Labai prasmingas sumanymas – praturtinti viso regiono ir atskiro miestelio kultūrinį gyvenimą įsteigiant žymaus kraštiečio rašytojo vardą įprasminančią premiją. Antai beveik keturiasdešimt metų Šiaulių rajone teikiama Zigmo Gėlės premija už poezijos debiutą. Jau dideli ir mažesni medeliai, pasodinti laureatų – ąžuolai, liepos, – šiandien šlama po Šiaurės Lietuvos dangumi... Štai ir Joniškio rajono savivaldybė, „siekdama toliau užtikrinti rašytojo Jono Avyžiaus atminimo įamžinimą“ (iš premijos skyrimo nuostatų), įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją. Premiją numatoma teikti „gegužės mėnesį kas penkeri metai, pradedant nuo 2012 m., Jono Avyžiaus jubiliejinių gimimo metinių proga“. Nuostatai nurodo kriterijus, pagal kuriuos išrenkamas nugalėtojas: „Premija skiriama rašytojui už grožinės literatūros – prozos ar eseistikos kūrinį, kuriame profesionaliai ir meniškai vaizduojamas Lietuvos praeities ar dabarties gyvenimas, akcentuojamos moralinės ir dvasinės vertybės. Kūrinys turi būti išleistas per praėjusius penkerius metus.“ Dėl pirmosios premijos konkuravo šešios knygos: dvi Romualdo Granausko – „Rūkas virš slėnių“ ir „Trys vienatvės“, Algio Kuklio „Atsispindintys medžiai“, Marijos Macijauskienės „Žingsnis po žingsnio“, Jono Mačiukevičiaus „Mes ir ligoninė“ ir Anelės Zurlienės „Atstumtieji“. Tai įvairių žanrinių formų – esė, publicistikos, romano, smulkiosios prozos – tekstai. Kūriniai nebuvo vienodo meninio lygio, ne visi turi ir išliekamosios vertės.

Komisijos dėmesį patraukė lietuvių prozos meistro R. Granausko novelių romanas „Trys vienatvės“ (2011). Autobiografinio pobūdžio tekstas žavi pasakojimo intonacijomis, nepigiu humoru, kalbos išgalių pajauta, žemaitišku koloritu, autentiškais sovietmečio Lietuvos gyvenimo vaizdais. Labai svarbi pasakojimo gija – vaikystės ir jaunystės metai, gyvenimo kelio paieškos. Šią R. Granausko knygą galima palyginti su Marcelijaus Martinaičio biografinių užrašų knyga „Mes gyvenome“ (2009) – prozos kūriniuose atgyja laikas, kai rašytojai dar tik brendo, dar nebuvo pasirodę viešumoje ar palyginti neilgai joje tebuvo. Tai knyga, kuri neabejotinai suras savo skaitytoją. Sovietmečio realijas prisimenančiam žmogui kūrinys „Trys vienatvės“ bus meniškas ir atpažįstamas praėjusio laiko liudytojas, o jaunam žmogui, nepriklausomybės vaikui – modernios klasikos knyga, teigianti universalias, laikui nepavaldžias vertybes – žmogiškumą, tikrumą, nesumeluotą laikyseną. Autentiškumas – bene svarbiausias abiejų knygų bruožas.

Gaila, kad premijos teikimo ceremonijoje, vykusioje Joniškio kultūros centro renginių salėje, dekoruotoje svaigiai kvepiančiais alyvų žiedais ir kitokiais paskutinės pavasario dienos žalumynais, autorius dalyvauti negalėjo. Diplomą ir kvapnios Joniškio duonos kepalą premijos laimėtojui į Vilnių parvežė rašytojas Danielius Mušinskas. Vakaro metu, galima sakyti, buvo nutiestas tiltas tarp dviejų didelių menininkų – J. Avyžiaus ir R. Granausko. Gal geriausiai tai atskleidė faktas, kad kino filmo „Sodybų tuštėjimo metas“ scenarijų pagal J. Avyžiaus romaną parašė būtent R. Granauskas. Aktorius Juozas Budraitis perskaitė ištrauką iš šio J. Avyžiaus romano, pasidalijo prisiminimais apie darbą filmavimo aikštelėje. Vakare dalyvavo Irena Avyžienė, solistė Sofija Jonaitytė, renginį vedė Juozas Šalkauskas. R. Granauskas į susirinkusiuosius prabilo... iš įtaigaus Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Raudonu ant balto“ (2003) kadrų. Švente rūpinosi Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka (joje įkurtas memorialinis J. Avyžiaus kampelis su autentiškais rašytojo darbo kambario baldais, knygomis), miesto savivaldybė. Svarbiausia, kad kultūros renginys sukvietė didelį būrį joniškiečių ir miesto svečių, pradžiugino knygos mylėtojus, kurių ir atokiai nuo sostinės esančiuose miestuose ir miesteliuose netrūksta. Kita tokia proga turėtų būti po penkerių metų, kai bus minimos J. Avyžiaus 95-osios gimimo metinės. Kokios lietuvių prozos knygos bus parašytos ir kuris rašytojas laimės antrąją Jono Avyžiaus premiją?

Džiuljeta Maskuliūnienė

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 7 (liepa)