Liūnė Sutema
Liūnė Sutema

 

 

 

 

 

 

 

 

 

               *  *  *

       Žydėkit, pienės, žydėkit -
       Mano pasauly jūsų niekas neskriaus
       nekeiks nenuodys ir neišraus
       tik nelaukit ir pražydėkit -
       jau dievaitis Patrimpas
       siaučia su vėju laukais,
       sušiauštais plaukais
       pribirusiais gėlių pumpurais,
       ir juokias -
       pavasarį atnešu,
       žydėkit žydėkit, pienės.


       2011


              *  *  *

       Vai, kaip prašosi mūsų kalba
       būt skalbiama,
       kultuve velėjama,
       vėjuje džiovinama,
       kad nupūstų visa kas svetima -
       ir tada, tik tada
       kalbama ir rašoma.

       2011


              *  *  *

       Nėra aukštesnio kalno už Šatrijos -
       nors jo nemačiau,
       tik sapne į jį kopiau,
       bet viršūnės nepasiekiau -
       o kartą, kai Alpėse gyvenau,
       po debesų miglas braidžiau,
       lyg paklydusi ragana ieškanti savo namų
       Šatrijos kalno.

       2011


              *  *  *

       Renku partizanų dainas
       iš pelkių žvyrduobių miškų -
       renku
       ir dedu jas į Šventąjį Raštą,
       lapas po lapo
       daina po dainos,
       tegul dabar šventieji
       ir pranašai jas giedos
       Viešpaties garbei.

       2011


              *  *  *

       Per patį Pakylėjimą,
       per patį tyliausią tylėjimą
       pravirko kūdikis
       prie bažnyčios durų numestas,
       tokiu skaudžiu balseliu,
       kad iš vitražo išskridęs angelas
       priglaudė jį po savo sparnu –
       ir vėl buvo tyliausiai tylu,
       ir Kristus paaukotas.

       2011


              *  *  *

       Vaikšto ant pirštų galų,
       kad nepažadintų
                        IGNO,
       jo piešti angelai -
       renka dažus teptukus,
       deda jam šalia
       ir užkloja
                        IGNĄ
       baltut baltutėle drobe,
       kad pabudęs Aname krašte
       galėtų vėl tapyti.

       2011


       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2011 Nr. 12