tekstai.lt

Arvydas Valionis. Atodangos: Nuo G. G. Marquezo jubiliejaus iki neskaitomiausių knygų.


       G. G. Márquezo 80-metis.
Kolumbiečio rašytojo Gabrielio Garcios Márquezo 80-metis (kovo 6-oji) buvo pagerbtas jo romano „Šimtas metų vienatvės“ skaitymu Madride. Šį kūrinį devynias valandas be pertraukos skaitė savanoriai, kiekvienam jų buvo skirta 15 minučių, per kurias turėjo perskaityti septynis romano puslapius. Skaitymo maratoną pradėjo Ispanijos vicepremjerė Maria Teresa Fernandez de la Vega.
       Šiemet G. G. Márquezas minės dar dvi reikšmingas datas: prieš 40 metų pasirodęs romanas „Šimtas metų vienatvės“ išgarsino kūrėją pasauly, o prieš dvidešimt penkerius metus jam buvo įteikta Nobelio literatūros premija. Rašytojo jubiliejaus išvakarėse Lietuvoje išleista jo prisiminimų knyga „Gyvenk taip, kad turėtum ką papasakoti“.

       „Liudijimas“ išpirktas per kelias valandas. Sausio pabaigoje Lenkijoje buvo pradėta pardavinėti popiežiaus Jono Pauliaus II sekretoriaus Stanislawo Dziwisco knyga „Liudijimas“. Ši knyga pirmiausia buvo išleista italų kalba ir pavadinta „Mano gyvenimas su Karoliu“. Lenkijos skaitytojai 250 000 knygų išpirko per kelias valandas. Autorius honorarą paskyrė Jono Pauliaus II centro Krokuvoje statybai.

       Poezijos premija – 100 tūkst. dolerių. Amerikiečiui Rodney'ui Johnsui įteikta viena didžiausių pasaulyje poezijos premijų (Kingsley Tufts Poetry Awards). Šis poetas yra išleidęs aštuonis poezijos rinkinius, apdovanotas Nacionaline kritikos ir rašytojos Harper Lee premijomis, buvo Pulitzerio premijos finalininkas. 100 tūkst. dolerių premija paskirta R. Johnsui už poezijos knygą „Salvation Blues: 100 Poems, 1985–2005“. Šią premiją nuo 1993-ųjų skiria privatus fondas. Jis taip pat 10 tūkst. dolerių čekiu apdovanoja vieną debiutuojantį poetą.

       O. Pamukas paliko tėvynę. 2006 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Orhanas Pamukas, baimindamasis dėl savo saugumo, paliko Turkiją ir išvyko į JAV. Taip pasielgti jį privertė turkų nacionalistų grasinimai susidoroti už tai, kad milijono armėnų nužudymą Osmanų imperijos laikais vertina kaip genocidą. Savo draugams rašytojas Niujorke pareiškė nežinąs, kada grįš į tėvynę.

       Vertimo metrai. Gildija „Meninio vertimo meistrai“ paskelbė geriausius 2005–2006 m. Rusijos vertėjus. Gildijos tikslas – nacionalinės literatūrinio vertimo mokyklos ugdymas ir buvusio profesijos prestižo atgimimas. „Meistro“ premija apdovanotas Anatolijus Geleskulas už knygą „Rinktiniai vertimai“. Į šį rinkinį pateko vertimai iš ispanų, lenkų, prancūzų, vokiečių, čekų ir portugalų kalbų. Šio vertėjo įžymiausi darbai – F. G. Lorcos, J. J. Jimenezo, P. Valery, G. Apollinaire'o kūrinių vertimai. Premija „Meistras. Ypatinga nuomonė“ po mirties paskirta Irinai Kovaliovai už naujosios graikų poezijos vertimus ir populiarinimą.

       Antipremijos. Rusijoje paskelbtos blogiausios 2006 m. knygos. Jų autoriams, leidėjams, redaktoriams paskirtos antipremijos „Pastraipa“ („Abzac“). Vienas šios premijos laureatų yra prozininkas Sergejus Minajevas, kurio bestseleryje „Kultūros parkas“ knibždėte knibžda klaidų ir įvairiausių nesąmonįų. Į šių metų „Pastraipos“ pretendentų sąrašą dėl vertimo, redagavimo, leidybos neprofesionalumo pateko netgi Č. Aitmatovo romanas „Kaip griūna kalnai (Amžinoji nuotaka)“, Nobelio premijos laureato O. Pamuko „Sniegas“.

       Prisiminimai apie rusiškąjį verlibrą. Rusų kalba išėjusi kukli Arvo Metso (1937–1997) poezijos, vertimų ir straipsnių knyga „Rudenėjančiuose miškuose“ primena verlibro įtvirtinimo momentus rusų poezijoje. 1971 m. A. Metsas buvo žurnalo „Voprosy literatury“ diskusijos „Nuo ko nelaisvas laisvasis eilėraštis“ iniciatorius, pradėjęs svarstymus apie rusų poetinės kalbos atnaujinimą. „Laisvasis eilėraštis primena kokybinį šuolį – perėjimą iš skiemeninio kalbos stiliaus į naują stichiją – pilnaprasmio žodžio stichiją. Laisvojo eilėraščio pagrindu, vienetu tampa bet kuris reikšminis žodis“, – taip 1978 m. verlibro pozicijas nusakė A. Metsas. Jo kūrybinis gyvenimas siejamas su trimis kultūromis – estų, rusų ir japonų. Reikšminga palikimo dalis – P.-E. Rumo, J. Kaplinskio, M. Trato ir kitų estų rašytojų vertimai į rusų kalbą.

       40 proc. Latvijos gyventojų neskaito knygų. Apklausos duomenimis, 40 proc. Latvijos gyventojų per mėnesį neperskaitė nė vienos knygos, 28 proc. perskaitė vieną knygą, 19 proc. – dvi arba tris, ir tik 6 proc. – daugiau nei penkias knygas. Pasyviausi knygų skaitytojai – vyrai (48 proc. neperskaitė nė vienos knygos) ir fizinį darbą dirbantys asmenys. Dažniausiai knygas skaitė verslininkai ir pensininkai. 24 proc. respondentų mėgo detektyvus ir nuotykių romanus, šiek tiek mažiau – mokslinę literatūrą, meilės romanus.

       Neskaitomiausios knygos. Laikraštis „The Independent“ paskelbė apklausų rezultatus apie populiariausias ir neskaitomiausias knygas. Po darbo 49 proc. Šiaurės ir Rytų Anglijos gyventojų mieliau žiūri televizijos laidas, 62 proc. apklaustų škotų teigė niekada nepaliekantys neperskaitytos knygos. Tačiau yra knygų, kurias turi visi, bet taip ir neperskaito iki pabaigos. Šiame sąraše pirmauja buvusio vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus D. Blunketto dienoraščiai ir B. Clintono autobiografija „Mano gyvenimas“, aplenkę D. Beckhamo autobiografiją „My Side“. Sunkiausiai skaitomų knygų sąraše antrą vietą užėmė J. K. Rowling stebuklų pasaka „Haris Poteris ir ugninė taurė“.