tekstai.lt

Mykolas Karčiauskas. Neries postilė. Eilėraščiai


karciaus.jpg

***

                          Narutei


prie aukuro šviesaus
geismų ir atminties
šaltiniai atsiklaus
iš grumsto jaukasties

upelių pragarmės
neriuos nalšios alšios
iš nemenčių tarmės
žodžius srauja nešios


***

tai upė sau kančia
ir slavų pakelėj
kupaus topsos smegčia
nerūnių sužiedmėj

tai upė sau baisi
griuvėsiai ąžuolai
dugne padebesy
žolynų nesgalai.


***

su negrįžta karčia
su intapais pilių
lyg neminiom nėščia
sidabro mėnuliu

ar sielą an srovės
dar nėščiuje atvers
ugnim ledais griovės
karus marus ištvers


***

krivyčiuos putinai
kryželiai virš visų
eglynų mintinai
giedodina paukščius

saria narta kerna
išnėrę iš sraujos
ir žvėrinę dienas
su skujų kupčiais jos


***

nutaikštyta gražiai
vėl pradega sena
paplūdus pamaldžiai
per šunaują diena

pasineša langai
apymiesčiuos baltuos
užklostomi sniegais
žali žaibai krantuos


***

kasdienėj nebaity
kalvarijų takuos
skardėdami šalti
apsiverkia verkiuos

ant skardžių atlapi
šaltiniai sidabru
tai rėvose slepi
save nai po karų


***

saulužė sau žvilgės
mėnužio atsiskirs
lanka šniaulias žalgės
su šnipiške pasvirs

brasta ten neri jau
pažvingauja žirgai
nuo metų mėrių jai
šarmoti auskarai


***

prieš srovę jau plaukei
grimzdai nertvėj šakų
ir krikštytis šaukei
iš min daug o laukų

minėjai ilgesy
kitas žinias nešei
karūnoje šviesi
dausojai ir teisei


***

varaujantys krantai
paniekinę vadžios
širdim kiek užmatai
pušynus uždagios

išlikusi pradžia
kaip ūrupės žliūgės
kalba genties graudžia
kėlėjai praregės


***

sa vy tau ta statys
nelaisvėj žytkavos
sapnuos ką pamatys
toli nuo Lietuvos

and Vylna iškeliaus
šventumas ir klasta
sau šlidinsis toliaus
bris kruvina brasta


***

skandenės debesuos
dubakloniai žieduos
piliaviečių gaisuos
žvynarandžiai juoduos

virš Nemuno Neries
karūnos palaikai
ką dar išsiderės
genčių žūties laikai?


***

karalių ten kapai
šukelės pajautos
karūnoje likai
su am žin dien tautos

ten Dievo pakelė
iš dievmedžių išaugs
devynis žiedus klės
iš padugnėlių šauks


***

seimus plukdei neriuos
krauju raudai balai
juodavo duburiuos
visų bėdų galai

kur solka nortas ten
į rapą ir šiluj
latruj arrap krantan
arrap ulaž staubuj


***

su radvilais iškęs
po metraščius bražuos
su brolžudžiais vėl švęs
savižudžiai beržuos

ar atrojas kramtys
kai žuvusius dausos
liks upės atminty
tik ašara šviesos


***

vargonais ir varpais
atėję paskelbti
anta kapų kapai
totorių supilti

ten ba toro eitis
tau rė tau pralieta
mėnulis kaip krūtis
ties juodpelkės vieta


***

kol tiltus vis renti
už slenksčių nevilties
su karčiupiais kenti
su gaivalais mirties

mėnulio mėnuo jau
an žodiškės kalvos
atklaus pamė no jo
virš bekešo galvos


***

atgos ir gos tautoj
sa piegoj kruvinoj
gedaus minės lauktoj
karūnoj svetimoj

aprėdys nekaltai
ar gedulais užklos
gedaus mantus baltai
prie skališkių olos


***

tenai kur ne menčios
sukilėliai miškuos
sostapilio varčioj
lyg įkirsti smuikuos

iš ežerų išplauks
verpetais sūkuriais
ir plėnim atsišauks
ulėnuos gamtmeldžiai


***

už balto stalo sės
už vyno kralio jau
kupoliais pasisės
dalei dal valio je

maskoliams pilniavos
ir zapadnyj bus kraj
Litvos ne Lietuvos
ir šitaip bus gerai


***

burnodama kenti
tai atgaila už tuos
kurie bus nekalti
išduodami užstos

sukilėliai brasta
iš panerių sugrįš
tai titnago skalda
ja vieškelius išgrįs


***

ten akmenys tėkmėj
numindyti velnių
lyg ištaros sakmėj
mildingų pragarmių

tai kryžkelės vėlė
šešėliai ištremtų
po kartuvėm žolė
iš sėklos pakartų


***

mėnulis šviesumu
lyg auksu apsitvers
ir baltų aukštumų
kalvagūbrius atvers

su liepomis klevais
iš sendvarių tumų
primins iškeliavai
iš sielos ir namų