Kur
kur tavo plaukai mylimasis
kur tavo plaukai kur tavo akys
kur buvo tavo akys
kai įsimylėjai mane kur tavo
akys
kur jos dabar
ne tos ten buvo
ne tos
kur tavo stotingas liemuo
kur tavo bicepsai
kur tavo kultūristo krūtinė
ji dabar veikiau kultūringa
nei kultūristiška
ji nenori nei ristis nei peštis
nei muštis
nes to jai neleidžia
vienas
dar neišrautas
visažinančio senio auksinis plaukelis
kur tavo vešli ševeliūra
trijų auksinių plaukų sūkurys
kur tavo aukso gysla
efektinga kombinacija
kuri siūbavo kaip javų laukas
nes tu visur buvai laukiamas
bet laikas nelaukia
kur tavo d’antys mylimasis
tu tikriausiai išbarstei juos
dvikovoje su Dantesu ir Dantonas
tau leido mėgautis laisve
kaip voverei triauškiančiai riešutus
kur tavo d’antys neužšąlančiame
tvenkinyje Rugiuose prie bedugnės
kur tavo d’antys
kur tu mylimasis
lyg ne šiame pasaulyje
paniręs į save
per skaudus buvo tau šis
pasaulis
ir tu susikūrei savąjį
kuriame nežinau
ar man yra vietos
veto
sakai mylimasis
įžengti ten kur tu be kaukės
kauki iš liūdesio
nes Gyvenimas vargu ar yra
ginamasis
kai ne tu prokuroras
deja
jis tik oras
pro kur
tam iš kurio atimta
bus duota daugiausia
2012 02 21
2Rys
Durys nėra nei saugas,
nei slaugas,
bet namiškius reikia slaugyti,
kai durų nėra.
Nesaugumo būsena: lyg ką tik išėjus iš saugumo pastato
su siuvama byla „2Rys“;
nereikia stumti dūros, nes durų nėra.
Lapės, barsukai turi savo olas,
kuriose gali pasislėpti,
o tavo namų durų nėra.
Niekur nepasislėpsi.
Toks niekingas su savo šeimos mantele
lyg KK2 laidoje.
Ką ten laida?!
Nes gal už šio pasaulio taip pat
nėra durų,
nes, pagalvojus apie kitą,
apima toks pat nesaugumo jausmas
kaip namie,
kai durų nėra.
Gyvenant visų akyse,
kai jau niekas tavęs net nemato,
nes durų nėra.
Nėra.
2Rų nėra.
2011 01 07
Vaistai nuo vienatvės
Ji nepatikėjo savo akimis. Brandaus
Amžiaus vaistininkė sudaužytu ne kaip
Porcelianas, bet kaip dideliu greičiu
Lėkęs automobilis veidu stovėjo kitapus
Prekystalio
Ir pardavinėjo vaistus nuo vienatvės.
Žiūrėti tiesiai buvo negražu, atrodė,
Kad tiesus žvilgsnis galėjo nutraukti
Vargšės moters tvarsčius,
Ne mėlynių, bet girtuoklių spalva patamsinti veidą
Ir ligi kraujo nubraukti šašus. Jai labai patiko
Ši artimiausios vaistinės valdovė –
Maloni kaip Malonė, kasdien keičiamu chalatu
Ir reklamine sveikata.
Ir kokia didžiulė prie jos driekėsi eilė!
Kiekviena pirkėja prašydavo kitokių vaistų nuo
Vienatvės,
Sumurmėdama savo lotynišką pavadinimą,
Bet mėnuliškas šešėlis ir pasala Termopiluos
Grąžindavo jiems tikrąjį vardą.
Kartais vaistininkė peržengdavo barjerą,
Jeigu jos paprašydavo kokiu nors ypatingu
Pavadinimu papildų, kurie buvo išdėlioti
Vaistinės viduryje. Medias mediocritas! Hipokrito
Žvilgsniu, vaistininkė buvo labai drąsi ir ištikima
Hipokrato priesaikai, bet kas galėjo papildyti vienatvę?
Kai atėjo jos eilė pirkti, ji maloniai pasisveikino, bet
Tada turėjo pažvelgti vaistininkei tiesiai į akis
Ir kartu išgyventi šimtą metų vienatvės.
2011 10 15
Maironio mirtis
Moteris tai buvo su šydu nuleistu
Pas poetą juodą naktį įkaukšėjus
Nieko keisto nieko keisto nieko keisto
Kad negąsdino Maironio žingsniai tie jos
Jam ligoninėje terūpėjo viena
Kaip suderinti dvasiškį ir poetą
Ne dėl lašelinės įbestos į veną
Jaudinosi jis dėl posmo nesudėto
Ir tada kai varpas katedros didysis
Priminė kas pasauliečių tarpe dėsis
Kai jie sužinos kad nebėra Maironio
Tapo Poeta didesnis už didesnį
Ir vienintelis jam tinka dėsnis
Kad jis amžiams grįžo iš kelionės
2012 06 29
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 12