Michael Augustin. Benedikto Januševičiaus nuotraukaVokiečių poetas Michaelis Augustinas gimė 1953 m. Liubeke. Studijavo Kylyje ir Dubline anglistiką, angliškąją airių literatūrą ir airių etnografiją bei tautosaką. Nuo 1979 m. yra Bremeno radijo laidų autorius ir redaktorius, vienas iš tarptautinio literatūros festivalio „Poetry on the Road“ Bremene direktorių. Išleido daugiau nei penkiolika poezijos ir prozos knygų vokiečių kalba, jo kūrybos išversta į italų, lenkų, ispanų, graikų, airių ir anglų kalbas. Pelnė Friedricho Hebbelio (1977) ir Kurto Magnuso (1982) premijas, dalyvavo daugelyje tarptautinių poezijos festivalių. 1978 m. Kylyje įsteigė pirmąjį literatūrinį telefoną Vokietijoje, beje, veikiantį iki šiol.

Michaelis Augustinas yra Vokiečių rašytojų sąjungos ir Tarptautinio PEN airių sekcijos narys. Su žmona, indų poete Sujata Bhatt, gyvena Bremene. Beje, Augustinų (Augschtinnis) giminė lietuvininkų kilmės, Michaelio senelis kilęs nuo Vilkyškių Šilutės rajone.

 

 

 

 

 

Kas gero iš to, kad žinosi

 

                                         Skiriu Sujatai Bhatt, kuri savo eilėraščiu

                                         „What is Worth Knowing“ nurodė taką

 

Gera yra žinoti,

kad kas dvylika sekundžių

kur nors pasaulyje

parašomas eilėraštis,

bet tik kas šimtas trisdešimt minučių

vienas jų perskaitomas.

 

Gera yra žinoti,

kur stovi viskis,

o kur dėžutė

su aspirinu,

 

kur žiemoja vėžiai

ir kur neša velnias,

 

kur yra jungiklis ĮJUNGTI

ir kur IŠJUNGTI.

 

Gera yra žinoti,

kad žmogus,

stovintis iki kaklo

vandeny,

visąlaik turi

rinktis,

ar jam prigert,

ar užtrokšti.

 

Gera yra žinoti,

kad meilė yra keistas žaidimas

ir kad bokalas turi savo specifinius dėsnius.

 

Gera yra žinoti,

kad Amerikoj įprastas įspėjimas,

atspaustas ant popierinio indelio,

skelbiantis, jog jame esanti kava

yra itin karšta,

matyt, tebegalioja ir tada,

kai joje esanti kava

yra jau seniai ataušus.

(Taip, tokia jau ta literatūra!)

 

Gera yra žinoti,

kad frazė „per daug“

gali būti lygiai tokia pat teisinga,

kaip ir frazė „per mažai“,

bet kad šios frazės kartu

yra tikrai neteisingos.

 

Gera yra žinoti,

kad visada

susitiksi ir antrą kartą

(jei apskritai susitiksi).

 

Gera yra žinoti,

kad Dievas

viską mato,

bet dažniausiai greitai nusisuka,

 

kad vienas kiaušinis panašus į kitą,

skrybėlė turi tris kampus,

 

o Berlynas visada Berlynas.

 

Gera yra žinoti,

kad Frankfurtą prie Maino,

tiesą sakant, derėtų

iš viso nušluoti,

tačiau jis ir pats jau įstengė

taip nusivažiuoti,

kad ten nebėr

ko nė važiuoti.

 

Gera yra žinoti,

kad tyli kiaulė

gilią šaknį knisa,

kad menas ilgas,

o gyvenimas trumpas,

ir kad statistika meluoja,

kaip teigia statistika.

 

Gera yra žinoti,

kad bulvės

iš apačios

atrodo visai kitaip

nei iš viršaus

 

ir kad

dėl skonio

galima dar ir kaip pasiginčyti!

 

Gera yra žinoti,

kad Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas

per savo kasdienius pokalbius

Hampstede

tuo pačiu maršrutu be paliovos

žingsniuodavo po kambarį pirmyn ir atgal,

ir todėl netrukus

nuo nuolatinio jų pusbačių užkulnių

sukinėjimosi

keturiose vietose

grindyse išsiduobė mažos duobutės,

kurios baisiai džiugindavo gausius

nuolat čia šurmuliuodavusius vaikus.

 

Gera yra žinoti,

kad tik tas, kuris nieko neieško,

gali atrasti viską,

jog autobusų stotelė

yra skirta tam,

kad visad lauktum ne to autobuso,

 

ir kad nesuskaičiuojamų

mažumų akivaizdoje

negausios daugumos

vienareikšmiškai yra mažumos.

 

Gera yra žinoti,

kad tai, ką mes

vadiname blogu oru,

iš tiesų yra geras oras

(ir kad, pasak prognozės,

ketvirtadienį geras oras

pagaliau, pagaliau jau baigsis).

 

Gera yra žinoti,

kad nors balandis

pats neišmano,

ką daro,

tačiau

jam skirtas

vien tik balandis.

 

Gera yra žinoti,

kad viena kregždė

tai dar ne pavasaris,

o žvirblis rankoj

geriau

negu briedis girioj.

 

Gera yra žinoti,

jog visa, ką mes pasakysim,

gali būti panaudota prieš mus,

lygiai kaip ir tai, ko nepasakysim,

 

ir jog tai nėra kruopelytė cukraus,

kad būtų žemės druska.

 

Gera yra žinoti,

kad rusų poetas

Velimiras Chlebnikovas

buvo įspėjęs

ir dėl trikojų arklių,

ir dėl trikojų žmonių –

 

deja, veltui.

 

Gera yra žinoti,

kad vieninteliausiame pieštuke

gali glūdėti

iki trisdešimties tūkstančių eilėraščių.

 

Gera yra žinoti,

kad kai kurie rašytojai

įsivaizduoja,

jog jų net

neprirašytam popieriaus lape

literatūros yra daugiau

nei visų jų amžininkų

viso gyvenimo raštuose.

 

Gera yra žinoti,

kad toks

Filas Bleikas iš Niu Heiveno,

keletą dienų

praleidęs

gerai užkimštų

vyno butelių draugėj,

tiesiog iš grynos nevilties

išrado kamščiatraukį.

 

Gera yra žinoti,

kad viena vienintelė praeitis

gali užkirsti kelią

šimtams,

ne, šimtams tūkstančių ateičių.

 

Gera yra žinoti,

kad toks erekcijos

problemų pagrindu

impotentiškas ponas,

nebematydamas

kitos išeities,

nuogut nuogutėlis

įmaknojo

į sniego pusnį,

kur po visos dienos paieškų

buvo rastas negyvas.

Su kietai sušąlusiu organu.

 

Gera yra žinoti,

kur pakastas šuo,

kur imperatoriaus teisės

nustoja galiojusios,

o pasiuntinys tampa karalium,

 

ir kad laimę atrasi nelaimėj,

o adatą kupetoj šieno.

 

Gera yra žinoti,

kad už kiekvieno posūkio

tyko mirtis,

o visuose keturiuose kampuos

tūno meilė.

 

Gera yra žinoti,

kad meilė –

tai laikina būsena,

siejanti du

daugiau kaip septyniasdešimčia procentų

iš vandens sudarytus junginius,

 

todėl nėr ko stebėtis

paplūstančiom ašarom.

 

Gera yra žinoti,

kiek telpa ant jaučio odos

ir kuris kelias veda ne Romon.

 

Gera yra žinoti,

kad rojaus obuolys,

nors ir daug pridarė bėdų,

bet užtat nebuvo nupurkštas chemikalais.

 

Gera yra žinoti,

kad rašytojas Teodoras Lesingas

rašytoją Tomą Maną

yra pavadinęs

vokiečių mokamų bibliotekų

cukriniu karalium

ir kad veikiau kalbėjimas apie medžius

išlįs per adatos skylę

negu tylėjimas miške.

 

Gera yra žinoti,

kiek žvaigždelių žiba

 

ir kad Bebenčiuko

kitaip ir nepavadinsi.

 

Gera yra žinoti,

kur snaudžia miškai,

kur švilpauja berniokas

ir kur dobilas

ramunę pamilo.

 

Gera yra žinoti,

kad priešingybės

priešingybė

yra priešingybė.

 

Gera yra žinoti,

kad pikti žmonės

nedainuoja,

 

tačiau, deja,

begalės

pučiamųjų kapelų

iš jų neatimsi.

 

Gera yra žinoti,

kad romiečiai

kartą per metus

mirusiųjų atminimo dieną

tylėjimo deivei

paaukodavo

žuvį su užsiūta burna.

 

Gera yra žinoti,

kad visi keliai

ne tik nuveda į Romą,

bet ir parveda atgalios.

 

Gera yra žinoti,

kad iš to paties medžio

galima pagaminti

ne tik karstą ir vygę,

bet ir supamąjį krėslą.

 

Gera yra žinoti,

kad beveik trečdalis Vokietijos

yra apaugęs miškais.

 

Gera yra žinoti,

kad laimė – kur mūsų nėra,

o nuo savęs nepabėgsi,

 

kad Vėra ir Fulda

į jūrą įteka virtusios Vėzeriu,

 

kad jau beveik viskas išraudota

ir niekas nebekelia abejonių,

 

kad šviesa yra tunelio gale,

o kamuolys apvalus.

 

Gera yra žinoti,

kad viskas liks, kaip buvo.

(Galimi pakeitimai.)

 

Ir gera yra žinoti,

kad žmonės, kurie žino,

kad jie visko nežino,

 

žino viską.

 

 

Iš vokiečių k. vertė Antanas A. Jonynas

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 5–6 (gegužė–birželis)