir kad man eilėmis!

       POETAS (į ragelį).                                       mano kosminis dėmesys

                                                                                    jums vienam priklausys

                                                                                    taip prognozuoju

                                                                                    kiek tik valioju

                                                                                    ačiū jums ačiū

                                                                                    iš laimės pabučiuosiu pečių

        (Viršininkui) Sėkmės darbe, Petraiti, sako... Kas per veikėjas?

       VIRŠININKAS. Už tai reikia išgerti! (Kelneriui) Draugas kelneri, įpilkite. Ir draugui alpinistui taip pat.

       GREITOJI PAGALBA (Alpinistui). Ar teisybė, kad alpinistai iš malonumo po kalnus karstosi? (susidomėjusi čiupinėja Alpinisto aprangą) O čia kas? O čia?.. Sako, kalnuose jų širdis....

       ALPINISTAS. Mano tai šičia. (rodo Greitajai pagalbai) Paklausykit, kaip tuksi...

 

Viršininkas išbėga į holą, kur prie jo ūžteli Interesantai

 

       I INTERESANTAS. Kur mano suomiški tapetai?!

       IV INTERESANTAS. Aš iš kolūkio „Sunki varpa“... Ar jums skambino...

       V INTERESANTAS. Aš trumpai. Ar Petraitis gydo plaukų vėžį?

       I INTERESANTAS. Aš nebaigiau! Kur mano...

       VIRŠININKAS (sumojavęs rankomis). Tylos! Tylos! Visi!.. Visi draugai!.. Prašau užeiti!.. Šiandien mūsų instituto šeimyninė, jei neklystu, šventė!.. Mus pasveikino pats akademikas Šušna!

 

I n t e r e s a n t a i,  pasiėmę savo išsipūtusius portfelius ir neaiškius ryšulius,

sugarma į namelį. Hole lieka tik pririšta prie palmės Petraitienė

 

       VIRŠININKAS (pusbalsiu Petraičiui). O Jūs ko nesilinksminate, draugas buvęs Petraiti?.. Padirbėjom iš peties, tai ir išgerti po lašelį ne griekas...

       PETRAITIS. E! (atsuka nugarą visiems)

       DOCENTAS (skubiai). Na, iki dugno, vapče.

       IV INTERESANTAS (Viršininkui). Gal galėčiau įjungti televizorių? Mano rugeliai ant lauko, o dabar kaip sykis prognozę skaitys...

       GREITOJI PAGALBA (įjungdama). Jūs iš kokio kolūkio, draugas?

       IV INTERESANTAS. „Sunki varpa“.

       GREITOJI PAGALBA. Koks gražus pavadinimas!.. O ežerą turite?

       IV INTERESANTAS (nužvelgęs Greitąją pagalbą). Ir ežerą, ir pirtelę prie ežero, ir krūmus... Atvažiuotumėt kada su draugu Juodaduoniu... Ar viena...

 

Televizorius šnypšdamas įsijungia

 

       DIKTORĖ (žavingai nusišypsojus). Artimiausią dekadą laukiama giedra. Gerų jums maudyklių, mieli televizijos žiūrovai...

       GREITOJI PAGALBA (išjungus televizorių). Skaičiau tokią knygą „Pirtis“. Majakovskis parašė... Ar suomiška pirtelė?

       IV INTERESANTAS. Na tai nesušlaps rugeliai... (Greitajai pagalbai) Tai atvažiuosit išsipert?

 

Už lango sugriaudžia ir pliūpteli lietus. Viršininkas priėjęs užtraukia užuolaidas

 

       ALPINISTAS (Viršininkui). Atsiprašau, bet mums dega, draugas Juodaduoni...

       I INTERESANTAS. Ir man dega!.. Kur mano trijų kambarių kooperatyvas?!

       V INTERESANTAS. Aš trumpai...

       DOCENTAS. Paskui, draugai. Draugas alpinistas turi kurių nekurių nuopelnų mūsų institutui...

       ALPINISTAS (išsitraukęs pluoštą popierių). Čia komandiruotė draugui Petraičiui iki Stepancmindos miesto. Trims mėnesiams. Ar susidoros?

       VIRŠININKAS. Susidoros!

       ALPINISTAS. Su draugais gruzinais susiskambinom. Jie išskirs milicijos pareigūnus judėjimui reguliuoti. Draugai gruzinai mielai Kazbeką atiduoda. Sako, vietoj jo bus lyguma, tai kiek mes ten užauginsim lauro lapų!.. O čia Gamtos apsaugos komiteto pažyma, čia...

       VIRŠININKAS. Gerai jau, gerai... Draugas Petraiti!

       POETAS. Klausau!

       VIRŠININKAS. Ne, ne jūs. Jūs reikalingesnis čia. (Petraičiui griežtai) Draugas Petraiti, kas miega darbo metu?!

 

Gulėjęs ant lovos Petraitis pakyla

Važiuosite į Gruziją. Parvarysite mūsų alpinistams Kazbeką.

 

       PETRAITIS. Koks iš manęs Petraitis...

       VIRŠININKAS. Baigt kalbas! (paėmęs popierius, Alpinistui) Viskas bus gerai, drauge. Papildysite savo medalių taupyklę. Linkėjimai draugui Šnirpštokui!

 

Alpinistas, linktelėjęs, išeina į holą, prisiartina prie palmės

 

       ALPINISTAS. Atsiprašau, piliete, bet mūsų sekcijoje kol kas virvių stygius... (atriša) O kai draugas Petraitis perstums mums Kazbeką, virvių reikės dar daugiau!

 

A l p i n i s t a s  išeina. Petraitienė nori pulti į namelį, bet vis dėlto susivaldo

ir atsisėda ant minkštasuolio, prie savo šluotos ir kibiro.

Namelyje prie Petraičio prieina Greitoji pagalba

 

       GREITOJI PAGALBA. Važiuok, Vicka! Pailsėsi, atsigausi... (žadančiai nusišypsojus) Ir aš vėl tyrinėsiu tavo metaparapsichofizines savybes... Matau gi, kad čia tau tikri kančių keliai... Tolstojus, bet ne Levas.

       DOCENTAS (priėjęs pabučiuoja į kaktą). Vytautai, Lietuvos sportas tau liks dėkingas amžinai!

       POETAS (uždegdamas storąją žvakę). Gero vėjo! (priėjęs prie Petraičio, pusbalsiu) Tiesa, Petraiti, prieš palikdamas mus, pasakyk kaip kolega kolegai, kada aš pagarsėsiu?.. Kaip poetas, žinoma...

       PETRAITIS. Tu dabar Petraitis, tai pats sau ir atsakyk!

 

Petraitis eina prie lovos, išsitraukia iš po jos lagaminėlį ir kraunasi daiktus

 

       IV INTERESANTAS (išgėręs taurelę). Turėčiau į jus asmenišką prašymą, draugas Petraiti... (Pagalvojęs) Vis vien, kuris Petraitis, kad tik įvykdytų...

       VIRŠININKAS. Drąsiau, drąsiau, draugas pirmininke!

       IV INTERESANTAS. Gal galima būtų visą Lietuvą kur nors perstumti...

       DOCENTAS. Vapče, žinote!

       IV INTERESANTAS (pagalvojęs). Na, prie Juodosios jūros, pavyzdžiui... Kur klimatas švelnesnis... Arba į Afriką... Čia tas amžinas lietus! (mosteli į langus) Derlius kasmet supūva! Rizikingos žemdirbystės zona!

       DOCENTAS. Jokio lietaus!.. Šiandien Lietuvoj giedra!

       I INTERESANTAS. Kur mano kolektyvinis sodas su individualiu nameliu?!

       VII INTERESANTAS. Ar yra gyvenimas po gyvenimo?..

       V INTERESANTAS. Aš trumpai...

       VIRŠININKAS. Kantrybės, draugai! (Poetui negarsiai) Paruošk jiems kolektyvinį atsakymą, draugas rašytojau.

       DOCENTAS (pusbalsiu). Taip sakant, urmu?

       VIRŠININKAS. Urmu.

       DOCENTAS. Principe – idėja. Kitaip nesusidorosim.

       POETAS. Urmu, tai urmu.

       GREITOJI PAGALBA. Ir sau, Vicka, atsakyk kartu, kai išgarsėsi kaip koks Homeras...

 

Poetas nueina prie stalo, paima popieriaus lapą, išsitraukia iš kišenės tušinuką,

imituojantį žąsies plunksną, ir įbeda žvilgsnį į lubas

 

       KELNERIS (Viršininkui). Tai kaip dėl klimato pakeitimo, draugas Viršininke?

       GREITOJI PAGALBA (suplojus delnukais). Aš noriu, noriu!.. Kad būtų karšta ir aplinkui orangutangai!.. Ir dar Tarzanas.

       VIRŠININKAS. Pasvarstysim... Pasikonsultuosim... Suderinsim... (pakėlęs taurelę) Iki dugno, draugai! Už tuos paprastus stebuklus, kuriais garsėja mūsų institutas!..

 

Išmaukę po taurelę, Interesantai, mojuodami portfeliais, ima šokti audringą šokį,

tuo pat metu dainuodami

 

       INTERESANTAI (choru).                    Jeigu tau planas dega,

                                                                                    Detalių jei nėra –

                                                                                    Ateiki pas Petraitį,

                                                                                    Jis išeitį suras.

                                                                                    Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!

                                                                                    Jei reiks pasiteirauti,

                                                                                    Kas tau nutiks poryt,

                                                                                    Ateiki pas Petraitį –

                                                                                    Jis viską pasakys!

                                                                                    Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!..

 

Interesantai, ištraukę iš portfelių ir išvynioję įvairius suvenyrus, šokdami įteikia Viršininkui, apjuosia instituto darbuotojus tautiškomis juostomis. III Interesantas, pavyzdžiui, atveža pasodintą karutyje didžiulį, bet nelabai gražų pliušinį meškiną,

IV Interesantas įduoda stalo dydžio duonos kepalą.

Petraitis pasiima lagaminėlį ir niekieno nepastebėtas dūlina į holą, kur Petraitienė šluoja grindis. Atsidarius langą, ji po čiurkšlėm pripildo kibirą ir palaisto palmę.

Už lango sukaukia gaisrinės sirena.

Į holą įbėga du peršlapę iki siūlo galo  G a i s r i n i n k a i, tįsdami žarną

 

       I GAISRININKAS (Petraičiui). Kur čia gaisras?

       II GAISRININKAS. Ar nepavėlavom?

       PETRAITIS (vangiai). Koks gaisras?

       I GAISRININKAS. Čia Ateities trylika?

       PETRAITIS. Trylika...

       I GAISRININKAS. Mums draugas Petraitis vakar čia gaisrą numatė.

       II GAISRININKAS (apsidairęs). Lyg ir pažįstamos vietos... (Petraičiui) Ar jūs kartais ne draugas Petraitis?

       PETRAITIS (neramiai). Koks iš manęs Petraitis... Matot, kad be pižamos...

       I GAISRININKAS. Petia, nepliurpk!.. Sudegs Ateities trylika!

 

G a i s r i n i n k a i  su visa žarna įsigrūda į namelį.  P e t r a i t i s  su lagaminėliu

eina prie išėjimo. Stabteli prie Petraitienės

 

       PETRAITIENĖ (pakėlusi šluotą). Ar nežinote, kada jie ten baigs, draugas Petraiti? Man pašluoti reikia.

       PETRAITIS (kaltai). Gali ir iki ryto. „Metropolio“ direkcija žadėjo dar gėralų atsiųsti.

       PETRAITIENĖ. Tai aš palauksiu...

       PETRAITIS. Galima man čia prisėsti?..

 

Petraitienė nieko neatsako, tik atsisėda ant minkštasuolio, ir Petraitis pritupia greta, pasistatęs tarp kojų lagaminėlį. Sėdi abu ir tyli.

Namelyje toliau vyksta linksmybės. Docentas su Viršininku šoka linksmą šokį, lydimi Interesantų kordebaleto, kurie mėto į viršų savo portfelius ir vėl pagauna

 

       I GAISRININKAS (II Gaisrininkui). Matai, Petia, ir žvakė. Viskas pagal draugą Petraitį.

       INTERESANTAI (šokdami choru).      Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!

 

Pasigirsta beldimas į grindis

 

       I GAISRININKAS (Viršininkui). Žvakę!.. Žvakę gesint!

       II GAISRININKAS. Nuo žvakės kils gaisras!..

       VIRŠININKAS (guviai mėtydamas kojas). Ugnies, draugai, daugiau ugnies!.. (I Gaisrininkui) Kokią dar žvakę?

       I GAISRININKAS. Draugas Petraitis prognozavo, kad čia nuo žvakės kils gaisras...

       VIRŠININKAS (Poetui). Draugas Petraiti?..

       POETAS. Kažkoks idiotizmas...

       INTERESANTAI (šokdami choru).      Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!

 

Už uždaryto lango sugriaudžia perkūnija.

Grindyse atsivožia dangtis ir pasirodo gauruota galva

 

       NEPAŽĮSTAMASIS. Eleonora!.. Kur Eleonora?!

       VIRŠININKAS. Kokia dar Eleonora?

 

Iš liuko išlenda N e p a ž į s t a m a s i s. Ne pirmos jaunystės vyriškis senamadišku, bet švariu kostiumu, su barzda iki kelių ir plaukais iki juosmens –

kirpėjui darbo maždaug už 5 rub.

 

       NEPAŽĮSTAMASIS. Petraitis kur? Eleonoros Petraitis? Kur?

       GREITOJI PAGALBA. Ar Eleonoros, ar ne Eleonoros, ar Petraitis, ar ne Petraitis...

       NEPAŽĮSTAMASIS. Rūsy sėdžiu. Televizorių įsijungiu. Eleonoros Petraitis! Ateitį spėja! Noriu paklaust.

       DOCENTAS, Va šitas dabar, vapče, Petraitis. (rodo į Poetą) Kreipkitės į jį.

       VIRŠININKAS (skubiai). Pervedimu per banką!

       NEPAŽĮSTAMASIS. Prašau atsakyti! Visą teisybę!..

 

Pauzė. Visi laukia klausimo

 

       NEPAŽĮSTAMASIS. Keturiasdešimt metų. Kai bolševikai užėjo. Vienas. Sėdžiu rūsy. Eleonora peni. Ir girdo. O jų nėr kaip nėr. Laukiu! Televizorių nupirko! (išsišiepia) Ypač ta, kuri garbiniuota, Diktorė! Žiūriu, Petraitis ateitį spėja. Eleonoros Petraitis. Viską išburia. Kur Petraitis?!

       VIRŠININKAS (rodo į Poetą). Va jis dabar už Petraitį! Klauskite.

       NEPAŽĮSTAMASIS (tyliai). Kada ateis amerikonai?

 

Už lango baisingai sugriaudžia

 

       DOCENTAS (staiga falcetu).               Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

       NEPAŽĮSTAMASIS. Už Petraitį – šitas? O kas už Eleonorą?

       VIRŠININKAS (rodo į Greitąją pagalbą). Va ji dabar už Eleonorą.

       NEPAŽĮSTAMASIS. Už Eleonorą – šita. Už Petraitį – šitas. Kas man atsakys? (negarsiai) Kada ateis amerikonai, a?

       KELNERIS. Et, geriau išgerkit, draugas!

       VIRŠININKAS. Koks jis draugas, koks jis draugas!

       INTERESANTAI (choru).                    Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!

       NEPAŽĮSTAMASIS (paėmęs iš Kelnerio stikliuką). Keista. Lietuvoj visi dainuoja. Ir šoka! (išgeria)

       GREITOJI PAGALBA. Tai ar trisdešimt, ar keturiasdešimt metų vienas prabuvote? Vienas kaip pirštas? Ir niekas jūsų nelankė, jokia mielaširdinga siela? (žaismingai) O gal galite parodyti savo gūžtą?

       NEPAŽĮSTAMASIS. Aš norėjau Eleonoros...

       GREITOJI PAGALBA (dar žaismingiau). Aš už Eleonorą... Patyrinėčiau jūsų parametapsichofizines savybes...

       NEPAŽĮSTAMASIS. O amerikonai...

 

Greitoji pagalba  įgrūda Nepažįstamąjį į liuką ir užsivožia

 

       VIRŠININKAS (Gaisrininkams). Draugai, arba prisijunkite prie mūsų kuklios šventės, arba išeikite.

       I GAISRININKAS (užpūsdamas žvakę). Jei draugas Petraitis pasakė, kad bus gaisras, tai ir bus! Petia, paduok man žarną.

       DOCENTAS (Poetui). Draugas Petraiti, ar bus, principe, gaisras?

       POETAS (išmaukęs stikliuką). Jokio gaisro!

       II GAISRININKAS. Čia visai ne draugas Petraitis!

       I GAISRININKAS (imdamas žarną, Poetui). Draugas Petraitis?

       POETAS. Taip!

       I GAISRININKAS. Joks tu ne draugas Petraitis! (pagalvojęs) Na, pastumk mane, pastumk žvilgsniu, jei tu draugas Petraitis!..

 

Poetas atsistoja prie stalo, įsiręžia, bet jam nieko neišeina

 

       I GAISRININKAS. Aha, negali! Tai aš tave iš žarnos, iš žarnos, o tu užčiaupk! (laisto Poetą vandeniu) Tai toks tu ir Petraitis!..

       VIRŠININKAS. Draugai gaisrininkai, įsakau išlaisvinti šią patalpą! (uždega storąją žvakę) Kad jūsų čia nė kvapo!..

       I GAISRININKAS (išsitraukia popieriaus lapelį). Tada prašau čia pasirašyti.

       II GAISRININKAS. Kad prisiimate visą atsakomybę!

       VIRŠININKAS (brūkštelėjęs parašą). Kažkoks popierizmas... O dabar – lauk! (uždega raudoną šviesą)

 

Gaisrininkai išeina į holą

 

       I GAISRININKAS (Petraitienei). Galima, mes čia už palmės patupėsim, drauge valytoja?

       II GAISRININKAS. Parašas parašu, o jeigu kas, vis tiek gaisrinė atsako...

       PETRAITIENĖ. Tupėkit, draugai...

 

Petraitis atsistoja

 

       PETRAITIS. Aš išvažiuoju, Eleonora.

       PETRAITIENĖ. Ar toli?

       PETRAITIS. Komandiruotę išrašė. Kazbeko stumti.

       PETRAITIENĖ. Ar pastumsi?

       PETRAITIS. Nežinau, Eleonora... (atsisėda) Prisėskim prieš kelionę.

       PETRAITIENĖ. Prisėskim. O jeigu nepastumsi?

       PETRAITIS. Tai būsiu nepastūmęs.

 

Pauzė.

Linksmybė namelyje pasiekė apogėjų

 

       INTERESANTAI (choru).                    Atėjo, atėjo

                                                                                    Lauktoji valanda!

                                                                                    Stebuklai! Stebuklai!

                                                                                    Visur ir visada!

 

Pametėję savo portfelius, Interesantai sykiu juos atidaro ir plastiškais mostais ima statyti ant stalo vaisių vyną – po 1 rub. 12 kap. butelis.

Hole Petraitis ryžtingai pakyla, pasilenkęs pabučiuoja Petraitienei ranką

 

       PETRAITIS. Gal važiuosi su manim į Gruziją, Eleonora?

       PETRAITIENĖ. O kas paskui juos sušluos? (atsistoja, pakrato šluotą)

       PETRAITIS. Patys prišiukšlino, patys ir išsivalys. Tu žinai, aš jau nebegaliu.

       PETRAITIENĖ. Ko nebegali?

       PETRAITIS. Prapuolė visi mano sugebėjimai... Geriu tą kefyrą, geriu, išpampau visas, ir kvit.

       PETRAITIENĖ. Kvailiukas... Aš gi tau kasryt į tą kefyrą antabuso* įtrupindavau...

       PETRAITIS. Antabuso?!

       PETRAITIENĖ. Žybt žybt įtrupinu, o tu ir nepastebi. O šita... na, ta... neįtrupino!..

       PETRAITIS (išsigandęs). Tik tu jiems neprasitark!.. Važiuojam, a? Dabar tai jau tikrai tavęs negaliu čia palikti!..

       PETRAITIENĖ (pakimba Petraičiui ant kaklo). Ak tu, Vicka, Vicka, Vicka...

 

Juodu bučiuojasi ilgai ir švelniai.

Pauzė

 

       PETRAITIS. Lyja...

 

Petraitis išima iš lagaminėlio skėtį, išskleidžia. Petraičiai sustingsta apsikabinę po skėčiu ir bučiuojasi.

Namelyje Poetas prieina prie Viršininko ir rodo jam popieriaus lapą.

Viršininkas kelis kartus suploja delnais, stabdydamas įsismaginusius Interesantus

 

       VIRŠININKAS. Tylos, tylos, draugai!.. Nors šiandien ir jubiliejinės iškilmės, tačiau prognozykla veikia! Planas yra planas, draugai!..

       DOCENTAS. Prašau išsakyti savo klausimus ar, vapče, pageidavimus, o draugas Petraitis atsakys.

       I INTERESANTAS. Visiems iš karto?!

       DOCENTAS. Mes pereiname prie naujos darbo sistemos, draugai. Neplėsdami gamybinių plotų, keliame produkcijos išeigą vienam kvadratiniam draugo Petraičio metrui. Nuo šiol atsakymus duosime urmu, ir mūsų darbo, vapče, našumas padidės bent dešimteriopai, o kiek būtent, paskaičiuos mūsų instituto neseniai įsigytas kompiuteris.

       VIRŠININKAS. Klauskite, draugai!

       I INTERESANTAS (nepatikliai). Kur mano šeštukas?.. VAZ 2106, garstyčių spalvos, sėdynės rudos, variklio numeris 865489439876548...

       II INTERESANTAS (pertraukia). Ar teisybė, kad draugas Petraitis žvilgsniu skutimosi peiliukus galanda?

       III INTERESANTAS. Kur gauti pliušo mūsų meškiukams rudnosiukams?

       IV INTERESANTAS. Aš iš kolūkio „Sunki varpa“...

       I INTERESANTAS (pertraukia). Draugai, aš nebaigiau...

       V INTERESANTAS (pertraukia I Interesantą). Aš trumpai. Ar Petraitis gydo plaukų vėžį?

       I INTERESANTAS. Aš nebaigiau, draugai...

       VI INTERESANTAS. Ar yra gyvenimas po gyvenimo, Petraiti?

 

Atsidaro liukas, iš jo iššoka pusnuogis  N e p a ž į s t a m a s i s, kurį bando pastverti

už kojos Greitoji pagalba

 

       NEPAŽĮSTAMASIS. Kada ateis amerikonai, a?

       GREITOJI PAGALBA (išsiropščius neapsirengusi iš liuko). Ar apsiginsiu?..

       VIRŠININKAS (apsidairęs tyliai). Ar ilgai vadovausiu institutui?

       DOCENTAS (irgi negarsiai). Ar būsiu akademikas?

       POETAS. Kada aš pagarsė... (sutrikęs nutyla)

 

Holu perbėga  VII  I n t e r e s a n t a s  ir įpuola į namelį

 

       VII INTERESANTAS (dusdamas). Ja priamo s samoliota... Ja iz Maskvy... Gdie tavarišč Piatraitis?.. Kak nam ekonomiku sdielat’ ekonomnoj?.. (leisgyvis krinta ant grindų)

       I INTERESANTAS (pasinaudojęs pauze, tragiškai). Grįžtu iš komandiruotės, o nei žmonos, nei žiguliuko, nei buto, nei sodo, nei žmonos, nei japoniško servizo, nei suomiškų tapetų, nei bulgariško miegamojo, nei žmonos, nei jugoslaviškos svetainės...

       IV INTERESANTAS. Nei čekoslovakiško unitazo...

       I INTERESANTAS. Nei unitazo, nei žmonos... (Pro ašaras) Petraiti, kur ir su kuo ir dėl ko pabėgo mano žmona?..

       VIRŠININKAS (ryžtingai mostelėjęs ranka). Viskas! Prognozuokit, draugas Petraiti!

       VIII INTERESANTAS. O aš?.. O mūsų kombinato problemos?.. O kadrų tekamumas?..

       IX INTERESANTAS. Mes, melioratoriai, Lietuvą jau nusausinom, bet iš kur dabar gauti vandens?

       X INTERESANTAS. Vanduo, vanduo!.. Geriau sakyk, kur išmetė tualetinio popieriaus!

       I INTERESANTAS. Kur, su kuo ir dėl ko mano...

       VIRŠININKAS. Ša!

       DOCENTAS. Draugas Petraitis, vapče, moka atspėti mintis. Jis žino slapčiausius norus, žino, ko trūksta jums, ko reikia jūsų įmonėms bei organizacijoms. Tylos, draugai!..

       GREITOJI PAGALBA. Tyla – gera byla. Patarlė.

       POETAS (įkvėptai).                                     krepšinio kamuolys pilvūzas

                                                                                    visatoj skrieja lyg koks „mazas“

                                                                                    japoniškas danguj servizas

                                                                                    čekoslovakiškas ten unitazas

                                                                                    gan tiršta pranašo sapne

                                                                                    o pliušo mėlyno dugne

                                                                                    konvejeryje liko tarpas

                                                                                    jame sužibo sunkios varpos

       VII INTERESANTAS (nuo grindų). Kak nam demokratiju sdielat’ demokratičnoj?..

       I INTERESANTAS. Kur mano šeštukas?

       POETAS (tęsia).                                    išvarpė varpininkas varpą

                                                                                    apkarpė tarpininkas karpą

                                                                                    užkimšk kad kadrai netekėtų

                                                                                    ar įklijuok į garbės lentą

                                                                                    nelimpa suomiški tapetai

                                                                                    taps akademikais docentai

                                                                                    nors kandidatinė arti

                                                                                    o rausvo popieriaus rulonai

                                                                                    dangum klajoja lyg čigonai

                                                                                    protuberantai neskusti

                                                                                    atšipo žalvario peiliukai

                                                                                    ir tavo žmoną apvalainą

                                                                                    prarijo kosmoso keliukai

                                                                                    ir jugoslavišką svetainę

                                                                                    nors staugtumei be paliovos

                                                                                    negrįžta daiktas atgalios

                                                                                    žiū melioracijos griovys

                                                                                    nusitiesė per paukščių taką

                                                                                    žydroj žolėj žalia žuvis

                                                                                    žali žmogeliai kerta šaką

                                                                                    saldžioj saloj silpna sula

                                                                                    bailioj byloj balta bala

                                                                                    pasibalnoję zebrą bėrą

                                                                                    servizai naršo jonosferą

                                                                                    tikiu kad visą mūsų erą

                                                                                    sartuką liaupsins kaip Homerą

 

Tyla. Poetas prieina prie stalo, prisipila ir toje tyloje vienas išgeria

 

       VIRŠININKAS. Bravo, bravo, bis!

       GREITOJI PAGALBA.                         Stebuklai, stebuklai

                                                                                    Visur ir visada!

       DOCENTAS.                                         Atėjo, atėjo

                                                                      Lauktoji valanda!

 

Hole Petraitis suglaudžia skėtį

 

       PETRAITIS (liūdnai).                                                 Atleisk man, žmona, aptemimą proto,

                                                                      Daugiau nebus to niekada...

                                                                      Nesmerk tu savo idioto,

                                                                      Drauge mes būsim visada...

                                                                      Kartu gruzinų Karo kelią

                                                                      Praeisim tuose kalnuose,

                                                                      Į mūsų mažąjį namelį

                                                                      Sugrįšime tik sapnuose.

                                                                      Ir kad daugiau manęs nestvertų

                                                                      Šitie košmariški kerai,

                                                                      Nuo šiol aš visad, visad gersiu

                                                                      Antabusą, kefyrą – atskirai!

                                                                       (patylėjęs, džiugiai) Valio, valio! Aš normalus!

                                                                      O mano protas jau nebegilus!

 

Namelyje Interesantai vis dar nežino, ar gavo atsakymus į savo klausimus. Kraipo galvas, kuždasi tarpusavyje. Pagaliau I Interesantas prieina prie Poeto

 

       I INTERESANTAS. Tai kur vis dėlto mano žmona, draugas Petraiti?

       III INTERESANTAS. Kur pliušas?

       VII INTERESANTAS. Atmet’te komandirovku! Ja iz Gosplana!

 

Interesantai apspinta Poetą, priremia jį prie sienos. Tame sąmyšyje kažkas nušluoja nuo stalo degančią žvakę. Užsiliepsnoja užuolaida.

Hole  P e t r a i č i a i,  susikabinę mažyliais pirštais, eina prie išėjimo

 

       PETRAITIS.                                          Eiva, žmona, pastumsiva Kazbeką,

                                                                      O jie visi tegu sau šičia lieka.

       I Gaisrininkas išlenda iš už palmės

       I GAISRININKAS (patraukęs nosim). Užuodi, Petia?

       II GAISRININKAS. Kur čia neužuosi! Bėgam!

       I GAISRININKAS. Matai? (Rodo į raudoną šviesą virš durų) Negalima!..

       II GAISRININKAS. O jei sudegs?

       I GAISRININKAS (pamokomai). Raudona šviesa, Petia, reiškia, kad įeiti draudžiama!

 

Išeidamas  P e t r a i t i s  nežymiai mosteli ranka ir virš durų užsidega žalia šviesa.

Gaisrininkai, džiugiai šūkaudami, puola į namelį, kuris jau liepsnoja kaip reikiant

 

U Ž D A N G A

       __________________________

       * 1975 m. populiarus vaistas nuo alkoholizmo (aut.).

 

 

       1975–1978

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2010 Nr. 11 (lapkritis)